Mažeikiškiams nuo kitų metų už šilumą teks mokėti beveik 70 proc. daugiau nei praėjusį šildymo sezoną. Balsuojant dėl šilumos branginimo iš aštuoniolikos posėdyje dalyvavusių Tarybos narių „prieš“ balsavo trys, vienas – susilaikė. Nuo staigaus šilumos brangimo neapsaugojo nė tai, kad Šilumos tinklams pastaraisiais metais politikai skyrė 4 milijonus litų dotacijų. ŠIEMET – ANTRAS DIDINIMASŠiemet šilumos kaina jau buvo didinta: nuo birželio 1 dienos ji šoktelėjo beveik 30 proc. Tačiau po 19,30 lito už kilovatvalandę daugiabučių namų gyventojai mokės tik iki metų pabaigos, nors pagal Tarybos sprendimą tokia kaina turėjo išlikti iki kitų metų gegužės mėnesio. Nuo sausio 1osios sąskaitos lapelis už šildymą gerokai paplonins pinigines. Savivaldybės taryba patenkino šilumos tiekėjų prašymą ir 36 proc. padidino prieš pusmetį patvirtintą šilumos tarifą. Daugiabučių namų gyventojams už kilovatvalandę (be PVM) teks mokėti 25,98 cento. „Mažeikių šilumos tinklų“ direktorius Jonas Jurkus politikams negalėjo įvardinti, kiek vidutiniškai pasikeis vieno kvadratinio metro šildymas. Jam pagelbėti pasišovė bendrovės apskaitos ir realizacijos tarnybos vadovas Viktoras Bugnevičius. Iki šiol vieno kvadratinio metro šildymo kaina buvo 3,36 lito, o kokia ji bus, tarnybos vadovas pasiūlė pasiskaičiuoti patiems politikams, primindamas, kad prie šio skaičiaus reikėtų pridėti 36 proc. padidinimą. Šilumos tiekėjai bandė nuraminti gyventojus – šildymo išlaidos didėsiančios, bet ne tiek tragiškai. Apytiksliais skaičiavimais, už vieno kambario buto šildymą tektų mokėti 37-38 litais, dviejų 53-55, trijų kambarių – apie 70 litų daugiau nei anksčiau. GYVENTOJAI GELBĖS BENDROVĘMažeikių šilumos ūkio vadovai deklaruoja sunkią bendrovės ekonominę padėtį: pastarieji metai įmonei esą nuostolingi, trūksta apyvartinių lėšų, vėluojama atsiskaityti su tiekėjais ir kitais rangovais, už netesybas tenka mokėti baudas. Įmonę slegia augančios kainos: per pusmetį gamtinės dujos su perdavimu pabrango 48 proc., biokuras – 17,7 proc. Šiais metais Šilumos tinklai prognozuoja apie 2,7 mln. litų nuostolį. Įmonei tai esanti bankrotinė situacija, tad belieka kelti šilumos kainą – kitų resursų nesą. Ar dėl šito nebus kalti ir patys gyventojai, taupantys savo lėšas ir mažinantys Šilumos ūkio pajamas? Nors šildomo ploto padaugėjo apie 30 tūkstančių kvadratinių metrų, tačiau, anot J. Jurkaus, efektas – nulis, nes gyventojai šiltina namų stogus, keičiasi langus, duris. Esą taip taupančių gyventojų – arti 80 procentų. Šilumos tinklų administracija, rodos, susiveržti diržų neskuba. „Jeigu bus reikalas, mažinsimės atlyginimus. Bet jie nėra tokie dideli“, – „Santarvei“ teigė 4500 litų atlyginimo „popieriuje“ gaunantis J. Jurkus ir pridūrė, kad trys administracijos darbuotojai jau gavo atleidimo lapelius. REIKIA NEPRIKLAUSOMŲ EKSPERTŲŠilumos vartotojas, norintis gyventi šiltai, turi gelbėti šilumos tiekėją. Taip mąsto ne tik už šilumos kainos didinimą balsavę politikai. Tiekėjams pagalbos ranką ištiesė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Kainų komisija – B. R.), patvirtinusi naują šilumos kainų nustatymo metodiką, palankią šilumos ūkiams. Pabrangus kurui daugiau kaip 15 procentų, leidžiama perskaičiuoti šilumos kainą po 6 mėnesių nuo paskutinio kainos nustatymo. Ar netaps tradicija šilumos vartotojui piniginę plačiau atverti kas pusmetį? Kai kurios savivaldybės stojo į kovą su šilumos tiekėjais – dėl per didelės kainos bylinėjasi teismuose, nors ir ne visada sėkmingai. Vasaros pradžioje septynių miestų merai pasirašė vadinamąjį Dubingių memorandumą. Jie kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę dėl efektyvesnio šilumos ūkio valdymo, kad šilumos kainos būtų nustatomos skaidriai. Mažeikių rajono savivaldybės mero Vilhelmo Džiugelio parašo po prašymu nebuvo. „Santarvei“ tada jis sakė, kad nieko negirdėjęs apie tokį memorandumą. Meras spėjo, kad tokių veiksmų ėmėsi tos savivaldybės, kur šilumą tiekia privačios įmonės, o „Mažeikių šilumos ūkis“ – Savivaldybės įmonė ir šilumos kainą tvirtina Taryba. SU „SAVIŠKIAIS“ TARTIS SUNKIAUDėl šilumos brangimo gyventojai keikia Savivaldybę, rajono politikus, šilumos tiekėjus. Pasigirsta replikų, kad J. Jurkui išsiderėti įmonei palankesnę kainą nesunku – bendrovės valdyboje, be įmonės atstovų, yra jo bendrapartietis socialdemokratas, Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius ir pastarajam pavaldūs Savivaldybės tarnautojai – Alfonsas Žiulpa ir Jonas Labutis. Be to, socialdemokratai, kuriems Mažeikiuose vadovauja J. Jurkus, – yra Tarybos valdančiojoje koalicijoje. Šilumos tinklų vadovas J. Jurkus tai įvardija kaip… trūkumą. „Man du kartus sunkiau praeiti pro saviškius. Jiems turėjau labai daug įrodinėti. Iš viso dėl šilumos kainos perskaičiavimo turėjau 21 susitikimą – komitetuose, Taryboje, su opozicija, atskirais Tarybos nariais“, – „Santarvei“ vardijo pašnekovas. REIKIA NEPRIKLAUSOMŲ EKSPERTŲAnot mero V. Džiugelio, žmonės per daug sureikšmina Savivaldybės galią. Nustatant šilumos kainą svarbiausias vaidmuo tenkąs Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. „Galime žaisti, netvirtinti tų kainų. Tada komisija priims sprendimą ir be mūsų“, – komentavo meras. Ar nustatant kainas neįmanomas neskaidrumas? Ar ne dėl šito Telšių regiono atliekų tvarkymo centras siekia, kad ši komisija, o ne savivaldybės tvirtintų atliekų tvarkymo įkainį? „Gali būti. Juk tiekėjui susitarti su viena komisija lengviau negu su keturiomis savivaldybėmis“, – pritarė meras. V. Džiugelis mano, kad šilumos kainas turėtų nustatyti nepriklausomi ekspertai. Lietuvos savivaldybių asociacijai priklausantys visi merai, tarp jų ir Mažeikių, pasirašė naujajai Vyriausybei ir Seimui adresuotą raštą, kuriame ir prašoma tai pavesti nepriklausomiems ekspertams. J. Jurkus skeptiškai vertina tokius siekius. Anot jo, Kainų komisija ir yra nepriklausoma – ji nepavaldi nei Vyriausybei, nei Prezidentui. „Rimta ten viskas. Griežtai tikrinami pateikti duomenys. Už melagingus parodymus gali būti nubaustas ar net gali netekti darbo“, – galimybę susitarti atmetė Šilumos tinklų direktorius. VADOVUI – KALTINIMAI POLITIKAVIMUJ. Jurkus dabartinį šilumos kainų didinimą vadina pavėluotu. Anot jo, jeigu Tarybos nariai bazinę kainą būtų patvirtinę 2006 m. gruodį, o ne 2007-ųjų balandį, dabar į Tarybą būtų ateita su mažesne – 23,48 cento – kilovatvalandės kaina. „Laiku nepatvirtinus kainos, prarasta lėšų, tai pagal metodiką įvertinama ir skaičiuojant šilumos kainą“, – „Santarvei“ aiškino direktorius. Savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Kęstutis Bartkevičius sutinka, kad šilumos kainas reikėjo anksčiau persvarstyti, gyventojai dabar ne taip skausmingai pajustų kainos pasikeitimus. „Ir pozicija, ir opozicija turime prisiimti atsakomybę, kad laiku nepadarėme ryžtingų sprendimų. Jurkus lakstė su lapu, rodydamas, kad mūsų šilumos kaina mažiausia, trečia nuo apačios, dabar bus trečia nuo viršaus“, – „Santarvei“ replikavo politikas. K. Bartkevičius mano, kad nėra gerai, kai valstybei ar savivaldybėms priklausančioms įmonėms vadovauja politikai. „Ekonominiai dalykai tampa surišti su politika, jei tokie vadovai eina į rinkimus. Žinoma, tada kelti kainos neparanku“, – pastebėjo pašnekovas. Mažeikiškiai šaiposi, kad galbūt J. Jurkus, brangindamas šilumą, jiems kerštauja už tai, jog šie jo neišrinko į Seimą. To paties per Tarybos posėdį jo klausė ir Socialdemokratų sąjungai priklausanti politikė Judyta Čejauskienė, prisiminusi, kaip buvęs kandidatas į Seimą demonstravo žalią lankstinuką apie mažiausias šilumos kainas Mažeikiuose. PAŽADŲ NEIŠTESĖJO„Santarvę“ J. Jurkus patikino, kad šilumos kaina nieko bendro su rinkimais neturi. Jis iš tikrųjų manęs, kad šiemet šilumos nereikės branginti. „Ne viską gali numatyti. Kartais planai neatitinka tikrovės. Susitari su savo partneriais, o jie ima ir tų pažadų neįvykdo. Dujininkai žadėjo, kad dujos nebrangs, o atsitiko kitaip“, – apgailestavo pašnekovas. Beje, ir pats J. Jurkus mėgsta žarstytis pažadais ir jų nevykdyti. Bene 2005 metais Savivaldybės taryba įmonei skyrė 2,5 mln. litų šilumokaičiui statyti vien todėl, kad vadovas tikino, jog kaina už šilumą nekils. Šių metų balandžio mėnesį tvirtinant naujas šilumos kainas, Tarybai buvo pateikti du sprendimo projektai. Viename jų kilovatvalandės kaina (be PVM) buvo nurodyta 20,40, kitame – 19,30 cento. Šilumos tinklai sutiko su žemesne kaina tik Tarybai pažadėjus skirti 1,5 mln. litų įmonės modernizavimui. „Savivaldybės parama buvo įmonei paspirtis, nereikėjo kreditų imti ir gyventojams šiluma mažiau kainavo. Tačiau priėjome prie išvados, kad daugiau niekada nebeprašysime paramos. Savivaldybė mums iš to pusantro milijono litų tėra pervedusi pusę sumos, o skaičiuojant šilumos kainą, įvertinama kaip visa suma“, – teigė įmonės direktorius. J. Jurkus vėl bandė gyventojus paguosti naujais pažadais. Esą gali būti, kad kitais metais šiluma atpigs. Jeigu „Mažeikių nafta“, kaip planuojama, vasarą pradėtų naudoti gamtines dujas, sumažėtų jos galios mokestis rajono pirkėjams ir šilumininkams tektų perskaičiuoti šilumos kainą. Šiuo metu šalyje daug kur perskaičiuojama šildymo kaina. Anot J. Jurkaus, mažeikiškiai nebus patys brangiausi šilumos tiekėjai, didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai už šilumos kilovatvalandę mokės 26 ir daugiau centų. „Manau, kad iš 45 įmonių mūsų kainos turėtų būti nuo galo 10-12 vietoje“, – prognozavo šilumos ūkio vadovas. MERAS VADOVĄ GYRĖVakar vykusiame Tarybos posėdyje Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis nedalyvavo. Tačiau galima spėti, kad jis, kaip ir kiti valdančiosios koalicijos nariai, būtų balsavęs už siūlomą šilumos kainą. 2006 metais, kai buvo tvirtinami nauji šilumos įkainiai, meras buvo kritiškai nusiteikęs. Jis prisiminė Tarybos įmonei skirtus milijonus, įžvelgė vadybos problemų – esą vadovai neieško kitų rezervų. „Vadyba yra vadyba. Didžiausi pasaulio ekonomistai, gavę Nobelio premijas, nesupranta, kas vyksta pasaulio rinkose. O ką gali Jurkus?“- prieš kelias dienas „Santarvei“ samprotavo meras. V. Džiugelis negailėjo liaupsių šilumos ūkio vadovui. J. Jurkus esąs geras vadybininkas ir iš jo reikią mokytis. „Jis buvo Seimo narys, dalyvavo rinkimuose, žino, kaip tas daroma, kaip žmonėms iš anksto pateikti informaciją. Jei kitas užkluptas Taryboje sutrinka, o jis viską į priekį padaro“, – Šilumos tinklų vadovą gyrė meras. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Kad būtų patvirtintos didesnės šilumos kainos, užteko valdančiosios koalicijos balsų.
„Gelbėti Šilumos tinklus“ pavesta… gyventojams
