Loreta Sungailienė apie kitokias Velykas

Loreta Sungailienė sakė, kad vaikus auginantys tėvai žino bei moka šventes švęsti namie – juk vaikai kartais serga, todėl tenka pabūti rimtyje, vien pačių artimiausių rate. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Artėjant šv. Velykoms, antradienį, etnomuzikologė, televizijos laidų vedėja, Lietuvos nacionalinio kultūros centro specialistė Loreta Sungailienė šalies gyventojams priminė didžiausios pavasario šventės papročius.
Lietuvos etninę kultūrą išmananti žemaitė akcentavo: Velykos šiemet bus kitokios – be giminių šurmulio, be didelio būrio žmonių pasisėdėjimo prie vaišių stalų. Tačiau tai nereiškia, kad nuo to jos bus prastesnės.

Šiemet tradicijas teks pakeisti

Pastaruosius kelerius metus artėjant didžiosioms metų šventėms – Kalėdoms, Naujiesiems metams, Velykoms viena iš dažniausiai aptariamų temų būdavo apie lietuvių išlaidas, ruošiantis šioms šventėms. Joms pasibaigus, būdavo aptariamos kitos temos. Pavyzdžiui, kaip žmonės persivalgė, kiek prisiruošto maisto iškeliaudavo į šiukšlių dėžes…
Šiemet kita aktualija – koronavirusas keičia žmonių įpročius bei nusistovėjusias tradicijas.
Sąmoningi piliečiai laikosi valstybės vadovų rekomendacijų ir į parduotuves keliauja tik reikalui esant.
Šios Velykos bus kitokios ir tuo, kad bus ribojama galimybė žmonėms patekti į kitus šalies miestus bei miestelius, jei jie – ne jų gyvenamoji vieta.
Kitaip tariant, nesant rimto reikalo, nebus galima lankyti kituose rajonuose gyvenančių giminų bei artimųjų.

Anksčiau Velykos buvo vien šeimos šventė

Etnomuzikologė L. Sungailienė ragino visus šalies gyventojus: būtina suvokti ir įsisąmoninti, kad šv. Velykas šiemet turėsime švęsti kitaip.
„Situacija reikalauja iš mūsų supratimo, atitinkamos aukos ir susitelkimo į savo šeimas – vienur į didesnes, kitur į mažesnes.
Šventė šiemet bus labiau dvasinė nei prabangi – turtinga maisto, svečių, giminės narių, nes šiemet tai yra pavojinga. Žvelgiant žaismingai, aš sakyčiau, kad švęsti Velykas būryje žmonių šiemet nemadinga“, – Vyriausybės rengtoje nuotolinėje konferencijoje kalbėjo iš Skuodo kilusi etninės kultūros žinovė ir propaguotoja.
Ji priminė: prieš daugelį metų Velykos lietuviams ir buvo pačių artimiausių žmonių, šeimos šventė. Tik vėliau jos ribos išsiplėtė, žmonės ėmė lankyti vieni kitus.

Susitvarkyti, nurimti ir pasiruošti

Pasak L. Sungailienės, karantino metu žmonėms niekas netrukdo laikytis papročių.
Didysis ketvirtadienis nuo seno buvo vadinamas čysčiaus arba švaros diena. Susitvarkyti, išsivalyti savo namus ir kartu su švara įnešti gerumo, skaistumo gali kiekvienas.
Didysis penktadienis kaip buvo, taip ir išlieka atgailos, rimties, susikaupimo diena. Niekas netrukdo internete susirasti ir stebėti iš įvairių Lietuvos bažnyčių tiesiogiai transliuojamas šv. Mišias. Juk klausytis pamaldų, jose dalyvauti, būti kartu su kitais žmonėmis galima ir nesėdint bažnyčiose.
Šeštadienis, kad ir karantino metu, vis dėlto savaitgalio diena. Vaikų netrikdys mokymasis nuotoliniu būdu, o suaugusiųjų – nuotoliniai darbai. Tai Didįjį šeštadienį L. Sungailienė patarė skirti pasiruošimui.
„Marginkime margučius. Nesvarbu, ar pirktiniais dažais, ar natūraliomis augalinėmis priemonėmis. Darykime tai kruopščiai, gražiai, kartu su vaikais, juos pamokydami, parodydami, kaip reikia daryti. Žiūrėkite, jau ir pusdienis praeis. O kur dar pyragai, įvairūs patiekalai“, – apie tai, kad šios Velykos galbūt bus proga į prieššventinę ruošą įtraukti visus šeimos narius, kalbėjo L. Sungailienė.

Velykų šakelė – kiaušinykas

Seniau pirmąją Velykų dieną Aukštaitijoje buvo populiaru papuošti dekoruotais margučiais gražias ir tvirtas medžio šakas. Jas aukštaičiai vadino kiaušinykais.
Kodėl tokios tradicijos neperėmus ir kitų Lietuvos regionų gyventojams, ir mums, žemaičiams?
„Šventinį Velykų stalą būtinai uždenkime balta staltiese. Seniau šeimose gyvavo paprotys išrinkti patį gražiausią margutį – Kristaus prisikėlimo, gyvybės pabudimo simbolį. Vyriausias šeimos narys jį padalydavo kitiems šeimos nariams ir visi po gabalėlį suvalgydavo. Dalykimės patiekalais ant stalo, geru žodžiu, prisiminimais“, –visuomenei kalbėjo L. Sungailienė.

Svarbu, kad dalyvautų ir suaugusieji

Vaikams didžiausia Velykų pramoga nuo seno buvo margučių ridenimas bei jų daužymas.
Ridenimui reikalingų lovelių dauguma šeimų turi. O jei ir neturi, pasitelkus kūrybiškumą ir šiek tiek parankinių namie turimų medžiagų, nesunkiai galima tų lovelių pasidaryti.
„Dalis šeimų turi savo kiemelius, kuriuose saugiai ir jaukiai galės margučius ridenti. Bet tai daryti galima ir būnant uždarose patalpose. Prašau: suaugusieji, padėkime vaikams. Dalyvaukime tose bendrose linksmybėse, pramogose bei žaidimuose“, – kvietė L. Sungailienė.
Ji žmonėms linkėjo ne tik linksmų, bet ir saugių Velykų – su pačiais artimiausiais žmonėmis.
Nida PUKELIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto