112 | 2019-01-08 11:07 | Autorius:
Versija spausdinimui

Skaudžių netekčių Lietuvos keliuose mažėja(0)

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Tai patvirtina Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), 2018-ųjų gruodį paskelbusi naujausią pasaulinę mirtinų eismo įvykių ataskaitą. Pernai šalyje 100 tūkst. gyventojų teko 8 mirtys keliuose, palyginti su 10,6 mirties atvejų 2015 m.

Situacija gerėja

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis atkreipia dėmesį, kad pagrindine problema vis dar išlieka vairuotojai bei pėstieji.
„PSO vertinimais, 2018 metais 100 tūkstančių mūsų šalies gyventojų teko vidutiniškai 3,7 keliaujančiųjų automobiliu ir 3,1 pėsčiųjų mirčių. Gerokai mažiau netekčių yra tarp motociklininkų – 0,5 ir dviratininkų – 0,7. Nors situacija šalies keliuose per kelerius metus akivaizdžiai pasitaisė, vis dar didžiausią rūpestį Lietuvoje kelia automobilių eismas ir čia turime kur tobulėti, privalome tapti dar atsargesni, budresni“, – sako A. Žiukelis.
PSO ataskaitos duomenimis, 2015 m. Lietuvoje, skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, eismo įvykiuose žuvo 4,6 automobiliu važiavę asmenys, 4 pėstieji.

Pagrindinė problema – greitis

Skaudžiais eismo įvykiais paprastai pasibaigia važiavimas nesaugiu, pernelyg dideliu greičiu. Lietuvos policijos vertinimu, tai yra 70 proc. skaudžių eismo įvykių priežastis. Už nepakankamus greičio ribojimus Lietuva netenka „taškų“ ir PSO reitinge.
PSO, vertindama šalyse leidžiamą greitį, naudoja du pagrindinius kriterijus. Pirma – būtina, kad miestuose jis neviršytų 50 km/h. Antra – savivaldai turi būti leista mažinti leidžiamą greitį, atsižvelgiant į specifines vietos sąlygas. Tik 46-ios valstybės pasaulyje atitinka abi šias sąlygas. „Organizacijos vertinimu, miestuose greitis turi būti ribotas dėl persidengiančio eismo su pėsčiaisiais ir dviratininkais. Tiesiog 65 km/h greičiu važiuojančio automobilio partrenktas pėsčiasis patiria 5 kartus didesnę mirties riziką, nei tuo atveju, jei jis būtų kliudytas rekomenduojamą 50 km/h greitį išlaikančio automobilio. Lietuvos miestuose tikrai yra nemažai gatvių, kur leistinas automobilių greitis yra gerokai didesnis ir, net jei ne šie ruožai yra patys avaringiausi, formalių PSO kriterijų dėl greičio ribojimų mūsų šalis neišlaiko“, – teigia A. Žiukelis.
Pasak specialisto, vien tik tiesioginis greičio apribojimas miestuose, deja, nėra atsakymas į visus eismo saugumo klausimus. Nemažiau svarbu ir tai, kad eismo infrastruktūra būtų sutvarkyta taip, jog skirtingais būdais judantys eismo dalyviai tiesiog nesusikirstų kelyje.
„Siekiamybė iš esmės turėtų būti taip sutvarkyta infrastruktūra, kad pėstieji, dviratininkai ir motorinės transporto priemonės galėtų laisvai ir tinkamu greičiu judėti vieni kitiems netrukdydami. Būtent dėl to turėtų likti kuo mažiau nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų, intensyviai naudojamos perėjos rekonstruotos taip, kad dviratininkai ir motorinės transporto priemonės tiesiog neturėtų galimybės susikirsti kelyje. Taip pat svarbu, jog dviračių takai ir pėsčiųjų zonos nebūtų dubliuojamos ir visi turėtų aiškiai atskirtas teritorijas kokybiškam ir saugiam judėjimui“, – aiškina specialistas.

Ar 2019-aisiais Lietuvos keliai bus saugesni?

Eksperto vertinimu, šiais metais bendra situacija keliuose irgi turėtų gerėti, nors smulkesnių eismo įvykių vis dar apstu. Viena pagrindinių priemonių, skatinanti vairuotojus važiuoti lėčiau ir laikytis saugaus greičio, – naujieji sektoriniai matuokliai, fiksuojantys vidutinį automobilio greitį kelio atkarpoje.
„Tikėtina, kad kelis kilometrus besitęsiantis greičio fiksavimas padės keisti vairuotojų įpročius. Suvokimas, kad skubėti visomis prasmėmis neapsimoka, gali tapti svarbių pokyčių pradžia. Nes, kad ir kiek bekalbėtume apie būtinybę keistis, didesnį sąmoningumą keliuose, baimė nukentėti finansiškai ir gauti baudą ar net netekti teisės vairuoti dalį vairuotojų tikrai veikia. Tiesa, nenuvertinčiau ir kitų priemonių, socialinių iniciatyvų, skatinančių saugų vairavimą, poveikio, tik jų rezultatas matomas ne iš karto“, – sako draudimo ekspertas.
Lietuvos valstybinės reikšmės keliose įrengti 25 sektoriniai greičio matuokliai.

Baltijos šalyse Lietuva išlieka per vidurį

PSO reitinge bendra Baltijos šalių rikiuotė nesikeičia. Palyginti su 2015-aisiais, pernai saugiausia buvo Estijos keliuose, o Latvija nuo Estijos ir Lietuvos atsiliko.
Estijos keliuose pernai 100 tūkst. gyventojų teko 6,1 mirtis kelyje, iš jų 3,2 – tarp automobiliu keliavusių asmenų ir 1,9 pėsčiųjų. Latvijos keliuose pernai vidutiniškai 100 tūkst. gyventojų teko 9,3 mirtys keliuose, tarp automobiliu važiavusių 4,2, o tarp pėsčiųjų – 3,2.
Pagal bendrą mirtingumo eisme rodiklį, pati saugiausia pasaulio šalis yra Maldyvai – čia pernai eisme įvyko vos 0,9 mirtino įvykio 100 tūkstančių gyventojų, kai nesaugiausioje Liberijoje – net 35,9.
Parengta pagal BTA Baltic Insurance Company pranešimą

  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Naujienos iš interneto

traffix.lt
Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, konkursas, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.