Atsikratyti depozitine tara – ne taip paprasta

Šisbeitauskas

Kol dar leido orai, nusprendėme pasivaikščioti pavenčiais ir pasižiūrėti, kiek pasistūmėję ten vykstantys Ventos upės pakrančių tvarkymo darbai. Padaryta išties nemažai: jau įvestas apšvietimas, paklota nemaža šaligatvių dalis, įrengiami pėsčiųjų takai, ryškėja teniso kortų kontūrai. Einant nauju šaligatviu, išklotu ant kalno prie Ventos, norėtųsi, kad matytųsi ir pati upė – medžiai ten išretinti, bet ją vis dar užstoja įkalnėje esantys beverčiai krūmai – norisi tikėti, kad ateityje jų ten neliks.
O prie kažkada buvusio vandens malūno vaizdas tikrai nekoks: sovietmečiu šiame pastate buvo įkurta kažkas panašaus į restoraną. Tose salėse teko atšokti ir kelias vestuves – malūno aplinka buvo nepriekaištingai sutvarkyta, tai buvo viena gražiausių miesto vietų. Deja, dabar apie tai tenka kalbėti būtuoju laiku, nes pastatas virtęs vaiduokliu su užkaltais langais.
Mažeikiškių mėgstama vieta – aikštelė prie malūno, nuo kurios atsiveria vaizdas į akmeninį pylimą, taip pat apleista, prišiukšlinta, priėjimą prie upės ir užtvankos užstoja nulūžusi didžiulė gluosnio šaka. Kiek suprantu, dabar ši teritorija ir pats „Aitvaras“ yra privatūs, tad reikia belstis į savininko sąžinę ir prašyti, kad jis susitvarkytų. Juk sutvarkius paupio zoną, ši vieta gali likti kaip rakštis minkštoje vietoje. Jei šeimininkas nieko nedarys, ta teritorija turėtų susirūpinti miesto šeimininkai – bent tą nulūžusią medžio šaką pašalinti.
Miesto centrinis paplūdimys, nors, atrodo, ir neįteisintas kaip tokia poilsiavietė, kol kas nėra privatizuotas, bet ir čia trūksta tvirtos šeimininkiškos rankos. Nekalbu apie apdegusį staliuką su suoliukais, bet už kelių metrų nuo jų yra šiukšlių dėžė. Mačiau, kad ji ne tik pilnut pilnutėlė, bet šalia kėpso keli atliekų prigrūsti maišai, o aplink dar draikosi šiukšlės… Maudynių sezonas jau pasibaigęs, bet akivaizdu, kad tos šiukšlės ten guli ne dieną ir ne savaitę.
Nežinau, ar šiukšlėmis būtų galima laikyti tuščius plastikinius indus, kai kuriuos stiklinius butelius, gėrimų skardines, ant kurių yra depozito ženklas. O tai reiškia, kad juos galima nunešti į taromatus ir už tai gauti pinigėlių. Jau keletą metų egzistuojanti naujovė aplinkai teikia didelės naudos, nes tokių atliekų, besimėtančių gatvėse ar kur kitur, nebeišvysi – žmonės supranta, kad pinigų mėtyti kur pakliūva neverta.
Pinigais paversti namuose susikaupusią depozitinę tarą nusprendė ir vienas mano pažįstamas. Viskas lyg ir gerai, bet žmogus nesitikėjo, kad dėl tokio savo pasiryžimo sugaiš nemažai laiko. Pirmiausiai maišą su tara jis nusinešė į taromatą, priklausantį Žemaitijos gatvėje esančiam „Maximos“ prekybos centrui. Nesitikėjo ten išvysiąs didžiulę eilę žmonių su dideliais maišais, tad nusprendė čia nelaukti ir nueiti į netoli esančią „Grūstės“ parduotuvę. Ten žmogui taip pat nepasisekė, nes taromato ekranas rodė, kad tas aparatas neveikia. Už kelių šimtų metrų yra prekybos centro „IKI“ taromatas, bet ir čia mažeikiškio laukė nesėkmė – vyko savotiška sanitarinė valanda ir prie taromato dirbantis žmogus paliepė laukti, kol jis viską sutvarkys.
Mano pažįstamas susinervino: negi valymo darbus reikia atlikti tuo metu, kai ateina klientai? Juk jei parašyta, kad taromatas veikia nuo aštuntos ryto iki dešimtos vakaro, tai juo naudotis tuo metu neturėtų būti jokių kliūčių – deja, kažkam atrodo kitaip.
Galiausiai žmogelis atsidūrė Sabonio reklamuojamame prekybos centre ir čia jo laukė sėkmė: taromatas veikė ir buteliai pagaliau atsidūrė ten, kur jiems skirta būti. Beje, pasirodo, ir čia pasitaiko nesusipratimų – už mano pažįstamo nugaros eilėje stovėję broliai latviai savo taros nebegalėjo priduoti, nes taromatas ėmė ir užspringo.
Atlikęs vos ne visų mikrorajone esančių taros rijimo aparatų reviziją, mano pažįstamas nusprendė, kad tai – menkas verslas, geriau atlikusią tarą iš karto mesti į šiukšlių dėžę, o ne ją kaupti iki prireiks vėl po miestą vaikštinėti su maišu. O jei jau sukaupėte taros ar žadate ją kaupti, mano patarimas: prieš lankydami taromatus apsiginkluokite kantrybe ir laiku – kai kada viso šito gali prireikti.
Dar viena tema. Gatvėje mane sustabdė nepažįstama senolė ir pradėjo skųstis:ji gyvenanti Naftininkų gatvės daugiabučiame name, priešais jį yra tvora aptvertas privatus gyvenamasis namas. Senjorė teigė, kad tame nuosavame name gyvenanti senyva moteriškė visiškai netvarko sodybos, kuri, kuo toliau, tuo labiau virsta į šabakštyną: ten sparčiai auga piktžolės, prižėlę krūmų, tad ta teritorija tikrai nepuošia aplinkos. Moteris teigė bandžiusi kalbėtis su kaimyne, raginti ją susitvarkyti, bet ši į tai nekreipia dėmesio – esą čia jos reikalas. „Koks čia jos reikalas, jei piktžolių sėklas vėjas neša į mūsų prie namo puoselėjamus gėlynus, o per langą kasdien matyti tokį vaizdą – tikrai nemalonu. Toliau gyvenantys privatininkai pagal galimybes savo teritorijas susitvarkę, o čia įsikūrusi ponia veisia savo sodyboje ką nori“, – piktinosi mano pašnekovė.
Nežinojau, kaip jai padėti, tad patariau kreiptis į seniūniją. Gal ji ras būdų paveikti privačios valdos šeimininkę?
Šiandieninėse mano mintyse daug nešvaros, nesinori tuo užbaigti, tad pakalbėkime ir apie gražius dalykus. Šiandien Kultūros centro pramogų salėje 15-ąjį gimtadienį švenčia klubas „Mano namai“ ir kviečia mažeikiškius į floristinį šou „Gėlių puota“ – ten ne tik pasidžiaugsite spalvingomis gėlėmis ir jų kompozicijomis, bet ir pasiklausysite puikios muzikos. Rytoj, šeštadienį, į Pasienio festivalį Ežerėje kviečia bendras lietuvių ir latvių susivienijimas – norintieji galės išbandyti savo jėgas bėgimo varžybose, ten taip pat netrūks geros muzikos ir kitokių linksmybių. Lieka tik paprašyti Dievulio, kad šventinės nuotaikos nesugadintų dangaus ašaros…

2 Atsakymai į “Atsikratyti depozitine tara – ne taip paprasta”

  1. nesąmonė parašė:

    tegu autorius nesivargina – Latvijoje tokios taros kol kas tikrai nėra.

  2. apas parašė:

    Gal šio straipsnio autorius sužinotų kodėl mūsų taromatai nepriima latviškos taros su „D“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto