Praėjusiais metais Greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojai piestu stojo prieš galimą paslaugos privatizavimą. Neseniai rajono merą ir Savivaldybės tarybos narius jie informavo, jog sutinka pereiti dirbti į UAB „Euro pulsas“. Tačiau jau po kelių dienų kai kurie darbuotojai ėmė gailėtis dėl savo parašo – iki šiol jie nežino, kas būtų tikrieji jų savininkai.
PASIGEDO INFORMACIJOS
UAB „Euro pulsas“ juridinių asmenų registre buvo įregistruota rugsėjo 12 dieną. Jau kitą dieną naujosios bendrovės direktorė Janina Lukauskienė, šiuo metu dirbanti greitosios medicinos pagalbos skyriaus vyriausiąja felčere, kreipėsi į rajono valdžią, prašydama leisti rajono gyventojams teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas. Kol bus įsigyti nauji automobiliai bei reikalinga įranga, prašoma leisti panaudos būdu naudotis dabar skyriui priklausančiu turtu.
Ketvirtadienį Savivaldybės Sveikatos ir socialinių reikalų komitetas susipažino su bendrovės prašymu, tačiau jokių sprendimų nepriėmė. Politikų nesuviliojo tai, kad bendrovė planuoja per porą mėnesių nupirkti naujus greitosios medicinos pagalbos automobilius su reikalinga įranga, renovuoti skyriaus patalpas, pagerinti specialistų darbo ir socialines sąlygas.
„Šis prašymas tėra paprasčiausias laiškas. Net kontaktiniai telefonai nenurodyti“, – replikavo komiteto pirmininkė Rita Lidžiūtė.
NEBUS SKUBAMA
Pernai balandžio mėnesį į Savivaldybės administraciją dėl leidimo teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas kreipėsi vilniškė UAB „Ambulansas“. Pasipriešinus „greitosios“ darbuotojams, leidimas nebuvo duotas.
„Ambulansas“ turėjo tokių paslaugų teikimo patirties, pateikė konkrečius siūlymus, kaip organizuos paslaugą. O apie „Euro pulso“ galimybes, veiklą nieko nežinome“, – lygino R. Lidžiūtė.
Savivaldybės gydytojos Irenos Vaicekavičienės teigimu, pagal leidimų išdavimo tvarką, bendrovė turėtų pateikti savo įstatus.
„Įstatuose matytųsi, kas yra bendrovės steigėjai. Tačiau ne dėl pavardžių mums reikalingi įstatai. Iš jų sužinosime, kokią veiklą bendrovė planuoja, ko galime tikėtis, kokie numatyti santykiai su Savivaldybe, kokią informaciją jie mums teiks“, – paaiškino I. Vaicekavičienė.
Savivaldybė negali savarankiškai nuspręsti „greitosios“ likimo. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu greitosios medicinos pagalbos veiklą organizuoja apskrities viršininkas, praktiškai – jo įgaliotas apskrities gydytojas.
Į Sveikatos ir socialinių reikalų komitetą planuojama pakviesti ne tik UAB „Euro pulsas“ steigėjus, bet ir apskrities gydytoją.
KRITIKUOJA DABARTINĘ PADĖTĮ
Naujosios bendrovės „Euro pulsas“ direktorė J. Lukauskienė kategoriškai nesutiko „Santarvei“ pasakoti apie būsimas permainas greitosios medicinos pagalbos skyriuje. „Nesu įgaliota kalbėti“, – lakoniškai kartojo ji.
Vyr. felčerė J. Lukauskienė pernai tikino, kad „greitoji“ pajėgi teikti kokybiškas paslaugas. J. Lukauskienė, „Euro pulso“ direktorė, tokiems teiginiams prieštarauja. „Tokia padėtis Mažeikių GMP paslaugų sferoje jau netenkina nei rajono pacientų, nei paslaugų teikėjų. Todėl verslininkų dėka buvo įsteigta UAB „Euro pulsas“ greitosios medicinos paslaugoms teikti“, – bendrovės direktorė teigia Savivaldybės merui ir Tarybos nariams adresuotame prašyme.
J. Lukauskienė nepanoro atsakyti ir į klausimą, kas yra jos darbdaviai, kaip jiems pavyko į savo pusę palenkti pernai prieš privatizavimą nusistačiusį kolektyvą. Prasitarė tik tiek, kad „greitosios“ likimu susirūpino mažeikiškiai verslininkai.
MINIMOS ĮVAIRIOS PAVARDĖS
Rajono politikai bei Savivaldybės atstovai tikina nežiną, kas yra staiga atsiradusio naujojo „uabo“ steigėjai.
„Santarvė“ nesunkiai išsiaiškino, kad tai trys fiziniai asmenys, tarp kurių vienas šiauliškis ir du miesto bendruomenei nežinomi mažeikiškiai. Tačiau kalbama, kad gali būti, jog tikrieji būsimieji „greitosios“ savininkai yra oficialiai UAB „Euro pulsas“ nefigūruojantys žmonės. Minimos ne tiek gerai ir gerai žinomos mažeikiškių pavardės.
UAB „Euro pulsas“ buveinė yra „Mažeikių Varduvoje“.
„Nieko bendro neturiu su „greitosios“ privatizavimu“, – gynėsi „Mažeikių Varduvos“ direktorius Kęstutis Bartkevičius. Jis prasitarė ir pats girdėjęs įvairių kalbų apie būsimus „greitosios“ savininkus. Lyg ir greitosios pagalbos automobiliai užsakyti. „Buriasi įvairios kuopelės“, – lakoniškai atsakė, paprašytas įvardinti pavardes.
KAI KURIE DARBUOTOJAI ĖMĖ ABEJOTI
Greitosios medicinos pagalbos skyriaus profsąjungos pirmininkė Gileta Grigutė „Santarvei“ teigė, kad darbuotojai sutiko pereiti į UAB „Euro pulsas“, tikėdamiesi, jog su jais dirbs dabartinis Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Audrius Stankevičius.
„Mes drauge dirbame šešerius metus. Stankevičiumi pasitikime ir kaip vadovu, ir kaip žmogumi“, – apie kolektyvo apsisprendimą teigė G. Grigutė ir pridūrė, kad kreipimąsi žmonės pasirašė nekeldami jokių reikalavimų, sąlygų.
Vakar G. Grigutė prasitarė, kad kai kurie greitosios pagalbos skyriaus darbuotojai jau gailisi paskubėję. Žmones pasiekusios kalbos apie tikruosius savininkus.
„Galbūt vienas kitas darbuotojas ir suabejojo, tačiau daugelį tenkina tos žinios, kurias jie turi“, – vakar teigė A. Stankevičius, susitikęs su „greitosios“ darbuotojais.
Pašnekovas tikino taip pat nežinąs, kas yra UAB „Euro pulsas“ steigėjai.
„Jeigu bendrovės administracija man pasiūlys dirbti su „greitąja“, aš rimtai pagalvosiu, nes mano perspektyvos skylant poliklinikai mažiau garantuotos. Gal dar ir akcijų nusipirkčiau pinigų pasiskolinęs“, – svarstė centro direktorius.
VERTINA TEIGIAMAI
A. Stankevičius „greitosios“ privatizavimą vertina teigiamai.
„Verslininkams nusibodo žiūrėti į apskurusius automobilius. Atnaujinus technikos bazę ir įrangą, paslaugos gerėtų“, – įsitikinęs pašnekovas.
Bendrosios praktikos gydytojų išėjimas į privačią veiklą esąs paprastesnis. „Greitajai“ keliami griežti reikalavimai, reikia didelių kapitalinių įdėjimų.
„Medikai – ta socialinė grupė, kuri negali užsidirbti pinigų tokioms investicijoms. Reikalingas išorinis kapitalas“, – pastebėjo Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius.
A. Stankevičius apgailestavo, kad ir valstybė nepajėgi padėti sveikatos paslaugas teikiančioms įstaigoms. Pernai avarijose nukentėjo du „greitosios“ ekipažai. Vienas automobilis sugadintas nepataisomai. Įstaigos administracija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau pagalbos nesulaukė.
„Nesvarbu, kokie žmonės privatizuos „greitąją“, svarbiausia, kad būtų teikiamos geros paslaugos“, – teigė Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis, pridūręs, kad ne tik jis, bet ir Sveikatos apsaugos ministerija pasisako už totalinį pirminės sveikatos priežiūros grandies privatizavimą.
Nuotr. iš redakcijos archyvo
