„Aš myliu Lietuvą“ – ne tik žodžiai

Šiandien minime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ buvo priimtas 1990 metų kovo 11-ąją.
Balsavimo dėl šio dokumento priėmimo rezultatai buvo paskelbti 22 val. 44 min. Už dokumentą balsavo 124 Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, susilaikė 6, prieš balsavusiųjų nebuvo.
„Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė“, – skelbiama Akte.
23-iųjų šio istorinio įvykio metinių išvakarėse „Piliečių klube“ su mažeikiškiais kalbėjomės apie tai, kas iš tiesų slypi už žodžių „Aš myliu Lietuvą“.

„Niekas nesunaikins mano meilės gimtajam kraštui“

Juozapas KUKŠTAS. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Juozapas KUKŠTAS, buvęs pedagogas, aktyvus visuomenininkas:
– Tėvynė man – gimtasis kraštas, Žemaitija. Be abejo, ją myliu, o tas jausmas atėjo iš Dievo. Taip pat labai daug gavau per tėvelių meilę. Jie man suteikė gyvybę, gimimo vietą Viekšniuose, gimtąją žemaičių kalbą, krikščioniškąjį tikėjimą.
Viso to niekas niekada iš manęs neišplėš, neatims, nesunaikins.
O ką darau aš pats, kaip išreiškiu meilę Tėvynei?
Kalbu žemaitiškai, žmona – žemaitė, todėl nesunku tas vertybes perduoti sūnui, anūkams. Visi jie irgi puoselėja žemaitiškumą.
Taip pat užsiimu visuomenine veikla: dainuoju, giedu, vaidinu.
Dabar esu senjoras, tačiau apie Tėvynės meilę beveik keturiasdešimt metų kalbėjau ir savo mokiniams, auklėtiniams, dirbdamas pedagogu Gabijos gimnazijoje.
Na, o šie metai visai Lietuvai turėtų būti ypač svarbūs: minime trisšimtąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines. Poetas dar anais laikais kvietė išlikti savimi, visada būti doriems, „viežlybiems“ – ragino sąžiningai ir teisingai gyventi.
Taip elgdamiesi ir išreiškiame savo meilę Tėvynei.

„Lietuva – tai mes visi kartu“

Birutė VAIČKIENĖ. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Birutė VAIČKIENĖ, Mažeikių globos namų direktorė:
– Kas man Lietuva? Tai pirmiausia kraštas, kuriame gimiau, augau, svajojau, mylėjau, dirbau, atradau draugus. Tai šalis, kurioje gimė mano vaikai, anūkai, į kurios žemelę atgulė mano mama, seneliai.
Tai neišpasakyto grožio kraštas su savo istorija, kultūra, kalba. Tik aplankius kitas šalis įvertini ir pradedi branginti Lietuvos gamtos grožį, tyrą miškų orą, nuostabias lygumas ir kalveles. Ne veltui sakoma: visur gerai –  bet namuose geriausia. Juk čia gražiausi prisiminimai, nuostabios tradicijos, skaniausia lietuviška duona, kuri ypač vertinama užsienyje. Pas mus net metų laikai keturi  – su saulėtom vasarom, pirmaisiais žibučių žiedais pavasarį, krintančiais spalvotais rudeniniais lapais ir snieguotomis žiemomis (ir nereikia kabinti kalėdinių žaisliukų ant nuolat žaliuojančių palmių).
Galime didžiuotis mūsų kraštą garsinančiais M. K. Čiurlionio darbais, Trakų pilimis, Rusnės sodybomis, nuostabiu Baltijos pajūriu. O kur dar lietuviška kalba. Praėjusiais tarmių metais net sunku buvo patikėti, kokia gali būti įvairiaspalvė ta lietuviška šnekta. Ne veltui užsieniečiai sako, kad mes ne kalbame, o dainuojame. O koks pasididžiavimas apėmė, kai net kosmose nuskambėjo lietuviški žodžiai…
Svarbu, kad Lietuvą brangindami, nenueitume į kraštutinumus, nesusipyktume su kaimynais, žvelgdami į lenteles prie namo sienos su lietuvišku užrašu.
Čia mūsų žemė, čia mūsų išgyvenimai, prisiminimai. Bėgdami, skubėdami dažnai nebepastebime to grožio, tos lietuviškos dvasios.
Suprantu skeptikus, kurie sakys: ne visiems norisi gyventi čia, Lietuvoje. Ir tai natūralu. Kaip ir visur, yra problemų. Nedarbas, sumenkinta pagarba žmogui, nepriteklius, nevertinamas mokslas, pasikeitusios vertybės, išaugę poreikiai. Išvažiuoja mūsų vaikai ten, kur mato realias galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje, gali kurti savo ateitį, siekti būti pripažinti.
Ne visi stiprūs likti Lietuvoje ir bandyti spręsti čia kylančias problemas. Visi nori būti laimingi ir tos laimės kiekvienas ieško ten, kur jam norisi. Tačiau išvykstantieji niekada neišsižada savo Tėvynės. Nesvarbu, kad mes ne tiek daug šypsomės, kaip kito krašto žmonės, tačiau šios šypsenos tikros. Čia išvykusiųjų šaknys, gražiausios dainos, išsaugoti tautiniai rūbai, mažiausiai pažeistos vertybės, čia „savas lizdas“.
Branginkime tai, ką turime. Išsaugokime savo lietuviškus vardus. Parodykime, kokie mes autentiški ir nepakartojami savo praeitimi. Kam teko su lietuviškais  tautiniais rūbais pasirodyti užsienio šalyje, manau, nepamirš to jausmo.
Kurkime ir turtinkime savo kraštą gerais darbais, prisidėdami prie gerumo akcijų, skiepydami nuo pat mažens kultūrines vertybes. Būkime patys aktyvūs organizuojamų rajone renginių dalyviai, o ne pasyvūs stebėtojai. Nes Lietuva – tai mes visi kartu. Tik mylėdami savo kraštą, savo žmones, – galėsime būti laimingesni.
Sveikindama su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena linkiu daugiau optimizmo, pilietiškumo, supratingumo, atjautos ir meilės.

„Lietuva ir valdžia – nėra tas pats“

Edita VASILIAUSKIENĖ. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Edita VASILIAUSKIENĖ, Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinės mokyklos mokytoja:
– Lietuva man svarbi, ji mano gimtinė, namai, kuriuose gyvena mano brangiausi žmonės. Laižuvoje yra daug talentingų, gabių, darbščių žmonių, su kuriais malonu bendrauti, galima kartu padaryti tai, ko nepajėgtume pavieniui.
Stengiamės gražinti savo Laižuvą, nes ji – dalelė Lietuvos. Mūsų miestelis gražėja, ir kiekvieną kartą vaikai, pažįstami, grįžę į ją, tai pastebi. Tenka iš jų girdėti apie tokiais atvejais užvaldžiusį  keistą jausmą – „kaip čia gera, sava, artima“.
Yra visokių žmonių, net tokių, kurie subjauroja sukurtą grožį, tačiau tokių mažuma. Manau, jeigu kiekvienas prisidėtume prie savojo krašto, šalies puoselėjimo, neliktų ir tų skeptikų, burnojančių Lietuvą.
Sutinku, kad savo šalį ar vietovę, kurioje gyveni, reikia mylėti ne žodžiais, o darbais. Pati džiaugiuosi tuo, kad tai, jog Laižuva turi vėliavą ir herbą – ir mano nuopelnas. Dėl jų bene prieš penkerius metus drauge su seniūnu vykome į Prezidentūrą, į Heraldikos komisiją.
Turiu šokių kolektyvą, su juo stengiamės kuo geriau pristatyti Laižuvą – dalyvaudami ne tik rajone organizuojamuose renginiuose, vykstame ir kitur.  Kartu su bendruomene įsijungiu ir į švenčių, renginių organizavimą.
Džiugu, kad tarp aktyvių laižuviškių – ne tik jaunimas, bet ir senjorai. Turime net „Senjorų“ ansamblį, be kurio patriotinių dainų neapsieina valstybinės šventės.  Tik šiek tiek apmaudu, kad vis mažiau laižuviškių ateina į tokių švenčių paminėjimą.
Pastebiu žmonių nusivylimą valdžia, jos vykdoma politika – gal dėl to. Tačiau juk meilė Lietuvai netolygu meilei valdžiai.

„Viskas šiamepasaulyje ateina iš pagarbos“

Rolandas VOLKOVAS. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Rolandas VOLKOVAS, pedagogas, sporto asociacijos „Žemaitis“ vadovas:
– Esame dalyvavę ne vienose karatė varžybose užsienyje. Didžiuojuosi, kad kai per varžybų atidarymą įvedame savo sportininkų komandą ir yra paskelbiama, kad tai svečiai iš Lietuvos – pasitempiame ir mes, treneriai, pasitempia ir patys sportininkai.
O neapsakomas jausmas apima tada, kai mūsų sportininkai užlipa ant nugalėtojų pakylos ir grojamas Lietuvos himnas – per odą perbėga šiurpuliukai, net ir dabar pasakojant šios akimirkos iškyla prieš akis. Norisi tada giedoti per visą salę, va, tada ir pajauti, kad esi kažkas, esi lietuvis. Ne šiaip sau mažas vabalėlis šiame pasaulyje, o KAŽKAS!
Mes, mokytojai ir treneriai, labiausiai ir džiaugiamės, kad per auklėtinių pasiekimus galime garsinti savo šalį.
Viskas šiame pasaulyje ateina iš pagarbos – kai tu gerbi savo tėvus, gerbi ir savo gimtinę, savo šalį, iš tos pagarbos išplaukia ir meilė Lietuvai. Pagarba nebūna be didelio darbo, į kiekvieną darbą reikia įdėti triūso, o tas triūsas ir sukuria pridėtinę vertę, kuri turtina šalį.
Kodėl mes burnojame prieš valdžią? Bet juk valdžia esame mes. Gali verkti, šaukti, bet to nepakeisi. Pasižiūrėkime į veidrodį ir stenkimės pradėti kurti gražią Lietuvą nuo savęs.
Man patinka Mažeikiuose. Man patinka čia, bet aš nesmerkiu emigravusiųjų į kitas šalis – darbštus žmogus visur randa savo vietą. Nesvarbu, kad jis emigravo, jis yra toks pat lietuvis kaip esame jūs, aš ar kitas čia gyvenantis. Jeigu jis turi savo principus, savo moralę, siekius, nesvarbu, kur jis juos įgyvendina, svarbu, kad jis myli savo Tėvynę, tėvus, vaikus.
Manau, kad tai laikina – juk nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo tik dvidešimt ketveri metai, tai labai trumpas laikotarpis, kad būtų galima viską kardinaliai pakeisti.
Pradėkime keistis nuo savęs – dirbkime ir pasieksime rezultatą.

15 Atsakymų į “„Aš myliu Lietuvą“ – ne tik žodžiai”

  1. Vardas (privalomas) parašė:

    KGB tonu- darys apklausą. padarius, darys teismą. baus. tik kaip? tremtimi, degins ant laužo? direktorę ar visus dalyvavusius? tikriausiai visus? gaila, kad psichiatrų paslaugos mokamos… bet vargu ar bepadėtų, nes kai užvaldo kerštas… belieka trys savaitės apsivalymui-susimąstymui, atsiprašymui, susitaikimui su savimi, nes pavydo rūdys sugraužia greičiausia mus pačius. ir dar -paskui ramiai visiems į akis žiūrėti…
    skaičius 3…

  2. sąžinės balsui parašė:

    kai dabar jau aišku, kad ne „pro šalį ėjo“, o būry stovėjo, tenka tik apgailestauti: pradėti reiktų nuo savęs.

  3. Jonis parašė:

    Vajetau isgirdo rusiska daina ?Tai viskas nebenaudok rusisku duju ,o tik i turgu kopustu ir….benzo irgi nes neduok Die bus rusiskas ,oi o kiek dar rusisku prekiu ,nerukykit tu rusisku cigareciu nes dar Ivanu pase tapsi ,ar jums nekelia juoka tokia paskutiniu metu brukama isterija ,aisku Kovo 11 svente o kazkam net SVENTE ir ziurekit jau ir apsauga,na ir kas kad pagal istatyma nepriklauso ,istatyma pakeite ,nuo sunaujos saugos ir kiek tokiu pavyzdziu…..

  4. susirupinusiam parašė:

    ką gi- pro šalį praėjo lietuvis: Manau, kad kai kurios valstybinės institucijos sutaupo lėšas, nes kiekvienam minėjimui po šnipelį brangiai atsieitų, nes jei ne duok Die, išsprūstų nepageidaujamas žodis ar kita kalba keiksmažodis.

  5. Vardas (privalomas) parašė:

    Ir dar del tos taip kazkam nuotaika sugadinusios dainos. Renginys jau buvo pasibaiges ir vaikai tiesiog uzdejo savo grojarasti, daina net neipusejo ir buvo isjungta. Smagu, kad nors taip pavyko atkreipti demesi:). Nieko daugiau nepastebejote? Graziu mokiniu pasirodymu, superines bendros nuotaikos, blynu, koses? Kitais metais nepraeikite pro sali ir nuotaika bus geresne, nesinores bambeti:). Smagaus pavasario!

  6. Vardas (privalomas) parašė:

    oi gerbiamasis, na nesapnuojate, tai nesapnuojate, neguldau galvos gi, nesirskite taip. Nereikia tokiu budu man ginti mokyklos ivaizdzio, nemanau, kad ta Jusu girdeta daina gali tam ivaizdziui pakenkti

  7. Vardas (privalomas) parašė:

    Nemanau,kad reikia sios sventes proga klausytis laidotuviu muzikos? Nors,kai pagalvoji,kas dedasi toje Lietuvoje?

  8. Vardas (privalomas) parašė:

    Daugelis isvyko gyventi ir dirbti svetur palikdami savo artimus ir brangius zmones.Kodel? Ka dave Lietuvos nepriklausomybe daugeliui? Bedarbyste ,didelius mokescius ir mazus atlyginimus? Ir kaip su ta meile Lietuvai?

  9. Vardas (privalomas) parašė:

    Kiekvieno asmeninis pasirinkimas,kaip jam svesti svente!!! Svarbu,kad zmonems iseigine diena ir galima pailseti…

  10. Nesapnuoju parašė:

    Tai jus cia bandote gerinti mokyklos ivaizdi.Grojo ta muzika ,ir as ne vienas buvau nustebes .As girdejau viena rusiska daina ir galiu prisiekti ant komstitucijos.Jei noras yra galime ir zurnalistus pasikviesti ,padarysime apklausa aplinkiniu namu gyventoju.Tai kaip?

  11. Daiva Šideikienė parašė:

    VISŲ PASTANGOS IR RŪPESTIS – JIE nusipelnė gyventi geriau. Čia – žemė jų, Rentos, Konstitucinė dvasia.
    TIKĖKITE IR DIDŽIUOKITĖS: ,,Mano tėvynė –širdis prie širdies, mano valstybė– vagis ant vagies.“(V.Cinauskas)
    TEGUL NEBLĖSTA TIKĖJIMAS – ,Jei rinkimai ką nors keistų jie būtų uždrausti…‘‘ (Žydų išmintis)
    TEGUL JUS STIPRINA ŽINOJIMAS: Minimaluis atlyginimas Jums garantuoja minimalią gyvenimo trukmę . Su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena !!!

  12. Vardas (privalomas) parašė:

    Kovo 11, buvau toje mokyklos sventeje ir jokio rusisko popso tikrai negirdejau, gal sapnavote?

  13. Fr parašė:

    Su šventėmis mielieji

  14. Vardas (privalomas) parašė:

    Ne uz tokia Lietuva stovejom Baltijos kely,Ne tokios jos tikejomes 1988aisiais! negalejom patiket, kad taip toli ekonomiskai ir kulturiskai issivysciusia sali nuvarys apsisaukeliai, parduos issidalys, o paprastiems zmonems paskelbs genopcida !

  15. Kovo 11 parašė:

    Siandien nesupratau bajerio.Ejau su vaiku pro buvusia 6 vid.(dabar ventos gal), ten ,kieme prie paradiniu duru, garsiai grojo muzika.Ir tai ka as isgirdau ,mane baisiai nustebino.Viena is dainu buvo rusiskas popsas.Tad noreciau padekoti mokyklos direktorei uz kriptinga mazuju lavinima.Didelis ‘aciu’ ir su Kovo 11 …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto