Alternatyva: emigruoti arba nusižudyti

Savižudybių ir emigracijos lygis Lietuvoje per aštuonerių metų laikotarpį yra susijęs, bet kinta priešingomis kryptimis: didėjant emigracijai savivaldybėse mažėja savižudybių. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Emigraciją ir savižudybes žmonės Lietuvoje suvokia ne kaip priešingas, bet kaip lygiavertes alternatyvas išeiti iš socialinės situacijos, kuri jų netenkina.

Didėjant emigracijai mažėja savižudybių

Vienoje iš atliktų studijų konstatuota, kad savižudybių ir emigracijos lygis Lietuvoje per aštuonerių metų laikotarpį yra susijęs, bet kinta priešingomis kryptimis: didėjant emigracijai savivaldybėse mažėja savižudybių.
Šis dėsningumas, kaip teigiama, greičiausiai žymi dramatišką dilemą: kaip pasitraukti iš individo netenkinančios socialinės situacijos – emigruoti ar nusižudyti.
Šios neguodžiančios pabėgimo nuo netenkinančios situacijos būdų alternatyvos paskelbtos pirmadienį Seime vykusiame projekto „Saugi mokykla“ pristatyme.

Savižudybę paskatina patyčios

Nelinksmus duomenis pateikusi visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ projektų vadovė Inga Šablinskienė sako, kad suaugęs žmogus, nepatenkintas savo padėtimi, visada gali emigruoti, jam tarsi yra lengviau, bet ką daryti vaikams, kurie negali pabėgti iš tos situacijos.
„Jie renkasi lengvesnį būdą negu emigruoti,“ – negailestingą tiesą konstatavo specialistė.
Dažniausiai vaikų savižudybes paskatina patyčios ir smurtas mokyklose, artimiausių žmonių, šeimos abejingumas ar nesugebėjimas įsigilinti į vaiko problemas.
„Kada mes pakeisime tą požiūrį, kuomet visuomenė sakys: patyčios nėra normalu? Tai bus jau maža pergalė link to, kad suprastume, kas yra tos patyčios, kad tai nėra vaikų žaidimai ar juokavimai,“ –  teigė visuomeninės organizacijos atstovė.

Situacija gerėja

Nuo 2010 m. pradžios dvylikoje Lietuvos mokyklų vykdyto projekto „Saugi mokykla“, remiamo tarptautinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Švedijos padalinio, metu atliktos apklausos parodė kiek gerėjančius rezultatus.
2010 m. mokykloje visada saugiai jautėsi 40 proc. mokinių, 2011 metais – 46 proc., 2010 m. – 57 proc. mokinių prisipažino tyčiojęsi iš kitų, 2011 m. – 55 proc.
Tačiau stabiliai išlieka apie 4 proc. vaikų, kurie niekada nesijaučia saugūs ir teigia patiriantys patyčias ir smurtą.
Projektu „Saugi mokykla“ siekiama veiksmingo prevencinio plano prieš patyčias ir smurtą parengimo ir įgyvendinimo.
Šio projekto vykdymas dvylikoje mokyklų, pasak rengėjų, pateisino lūkesčius, todėl prisijungti prie projekto „Saugi mokykla“ pakviesta dar 15 Lietuvos mokyklų.

4 Atsakymai į “Alternatyva: emigruoti arba nusižudyti”

  1. taip parašė:

    Realybe ziauri…Jei niekaip neina susirasti darbo Lietuvoje(darbdaviams tai per jaunas, tai per senas, tai per mazai patirties turintis ),o i uzsieni nera galimybes isvaziuoti… taip, yra dar pasirinkimu: buti islaikytiniu, eiti elgetauti arba… visi norime gyventi, taciau siuo metu Lietuvoje yra ne gyvenimas, o islikimas del buvio… Manau, kad daug ka apima beviltiskumas, todel kai kurie is musu renkasi sitoki kelia…pasitraukti is sio gyvenimo…
    Pavyzdziui as, esu 23m. mergina. buvau isidarbinusi mazoje parduotuveje. po dveju men susuko nugara, nes ten labai reikejo tampytis. i bilioteni negalejau iseiti, todel isejau is darbo. jau beveik puse metu praejo, issiuntinejau daugybe cv, bet…snipstas… gerai, kad bent vyras dirba, o kitaip…

  2. dar viena alternatyva parašė:

    Nusižudymas emigracijoje…

  3. Autoriui parašė:

    Pavadinimas vertas autoriaus

  4. Vardas (privalomas) parašė:

    Nieko sau alternatyvos, arba gyventi bet ne Lietuvoj, arba „gyventi“ mirusiųjų karalystėje. Kraupu…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video