Povilas Švereba apie bažnyčių varpus gali pasakoti daug ir įdomiai. Autorės nuotr.
Mažeikių viešojoje bibliotekoje vyko istorikų Liepos Griciūtės-Šverebienės ir Povilo Šverebo monografijų pristatymas.
Šio renginio dalyviai išgirdo apie Mažeikių krašto kultūros paveldo objektus.
Proga geriau pažinti
Šie metai yra paskelbti Europos paveldo metais. „Mūsų paveldas: kur praeitis susitinka ateitį“ – tokią temą šiemet bus bandoma atskleisti. Ji pasirinkta, siekiant, kad kuo daugiau žmonių sužinotų, kokia įvairi ir turtinga kultūros paveldo objektų yra mūsų šalis bei Europa. Oficialus Kultūros paveldo metų atidarymas įvyks vasarį Vilniuje vyksiančios Knygų mugės metu.
„Šie metai bus puiki proga visiems artimiau susipažinti su kultūros paveldu, jį įvertinti ir juo pasidžiaugti“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė paveldosaugai Rūta Končiutė-Mačiulienė.
Pristatė renginių planą
Istorikų knygos pristatyme dalyvavusiems mažeikiškiams specialistė pristatė, kokius kultūros paveldo objektų tvarkybos darbus šiemet planuojama pradėti. Trumpai apibūdino kai kurių jų būklę.
Pasak specialistės, į pabaigą eina kelerius metus trukusi Viekšnių bažnyčios restauracija. Planuojama šiemet restauruoti Viekšniuose esantį Vytauto Didžiojo paminklą. Šiuo metu yra rengiamas jo restauracijos projektas.
Liepa Griciūtė-Šverebienė – knygos apie bažnytines procesijas autorė. Autorės nuotr.
„Ukrinų šv. Antano Paduviečio bažnyčios stogas yra didelis ir klebono, ir bendruomenės, ir mano rūpestis. Ne kartą lopytas stogas prašosi remonto“, – informavo paveldosaugos specialistė ir pridūrė, jog tikisi, kad stogo keitimo darbai prasidės pavasarį.
Tirkšlių kapinių koplyčios tvarkyba, Pikelių Vytauto Didžiojo paminklo, Auksūdžio koplytstulpio, Knabikų kaime esančio paminklo daraktoriui Kazimierui Jagminui restauracijos, Evangelikų liuteronų bažnyčios bokšto sutvarkymas ir pritaikymas lankymui – tiek ir dar daugiau reikalingų darbų numatyta atlikti paveldo tvarkybos darbų sąraše. Ir jų užteks keleriems metams į priekį.
Nuo LDK iki šių dienų
Kraštiečiai istorikai L. ir P. Šverebai savo monografijose išsamiai aprašė, analizavo ir detalizavo konkrečius kultūros paveldo objektus – bažnytinių procesijų metu naudotus liturginius daiktus bei bažnyčių varpus.
Dailės istorikė L. Griciūtė-Šverebienė mažeikiškiams pristatė savo knygą „XVII–XVIII amžiaus bažnytinės procesijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. Šią knygą Lietuvos akademinės bendruomenės nariai vadina pirmąja, turbūt vienintele, skirta baroko epochos bažnytinėms procesijoms LDK aptarti.
Mokslininkė pristatymo dalyviams papasakojo apie procesijų metu naudotas bažnytines vėliavas, liturginius drabužius, būgnus ir pan. Dalį šių daiktų knygos autorė užfiksavo Mažeikių rajono bažnyčiose ir jų nuotraukomis iliustravo knygą.
Parašė knygą apie bažnyčių varpus
Istorikas, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas Povilas Šverebas pristatė knygą „Telšių vyskupijos bažnyčių varpai“.
Istorikas iš pradžių planavo išleisti nedidelį katalogą, tačiau pradėjęs rašyti pamatė: išeis didelė ir išsami knyga.
Svečias kalbėjo apie tai, jog varpus vertinti, tyrinėti galima keliais aspektais – kultūriniu, istoriniu, muzikiniu.
Dailėtyrininkė, pristatydama savo pranešimą, parodė nemažai liturginių daiktų pavyzdžių. Autorės nuotr.
Renginio dalyviams jis papasakojo įdomių, linksmų istorijų, nutikusių tyrinėjant bažnyčių varpus.
Kalbėdamas apie varpų reikšmę, istorikas papasakojo, jog jų dalys yra sulyginamos su žmogaus kūno dalimis. Pavyzdžiui, varpo širdimi vadinama ta jo dalis, kuri plaka.
Mokslininko teigimu, daug Lietuvos bažnyčių varpų buvo išvežta, išlydyta per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Nemažai jų išsilydė, bažnyčiose kilus gaisrams. Tai yra pagrindinės priežastys, kodėl dalies šių paveldo objektų nebeturime ir nebegalime jais pasidžiaugti.
