
Akimirka.
Reklama

Audra renaviškių Jolantos ir Vytauto Kreišmonų gyvenamąjį namą paliko be stogo. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
(12 nuotraukų) Galerija: Audra buvo nuostolinga ir gamtai, ir žmonėms
Permainingi orai – karštis ir sekmadienio vakare staiga prapliupęs lietus su vėtra – šį kartą labiausiai nepagailėjo renaviškių: nuneštas gyvenamojo namo stogas, šalia dvaro rūmų išvartyti ir išlaužyti medžiai, daug nuostolių vėtra padarė mokyklai.Labiausiai Renave nukentėjo Jolanta ir Vytautas Kreišmanai: vėtra nuplėšė ir apie namus išnešiojo visą skardinį stogą. Moteris pasakojo, kad vyras su sūnumi kieme remontavo motorolerį, o ji buvusi name: staiga sukilo didelis vėjas, vėliau prapliupo liūtis, namiškiai vos spėjo subėgti į vidų.
„Pro namus prasiautė visas uraganas, jausmas iš tiesų buvo nekoks: bėgiojome iš vieno kambario į kitą, gal tada net dar nespėjome išsigąsti, nes viskas įvyko akimirksniu.
Kas vyksta virš mūsų, nematėme. Dalis stogo liko kieme, kada nuskraidė kitos dalys, nežinau“, – sekmadienio vakaro įspūdžiais dalijosi Jolanta.
Po škvalo šeima pamatė likusi be stogo: suraityti skardos lakštai gulėjo kieme, kiti išnešioti po laukus vos ne šimto metrų spinduliu.
Jolanta pasakojo, kad tokią staigmeną gamta šeimai pateikia nebe pirmą kartą: prieš septynerius metus audra nuplėšė visą šiferinį stogą. Jis tada buvęs laužtinis, tad, dėdami skardinį stogą ir norėdami išvengti panašių atsitikimų, Kreišmanai keitė jo formą, šiek tiek pažemino.
„Jau kreipėmės į seniūniją, seniūnas buvo atvažiavęs, tikimės kokios nors pagalbos. Nuo vienos nelaimės iki kitos praėjo nedaug laiko, tiek pinigų negali turėti, juolab kad reikia visiškai naujo stogo su visa medine dalimi“, – kalbėjo namų šeimininkė.
Jos manymu, stogui prireiks mažiausiai trisdešimt tūkstančių litų.
Prilijo ir pastato vidus, sušlapo nauji baldai, bet juos Jolanta tikisi išdžiovinti.
„Dabar polietileno plėvele viską šiek tiek apsidangstėme, bet jei vėl lytų, tiesiai į kambarius. Dabar, kiek galime, stengiamės darbuotis patys, nieko laukti negalime“, – tikino moteris.
Šeimoje mažamečių vaikų nėra, dukterys jau užaugusios, jauniausias – dvylikametis sūnus.
Sedos seniūnas Algirdas Grinkevičius teigė Kreišmanams galėsiąs padėti darbo jėga, be to, visi kartu parašė prašymą Savivaldybės administracijos direktoriui, kad pagal galimybes skirtų nors kiek lėšų.
„Reikės medienos, lentų, kiek galėsime, tiek padėsime, rinkti nukentėjusiems aukas žadėjo ir seniūnaitė, gal vieną kitą šimtą ir surinksime. Čia laukti ilgai negalima, reikia veikti greitai“, – kalbėjo seniūnas.
Jo žiniomis, Grūstės kapinėse nulaužta viena didžiulė medžio šaka, nunešta dalis Gadono mauzoliejaus skardos, keli medžiai nuversti ir Renavo kapinėse.
Sekmadienio vakare dalis Sedos miestelio buvo likusi be elektros.
Renavo dvaro vedėjas Deividas Makavičius pasakojo sekmadienio vakare apie devintą valandą sulaukęs aplinkinių gyventojų skambučio, kad prie dvaro vartomi ir laužomi medžiai. Labiausiai nukentėjo keliuko, vedančio dvaro link, šimtamečiai medžiai: daugiausia jų nulaužti.
Vedėjo skaičiavimu, nulaužti šeši klevai, mažalapė liepa, viena eglė ir vienas buko kamienas – pusė alėjos medžių.
„Kadangi tie medžiai labai seni, viduje jie išpuvę, ištrešę, tad vėjas laužo juos per pusę. Išversti su šaknimis juos labai sunku: jos laikosi tvirtai“, – situaciją komentavo D. Makavičius.
Labiausiai gaila priešais rūmus augusio paprastųjų raudonlapių bukų: šie medžiai augo šalia vienas, vėtra nuplėšė vieno dvikamienio medžio kamieno dalį.
„Nesakyčiau, kad tų medžių Lietuvoje yra vienetai, bet tokių senų, vargu ar yra: jų amžius apie šimtą dvidešimt metų. Likusi to medžio dalis labai plona, ji gali taip pat nulūžti arba tiesiog nunykti“, – apgailestavo D. Makavičius.
Pačiame Renavo parke išversti vos keli seni medžiai.
Škvalas praūžė ir pro Renavo pagrindinės mokyklos teritoriją – nuplėšta dalis mokyklos stogo: pakeltos keturios jo dalys, išjudintos visos stogo vinys.
Renavo pagrindinės mokyklos direktorė Vida Gureckienė pasakojo, kad niekas tokios liūties nesitikėjo: tiesiog staiga užėjo juodai pilki debesys, pakilo vėjas ir per keletą minučių viskas prasidėjo. Škvalas kaime siautėjo apie dešimt minučių, bet vėjas ir lietus buvo toks, kad medžiai linko iki žemės. Jei kaimynai gyvena už keliasdešimt metrų, jų namų nesimatė: vėjas viską plėšė ir nešė.
„Buvo ne lietus, bet baltas pylimas. Nuo mokyklos stogo draskomas šiferis apdaužė visą stogą. Baisu. Stogo vinys ištraukytos iki pusės, jei dar penkias minutes vėtra dar būtų draskiusis, galėjome netekti pusės mokyklos stogo“, – kalbėjo mokyklos direktorė Vida Gureckienė.
Atplėšta pradinės mokyklos šonuose buvusi skarda, lekiančios šiferio šukės apdaužė pavėsinės stogą, nulenkė radijo anteną, išjudintos kamino plytos, nukentėjo aplink augę medžiai, išdraskyta visa sporto aikštelė.
„Stogą jau šį rytą apsilopėme, negalime ilgai laukti, kad vėl koks vėjas nepadarytų daugiau žalos. Nugrėbėme lapus, surinkome šakas, šiferio liekanas. Po pietų atvažiuos statybininkai, manau, kad gausim lėšų ir susitvarkysim“, – svarstė direktorė.
Ties nuplėšta stogo dalimi spėjo sušlapti ir mokyklos viršutinio aukšto patalpos.
V. Gureckienės teigimu, nuo škvalo retai kuri kaimo sodyba nenukentėjo, išvartyta nemažai medžių: neišvažiuojami buvo beveik visi kaimo keliukai.
Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė pasakojo, kad vėtra seniūniją paliko be elektros ir vandens, išlaužyta daug medžių.
Vienu momentu dėl gedimų transformatorinėse, nutrauktų elektros laidų be elektros buvo likę Tvaskučių, Lūšės, Ukrinų, Pikelių kaimai, po to ji po truputį buvo pajungiama. Račaliai be elektros buvo iki pat pirmadienio darbo dienos pabaigos.
„O jei nėra elektros, nėra nei vandens, ne visi šulinius turi“, – teigė seniūnė.
Tvaskučių kapinaitėse nulaužta šešiolika medžių, daug medžių neliko Pikelių žydų, maro kapinaitėse, didelė liepa su šaknimis nulaužta šios gyvenvietės šventoriuje, Židikuose vienas medis nulaužtas, kitas išrautas su šaknimis.
„Nukentėjo ir račališkių trobos: čia vieniems daugiau, kitiems mažiau „apskabyti“ namų stogai. Žodžiu, nuostolių ir darbo turėsime daug“, – kalbėjo S. Valatkevičienė.
Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.
Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.
Kur straipsnis apie tai, kad ir mažeikiškiai palaikė Rūtą?