- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Biodujų jėgainė valdžiai neįdomi?

Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Mažeikių pramoniniame priemiestyje ruošiamasi statyti Lietuvoje dar neišbandytos technologijos įmonę – biodujų jėgainę. Mažeikių visuomenei pristatyta būsimos jėgainės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ataskaita, tačiau savivaldos vadovų ji nesudomino.
Savivaldybei neužkliuvo ir aplinkosaugininkų atrankos išvada, pagal kurią vertinimas, kaip ši jėgainė paveiks aplinką, neprivalomas.


Ataskaita nesudomino

Savivaldybės vadovai apie vokiečių ketinimą Mažeikiuose statyti biodujų jėgainę Kalnėnų kaime,  šalia ledų ir mėsos fabrikų bei statybos bendrovių, sužinojo dar vasarą. Liepos mėnesį Savivaldybėje apsilankė Vokietijos bendrovės KTG Agrar AG atstovai ir pristatė planuojamos 3,2 tūkst. kW galios  biodujų jėgainės projektą. Mažeikių rajone įsigytame daugiau nei 3 hektarų sklype jėgainę ketinama pradėti statyti dar šiais metais, paleisti ją numatoma 2015-aisiais. Jėgainė gamintų elektros energiją ir šilumą arba elektros energiją ir biometaną. 
Susitikime su jėgainės statytojais dalyvavo Savivaldybės meras Antanas Tenys, mero pavaduotojas Jonas Siminkevičius, administracijos direktorius Bronius Kryžius, jo pavaduotojas Romaldas Paradnikas, kai kurių skyrių vedėjai. Tačiau kai lapkričio mėnesį visuomenei buvo pristatyta jėgainės poveikio visuomenės sveikatai ataskaita, tai valdžios vyrų nesudomino.
Kaip pastebėjo pristatyme dalyvavęs Mažeikių apylinkės seniūnas Vidmantas Kesminas, norinčiųjų ją išklausyti, dalyvauti diskusijose ir teikti pasiūlymus buvo nedaug.


Žaliava – organinės atliekos

Biodujų jėgainę Mažeikiuose statys Raseiniuose registruota UAB „Agrar Nerys“. Tokio tipo jėgainė Lietuvoje būtų pirmoji.
Biodujų jėgainėje per metus ketinama perdirbti apie 60 tūkst. tonų organinių atliekų: žolių, kukurūzų, javų, grūdų, mėšlo. Numatoma įrengti keturias tranšėjines siloso saugyklas, kurios užims apie du hektarus, du fermentacijos-rūgimo rezervuarus, kurių talpa 3,3 tūkstančio kubinių metrų. Perdirbta biomasė būtų kraunama į keturias saugyklas, kurių talpa per penkis tūkstančius kubinių metrų.
Po fermentacijos susidarantis substratas bus naudojamas kaip trąša žemės ūkyje. Gamybos metu susidarančios nuotekos bus grąžinamos į gamybos procesą. Paviršines nuotekas po valymo planuojama išleisti į miesto lietaus nuotekų kanalus.


Nori saugios kaimynystės

Mažeikiškiai nėra prieš investicijas, tačiau jie nori būti tikri, kad jėgainė nekels pavojaus nei aplinkai, nei sveikatai. 

Plačiau apie tai skaitykite šeštadienio „Santarvės“ laikraštyje.