Šventė šiemet kitokia, bet jos prasmė – ta pati

Vienuolės pastebėjimu, Velykos yra svarbiausia krikščioniška šventė. Marijos Stanulytės nuotr.

Šiemet Velykos visame pasaulyje dėl koronaviruso grėsmių bus kitokios, nei įprasta.
„Santarvės“ pašnekovės – vienuolės Vincentos Slavėnaitės pastebėjimu, pagrindinė Velykų prasmė – Dievas numirė ir prisikėlė dėl žmonių – suteikia vilties ir šiuo sudėtingu metu.
Vilties teikia ir tai, kad bendrystę su artimaisiais galime patirti ir nuotoliniu būdu – pasitelkę technologijas. O bendrystė su Dievu visada buvo labai asmeniškas dalykas.

– Kokios yra gavėnios laikotarpio ypatybės? Kuo jis skiriasi nuo advento?
– Gavėnia – tai keturiasdešimties dienų laikas, skirtas pasiruošti Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo – Velykų šventei. Jį pradedame Pelenų trečiadienį, atgailos ženklan pasibarstę pelenais galvas ir prisiminę, kad kūnu esame trapūs ir laikini, todėl gręžiamės į mūsų kūrėją Dievą. Per Jėzų Kristų, Jo kančią, mirtį ir prisikėlimą Dievas dovanoja mums amžinąjį gyvenimą.
Manau, kad gavėnia – tai tarsi visuotinės bažnyčios rekolekcijos, susikaupimo ir atgailos laikas, kurio metu esame kviečiami labiau žvelgti į Jėzų, peržvelgti savo santykį su juo, semtis iš jo jėgų, nuvalyti savo širdį ir atgailos bei susitaikinimo dvasia ruoštis švęsti Kristaus prisikėlimą.
Gavėnia – tai laikas, kai Jėzus mus ragina vėl prie jo grįžti ir laukia mūsų atsako. Taigi, šis laikotarpis yra ypatingas tuo, kad mums primena, jog esame trapūs, o per nuodėmę griauname save ir savo santykį su Dievu. Todėl mums labai reikia Jėzaus, kuris savo kančia atpirko mus ir dėl mūsų prisikėlė.
Bažnyčia šiuo laiku neragina liūdėti (kaip dažnai daugelis mano), bet eiti į tylą ir santūrumą, daugiau melstis, pasninkauti ir tuo, kas atlieka nuo pasninko, dalytis su artimu, t. y. duoti išmaldos.
Gavėnios laiku, kuris trunka keturiasdešimt dienų, mes ruošiamės Kristaus prisikėlimo iškilmėms – Velykoms, o advento, trunkančio 4 savaites, metu mes laukiame Jėzaus gimimo švenčių – Kalėdų.

– Kuo ši gavėnia buvo ypatinga?
– O taip, ši gavėnia tikrai mums visiems buvo išskirtinė. Manau, ji ypatinga net ir tiems, kurie net neprisimena, kad dabar yra gavėnios metas. Situacija pasaulyje, kurią išgyvename dabar, mums yra netikėta ir lydima žmogiškos kančios, baimės, pasimetimo, bet taip pat šis laikas turi ir šviesos, tylos, sustojimo, netikėtų atradimų, dosnumo, artimo meilės.
Kaip jau minėjau anksčiau, bažnyčia gavėnios laikotarpiu mus ragina pasninkauti. Kaip žinia, pasninko būdai gali būti įvairūs: atsisakymas kai kurių maisto produktų, tuščio laiko leidimo internete ar pramogaujant, taip pat susilaikymas nuo nereikalingų dalykų pirkimo ir t. t. Aš čia paminėjau tik keletą pasninko formų, bet svarbiausia (apie ką mes dažniausiai nepagalvojame) yra tai, kad dažnai pasirenkame tokias pasninko formas, kokių mes patys norime ir kokios mums atrodo patogios. Prieš keletą metų aš asmeniškai supratau, kad mano pasninkas turi būti ne toks, kokio noriu arba aš pati sugalvojau, bet toks, kokio iš manęs nori Dievas.
Taigi šių metų gavėnia ypatinga, nes dar nespėjus jai įpusėti buvo paskelbtas karantinas dėl koronaviruso grėsmės. Ir norim ar nenorim, kiekvienas mūsų pirmiausiai turėjome sustoti ir atsisakyti gyvo bendravimo, kai kurie – ėjimo į darbą, pramogų, poilsio, dažnų apsipirkimų, planų ir projektų bei dar daugelio kitų dalykų. Patys tikriausiai to nebūtume pasirinkę, bet esame raginami sustoti ir pažvelgti į savo širdis, daugiau laiko skirti maldai ir santykiui su Dievu bei su savo artimaisiais.
Vieniems šis laikas yra sukeliantis mažiau nepatogumų, o kitiems – lydimas didelės kančios, nes galbūt kai kurie žmonės neteko darbo, jų artimieji serga arba yra seni, gyvena globos ir slaugos įstaigose ir su jais šiuo metu negalima pasimatyti.
Gydytojai, slaugytojai, pardavėjai, policininkai, valytojai ir kitų profesijų žmonės turi dar intensyviau dirbti ir rizikuoja užsikrėsti. Bet kokiu atveju, mus visus paliečia toks „suspaudimas“. Todėl labai svarbu nepamiršti, jog esame labai trapūs ir mums reikalingas Dievas, kurio akivaizdoje galime atrasti ir pripažinti: aš priklausau Tau, Dieve, ir be Tavęs aš nieko negaliu.

– Ar šv. Velykas galima laikyti svarbiausia krikščioniška švente?
– Ne tik galima, bet ir reikia, nes Kristaus prisikėlimas yra kertinė krikščionių tikėjimo tiesa, kurią mes turime patvirtinti savo gyvenimu. Prisikėlimu Viešpats Jėzus atvėrė naują gyvenimo perspektyvą.
Galima pastebėti, kad pasaulis labiau iškelia ir sureikšmina simbolius, tokius kaip margučiai ar kiškiai… Bet tai viso labo tik simboliai. Aišku, jie gali suteikti džiaugsmo, nuspalvinti šventę, bet negali užimti pirmumo vietos, nes prasmė yra ne ta.
Gal ir papiktinsiu mylinčius tradiciją, bet Velykų šventė gali įvykti ir be margučių. Šios šventės esmė kur kas didesnė. Kristaus įsikūnijimo, kančios ir prisikėlimo slėpinys yra esminė mūsų tikėjimo žinia. Tai ir yra didžiausia šventų Velykų prasmė.

– Supažindinkite nežinančiuosius, kokia Velykų šventės bažnyčioje minėjimo eiga.
– Verbų sekmadieniu pradėjome Didžiąją arba Šventąją savaitę, kuri yra tarsi įžanga į Velykų, Kristaus prisikėlimo įvykius. Kiekviena šios savaitės diena vadinama Didžiąja.
Didžioji savaitė atveda tikinčiuosius į lemtingąją krikščionių tikėjimui kelio atkarpą. Ypač per tris šventąsias dienas, dar kitaip vadinamas Velykų tridieniu, t.y. Didžiosios savaitės ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį. Tridienio pradžioje (ketvirtadienį) – Paskutinės vakarienės mišios. Jų metu švenčiami bažnyčios gyvenimui ypatingos reikšmės įvykiai: Eucharistijos ir Kunigystės įsteigimas. Šioms Mišioms būdingas kojų nuplovimo patarnavimas, primenantis Jėzaus duotą pavyzdį, kai jis nuplovė kojas dvylikai apaštalų.
Didįjį penktadienį vienintelį kartą metuose nešvenčiamos šventosios Mišios, bet vyksta Viešpaties kančios pamaldos. Taip pat einamas Kryžiaus kelias, kuris dažniausiai vyksta viešai miestuose ir miesteliuose.
Didįjį šeštadienį kaip ir nieko nebėra. Kristus miręs. Ką daugiau galima pasakyti? Tai – didžiulės tylos diena, kuri baigiasi nusileidus saulei, kai pradedame švęsti Velyknakčio apeigas. Tai didžioji naktis iš šeštadienio į sekmadienį, kai švenčiame Jėzaus prisikėlimą.
Lietuvoje esame labiau įpratę prie Velykų sekmadienio rytmetinių pamaldų. Dar ne visi suvokiame, kad jau per Velyknaktį švenčiame prisikėlimą. O Velykų sekmadienį džiaugiamės kartu su prisikėlusiu Kristumi.

– Kuo ypatingos Velykos bus šiais metais?
– Pirmiausia jos bus kitokios tuo, kad neturėsime galimybės susirinkti gyvai savo parapijose ir visi kartu švęsti. Švęsime pasitelkę medijas. Kaip bus organizuojamos pamaldos ir iš kur bus galima stebėti šv. Mišių transliacijas, reikėtų pasidomėti internete.
Nors ir nebus galima nueiti į bažnyčią, svarbu neapleisti šios šventės ir jungtis į pamaldas nuotoliniu būdu, melstis kartu su šeima ir asmeniškai, kad Jėzus būtų mūsų gyvenimo ir mūsų šventės centre. Ir turėkime viltį.

– Kaip vienuolių bendruomenėje Jūs įprastai švenčiate Velykas, kaip tai darysite šiemet?
– Įprastai su bendruomene jungiamės švęsti Velykų tridienio su visa bažnyčia, dalyvaudamos pamaldose savo parapijoje.
Šiais metais, kaip ir daugelis, liksime namuose ir jungsimės į šventimą nuotoliniu būdu.

– Ką Jums pačiai reiškia ši šventė?
– Kaip ir daugeliui krikščionių, man ši šventė yra brangi ir esminė, nes Jėzus numirė ir prisikėlė asmeniškai dėl manęs.
Šios šventės esmę pirmą kartą labai stipriai išgyvenau, būdama vienuolyno naujokė, kai su visa bendruomene šventėme Velykų tridienį. Atsimenu, tai mane labai stipriai palietė, džiaugiausi, kad galėjau tai giliau išgyventi ir tada sakiau, kad tai – pačios geriausios Velykos mano gyvenime.
Šiais metais ir man jos bus kitokios, nes, kaip ir minėjau, su bendruomene liksime namuose ir internetu jungsimės į maldą su visa bažnyčia.
Ačiū Dievui, kad naudojantis technologijomis galima išgyventi tarpusavio bendrystę. Žinoma, tai nepakeičia tikrojo artumo, bet išlieka tikėjimas ir viltis, kad Dievas mums vis tiek artimas, jis pasilieka su mumis.
Noriu visiems palinkėti šituo mums nelengvu laiku išgyventi dar didesnę viltį ir gilesnį tikėjimą ir juo dalytis su kitais, kuriuos galbūt nugalėjo panika ar baimė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto