Bankrutavusios UAB „Birgilita“ skola darbuotojams siekė 78 tūkst. litų. Trečiadienį žmonės šiuos pinigus gavo iš Garantinio fondo.
GRĄŽINS SKOLAS
Iš Garantinio fondo bankrutavusios bendrovės 44 darbuotojai vidutiniškai gavo apie porą tūkstančių litų. Išmokėtas atlyginimų įsiskolinimas, išeitinės pašalpos, o ilgiau dirbusiems žmonėms ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.
„Šie pinigai – tai didelė parama iki šiol darbo neturintiems buvusiems siuvyklos darbuotojams. Beveik visi esame registruoti Darbo biržoje, daugeliui bedarbio pašalpa – vienintelis pajamų šaltinis“, – pasakojo buvusi siuvėja Dalia Tupikienė.
Anot pašnekovės, iš Garantinio fondo gavus pinigus, buvo galima atiduoti skolas.
Daugelis nuo gegužės vidurio be darbo ir pajamų likusių bendrovės žmonių buvo įsiskolinę už komunalines paslaugas bei artimiesiems, draugams.
DARBUOTOJAI LAIMĖJO
Bankrotas UAB „Birgilita“ buvo iškeltas darbuotojų iniciatyva. Į Šiaulių apygardos teismą jie kreipėsi likę ne tik be atlyginimo, bet ir be darbo.
Bendrovė su žmonėmis nebuvo atsiskaičiusi už pustrečio mėnesio darbą. Pagal įstatymą, bankrotą darbuotojai gali inicijuoti, atlyginimo negavę už tris mėnesius. Daugelis vietos valdininkų „Birgilitos“ darbuotojams prognozavo, kad nebus patenkintas jų ieškininis pareiškimas.
D. Tupikienė pasidžiaugė, kad teismas atsižvelgė į specifines aplinkybes: darbuotojai nuo gegužės mėnesio nebuvo įleidžiami į fabriką, o darbdaviai dingo.
Rajono profesinių sąjungų koordinacinės tarybos pirmininkas Romas Kesminas teigė, kad toks atvejis, kai Garantinis fondas iki cento išmoka bankrutavusios įmonės skolas darbuotojams, šalyje pirmas.
NERŪPI VALSTYBĖS PINIGAI
„Birgilitos“ skola siekia apie pusę milijono litų. Bendrovė skolinga „Sodrai“, Mokesčių inspekcijai, bankui, Darbo biržai.
Bendrovės steigėja yra Danijos įmonė „Bugalux“. Steigėjams iš Vietinio užimtumo fondo buvo skirta 174 tūkst. litų 34 darbo vietoms steigti.
R. Kesminas stebisi, kad valstybės tarnautojams nerūpi valstybės lėšos. Jie ne tik nesikreipė dėl bankroto iškėlimo, bet ir nuo šio žingsnio bandę atkalbėti darbuotojus.
SUNKU RASTI DARBO
Tik kelios buvusios siuvyklos darbuotojos susirado darbo. Daugelis jau pustrečio mėnesio registruotos Darbo biržoje.
Anot moterų, kadangi darbo vietos buvo sukurtos tarpininkaujant Darbo biržai, ši institucija turėtų aktyviau rūpintis be darbo likusiomis darbuotojomis.
„Tarp mūsų yra įvairių specialybių žmonių. Reikalui esant galima persikvalifikuoti, tačiau iki šiol rimtesnio pasiūlymo nesulaukėme“, – teigė D. Tupikienė.
BEDARBIAI – VISI LYGŪS
Neseniai trims siuvėjoms buvo pasiūlytas darbas vienoje mažeikiškėje siuvykloje. Tačiau moterys, iš žmonių sužinojusios apie darbdavio savivalę, darbininkų išnaudojimą, atsisakė ten įsidarbinti. Siuvyklos savininkas apie tai informavęs Darbo biržą.
Buvusios „Birgilitos“ siuvėjos nuogąstauja, kad šis jų sprendimas gali turėti neigiamos įtakos ieškant darbo.
„Jeigu bedarbis du kartus atsisako pagal jo kvalifikaciją siūlomo darbo, mes galime jam nutraukti darbo paiešką“, – „Santarvei“ paaiškino Darbo biržos direktorė Alfreda Normantienė.
Šis atvejis, ko gero, nebus įskaitytas, nes ir Darbo birža turi neigiamos informacijos apie įmonę. „Be abejo, mes negalime vadovautis gandais. Skundus turi patikrinti atitinkamos institucijos“, – paaiškino direktorė.
A. Normantienė nesutiko su „Birgilitos“ buvusiomis darbuotojomis, kad joms Darbo birža turėtų rodyti išskirtinį dėmesį. Panaudotos visos šiems metams skirtos lėšos bedarbiams perkvalifikuoti. Kitais metais, jeigu siuvėjos pageidausiančios, jos galėsiančios persikvalifikuoti, teigė direktorė.
