Rajono ūkininkų teigimu, šiemet javų derlius yra vienas didžiausių per pastaruosius metus, tačiau jie abejoja, kad dėl to padidės pajamos. Esą grūdų supirkėjai „žaidžia“ kainomis – jos mažesnės negu pernai, o ir grūdų kokybė – prastesnė.
Javapjūtė eina į pabaigą
Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijos byloja, kad rajono ūkininkams reikėjo sudoroti šiek tiek per 30 tūkst. hektarų javų derlių. Kokia situacija rajone, statistikos nėra. Žemės ūkio ministerijos prašymu, seniūnijos informaciją renka tik iš turinčių 50 ha ir didesnius plotus, smulkesni ūkininkai neapklausiami.
Žemės ūkį kuruojančios institucijos spėjo, kad javapjūtė rajone eina į pabaigą, nes orai jai buvo labai palankūs.
„Manau, kad jau nukulta bent devyniasdešimt procentų javų, likę pavieniai gabaliukai. Galbūt kombainai sugedo, nebuvo su kuo kulti ar lėmė kitokios priežastys“, – kalbėdamas su „Santarve“ svarstė Savivaldybės mero patarėjas žemės ūkio klausimais Rimantas Gramas, buvęs ilgametis Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
Ūkininkai džiaugiasi derliumi
R. Gramas pats ūkininkauja, tad apie situaciją daug sužino iš kitų ūkininkų, vadovaujasi ir savo patirtimi. Šiuos metus pagal javų derlingumą jis pavadino vienais geriausių. Lyginant su praėjusiais metais, kurie ūkininkams taip pat buvo geri, iš hektaro buvo kuliama nuo pusės tonos iki tonos grūdų daugiau.
Pašnekovas teigė, kad žieminių kviečių derlingumo vidurkis rajone gali būti nuo 6 iki 6,5 tonos iš hektaro. Yra ūkininkų, kurie kulia ir po septynias, aštuonias ar net devynias tonas.
Žemės ūkio skyriaus vedėja Aleksandra Lukošaitienė pastebėjo, kad geri derliai džiugina ne tik Žemaitijos ūkininkus. Ji neseniai dalyvavo Šilutėje vykusiame seminare, apie gausų javų derlių kalbėjo ir iš kitų rajonų atvykę kolegos skyrių vadovai.
Nukentėjo grūdų kokybė
Lietuvos ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Andriejus Virkutis sutinka: metai javapjūtės darbams buvo labai palankūs ir derlius nėra blogas – vienas iš geresnių per pastaruosius metus. Ar dėl to pagerės ūkininkų finansinė padėtis, jis linkęs abejoti, nes grūdų kokybė, jo žodžiais, esanti šiaip sau.
„Kai derlius gausus, visada nukenčia grūdų kokybė – trūksta glitumo, baltymų. Reikėtų gerokai papildomai pasėlius tręšti, bet ar atsipirks tokios investicijos, – irgi sunku nuspėti. Grūdų kokybei neigiamai atsiliepė ir sausa vasara, o vėliau nemažai jų suguldė praūžusios vėtros“, – situaciją komentavo pašnekovas.
Visas straipsnis – antradienio laikraštyje.
