Beata Nicholson: „Adventas – paskata kurti ir atrasti naujus skonius“

Dovilės Jakštaitės nuotrauka

Advento laikotarpis – šeimininkėms galvosūkis: kaip pamaloninti namiškius gardžiais, lengvais, bet ir sočiais patiekalais.
„Santarvės“ virtuvėlėje svečiuojasi laidų vedėja ir knygų apie maistą autorė Beata Nicholson.

– Advento maistas, pasninkas… Kaip manote, ar tai vis dar aktualu? Ką pasninkas reiškia šiuolaikiniam žmogui?
– Man atrodo, jog mūsuose paplitęs klaidingas mitas, kad advento laikotarpis reikalingas tik karštai besimeldžiantiems katalikams ir dievobaimingiems tikintiesiems. Susikaupimo, rimtesnio meto, apmąstymų nereikia bijoti.
Šiuolaikiniame pasaulyje pasninkas gal ir užima labai mažą vietą, tačiau yra svarbus, reikalingas kiekvienam.
Norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių suprastų, jog pasninkas nėra vien tik mėsos nevalgymas penktadieniais. Advento metu natūraliai norisi susikaupimo, trupučio rimties, nes ir pati gamta tarsi miega, laukia šviesos grįžimo. Tad ir „belekiojant“ pirkti dovanų, pravartu namuose atrasti laiko pabūti ramiai, užsidegti žvakę, apmąstyti. Taip pat pamaitinti savo šeimą gardžiai ir be mėsos, nors kai kam gal tai ir iššūkis, bet tikrai įmanomas ir smagus.
– O ar Jūs ir Jūsų šeima prisilaiko pasninkavimo tradicijos?
– Tiesą sakant, iš visos šeimos pasninkauti stengiuosi aš… Visą advento laikotarpį stengiuosi daugiau valgyti daržovių ir žuvies.
– Kokius patiekalus rekomenduotumėte rinktis adventiniam laikotarpiui ir kokius tradicinius lietuviškus patiekalus mėgstate labiausiai?
– Visi žinom – jei norim, kad galva būtų šviežia, skrandžio nereikėtų apkrauti. Tik negalvokite, kad siūlau vien salotos lapais maitintis!
Advento metu tinka skalsios ir sočios grikių salotos su morkomis, burokėliais, marinuota ir kepta skumbrė, įvairios gėlavandenės žuvys.
Kai įvairiausios tradicijos ir specialistai rekomenduoja valgyti daugiau grūdų, kruopų ir daržovių, aš visai mielai prisimenu ir Jums siūlau pabandyti, jei dar nebandėte, lietuvių žieminio maisto klasika tapusių raugintų kopūstų, patroškintų su batatais, saldžiosiomis bulvėmis. Patikėkite, tikrai nebūtina kopūstų poruoti su rūkytomis dešromis. O kur dar įvairiausios sriubos su džiovintais grybais, pupelėmis, lęšiais.
– Kai kalbama apie pasninką, neretai tenka išgirsti: „Ai… pasninkas… Nėra mėsos, tai nėra iš viso ko valgyti“. Ar galėtumėte paneigti šią nuomonę? Gal mums paprasčiausiai trūksta fantazijos, išradingumo sugalvoti kažką daugiau? O gal mažas Lietuvoje augančių daržovių pasirinkimas riboja tą fantaziją gaminti skanų, paprastą, lengvą maistą?
– Tokią frazę paneigčiau, nes daugiau daržovių – visada geriau. Ir viena iš mano išleistų knygų parodo, kad tikrai ir be mėsos yra ką valgyti. O ypač pasninko metu.
Daržovių Lietuva tikrai užsiaugina pakankamai ir įvairių, o ir prekybos centruose įvairovė gan plati, todėl gal fantazijos ir gali pritrūkti, bet smagiausia eksperimentuoti su tuo, ką turi, ir atrasti, sukurti naujus receptus, skonius. Ir advento ar pasninko metas, manau, tam puiki paskata.

Neringa Švelnienė