Gandrai tokiu metu dėl oro sąlygų nežūva: per dieną jie gali nuskristi kelis šimtus kilometrų, tad jei būtų ypač šalta, jie gali pasiduoti į pietus ar pietvakarius. Eltos nuotr.
Nuo savaitės pradžios atšalę orai ir vėl pasirodęs sniegas kelia nerimą dėl vasaroti jau parskridusių paukščių.
Gamtininkų teigimu, labai nerimauti nereikėtų: žūti sparnuočiai gali tik nuo itin žemų minusinių temperatūrų ar nuo gausaus sniego – kol kas pas mus to nėra.
Labiau kenkia sniegas
Parskridusiems ir inkiluose, drevėse perintiems paukščiams atšalus orams grėsmės nėra: jie turi kur pasislėpti. Kas kita tie sparnuočiai, kurie peri lizduose ir yra nuolat priklausomi nuo oro sąlygų: jiems išgyventi sunkiau.
Sparnuočius nuolat stebintis Renavo dvaro vadovas gamtininkas Deividas Makavičius „Santarvei“ yra sakęs, kad paukščiai pas mus sugrįžta ne todėl, kad atšyla orai, o pajutę, jog dienos pasidarė daug ilgesnės. Tad tokie šalčiai kaip dabar jiems grėsmės nekelia.
Šiuo metu daugiausia atšąla naktimis, o dieną būna kiek šilčiau, tad pavojaus jų gyvybei nėra.
Labiausiai paukščiams kenkia storas sniego sluoksnis.
Gamtininkas sakė pastebėjęs, kad laukuose gyvenantys vieversiai jiems apsnigus būriuojasi kelkraščiuose, pakelėse, kur sniego nėra. Dieną, kai truputį atšyla, jie vėl grįžta į laukus.
Žmonės – bejėgiai
Kita tendencija – paukščiai, kurie dar nepradėję perėti ir nėra „pririšti“ prie vienos vietos, linkę grįžti atgal.
„Aišku, į šiltuosius kraštus jie neskrenda, bet gali laisvai pasiduoti ten, kur yra mažiau sniego ir šilčiau, kad ir į Klaipėdos pusę. Tik ta kalvotoji Žemaitija dabar labiau apsnigusi“, – pastebi D. Makavičius.
Jeigu šalčiai užsitęstų ir dar snigtų, dalis paukščių gali ir žūti: kažkuriais metais dėl užsitęsusio šalto balandžio taip yra buvę, nes paukščiai išsenka. Bet dažniausiai anksčiau sugrįžę paukščiai prie šalčių prisitaiko: randa vieną kitą jau atbudusį vabzdį, lesa augalų sėklas.
Gegužę į mūsų kraštus parskrendantys šilumą mėgstantys paukščiai tokiomis sąlygomis neišgyventų. Šį mėnesį paprastai pasirodo paskutiniai sparnuočiai, kuriems reikalingas tam tikras maistas, speciali maskuotė, gyvenimo sąlygos: gegutės, lakštingalos, griežlės, kregždės, čiurliai, volungės, paprastosios medšarkės, vapsvaėdžiai, pelėsakaliai, nendrinukės, musinukės, raudongalvės sniegenos (pas mus žiemoti lieka juodagalvės sniegenos – V. M.).
Žmonės parskridusiems ir šąlantiems paukščiams padėti negali, nes jie laikosi atokiau nuo namų.
Gandrai gali atsitraukti
Kiek mūsų rajone yra gandralizdžių, gandrai peri mažiau nei dešimtadalyje jų.
„Mažeikių rajone jų dar nedaug, jie kažkur skraido ir į lizdus tūpti neskuba. Taip yra dėl to, kad gandrai jaučia, jog yra laikinas atšalimas ir lizduose vargintis nenori. Jie laiką leidžia prie pamiškėse esančių atitirpusių kanalų, ten pasigauna jau atsigavusių, net kurkiančių varlių“, – pastebėjimais dalijosi D. Makavičius.
Gandrai tokiu metu dėl oro sąlygų nežūva: per dieną jie gali nuskristi kelis šimtus kilometrų, tad jei būtų ypač šalta, jie gali pasiduoti į pietus ar pietvakarius į Nemuno deltą: ten šiuo metu sniego nėra, pilna gervių, žąsų ir kitokių paukščių.
„Gandrai gali laikinai atsitraukti – šimtas kilometrų iki pajūrio jiems nėra didelis atstumas“, – tikino D. Makavičius.
