Per ketverius metus dingo tiek pinigų, kiek jų užtenka visai įstaigai išlaikyti vienus metus.
Auditoriai atskleidė, kad iš Mažeikių muzikos mokyklos per ketverius metus dingo daugiau kaip pusantro šimto tūkstančių litų. Pinigus, įtariama, neteisėtai pasisavino šios mokyklos buhalterė. Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimo didelės vertės turto pasisavinimo.
APETITAS AUGO
Penkiasdešimtmetė buhalterė E. Š. Mažeikių muzikos mokykloje dirbo penkerius metus. Buhalterinės apskaitos patikrinimo metu nustatyta, kad per ketverius darbo metus iš įstaigos sąskaitų į nežinomas sąskaitas pervesta apie 160 tūkst. litų.
Pirmaisiais moters darbo metais pažeidimų nenustatyta, per kitus dvejus metus užfiksuota, kad be pateisinamos priežasties iš sąskaitų dingo atitinkamai vienas ir šeši tūkstančiai litų.
Paskui kasmet apetitas augo: buhalterė į kitas nežinomas sąskaitas pervedė 36 tūkst., paskui beveik 57 tūkst., o vien per šių metų devynis mėnesius – beveik 60 tūkst. litų.
Dokumentų patikrą atlikusi Centralizuoto savivaldybės vidaus audito skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Pūnienė „Santarvę“ informavo, kad pinigai buvo pervedami iš kelių įstaigos sąskaitų. Mokėjimo paskirtis pervedimuose dažniausiai būdavo nurodoma, kaip buhalterės darbo užmokestis, kartais, kaip „sąskaitos papildymas“.
„Bet jokių buhalterinių apskaitos dokumentų nerasta, pateisinimų nėra, vadinasi, pervesta neteisėtai,“ – paaiškino specialistė.
ATLEIDO DĖL ALKOHOLIO
Šiuo metu buhaltere dirbusi E. Š. atleista. Įstaigos direktorius Ričardas Grušas „Santarvei“ paaiškino, kad priežastis – ne finansiniai nesklandumai, o išgėrinėjimas.
Direktoriaus teigimu, tik priimta nauja buhalterė pastebėjo, kad pirmtakė sau perveda didesnį atlyginimą nei jai priklauso pagal koeficientą.
Jau kitą dieną jis kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas audito. Atlikus patikrinimą administracija kreipėsi į Mažeikių apylinkės prokuratūrą ir pareigūnams perdavė praėjusią savaitę baigto galutinio audito medžiagą. Prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą ir policijos pareigūnams pavedė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Šiaulių apygardos prokuratūros atstovas Martynas Povilaitis patikslino, kad pradėtas tyrimas dėl galimo didelės vertės turto pasisavinimo.
„Dar tik pati pradinė tyrimo stadija. Taip nebūna, kad tokiose ekonominio pobūdžio bylose greitai atsiranda įtariamieji,“ – paaiškino viešųjų ryšių specialistas.
Už tokį nusikaltimą gresia laisvės atėmimas iki dešimties metų.
SLĖPĖ TIKSLIUS SKAIČIUS
R. Grušas akcentavo, jog nė karto nebuvo jokios nuojautos, kad buhalterė galėtų vogti pinigus.
Jis suskaičiavo, kad per tuos ketverius metus dingo tiek pinigų, kiek jų užtenka visai įstaigai išlaikyti vienus metus. Įstaigos ūkis pastaraisiais metais išlaikomas iš tėvų surinktų mokesčių už pamokas. Tokiu tikslu buvo didinamas mokestis.
Direktorius paaiškino, jog jam buhalterė sakydavo, kad iš tėvų surenkama apie 145 tūkst. litų. Vėliau paaiškėjo, kad lėšų buvo surenkama dvidešimčia tūkstančių daugiau.
„Aš dabar suprantu, kad man sąmoningai buvo sakoma mažesnė suma, kad būtų galima paskui daryti juodus darbus. Turime vaikų, atleistų nuo pusės mokesčio, arba visai atleistų, tik buhalteris gali susigaudyti, pagal įsakymus viską suvesdamas į suvestinę,“ – vietą spekuliacijoms įvardijo vadovas.
„Nusukti į šoną“ buvo galima ir nuo sutaupytų lėšų apskaičiuojant atostoginius.
Priežasčių, kodėl taip pasielgė pavaldinė, R. Grušas nenumano: su buvusia buhaltere iki šiol jam nepavyko susisiekti. Direktorius atmeta versiją, kad moteris pinigus galimai savinosi dėl nepritekliaus. Darbuotoja „į rankas“ gaudavo 1 600 litų.
Buhalterės kabinete administracija rado įvairių lizingo sutarčių, sąskaitų numerių, kortelių su nežinomomis pavardėmis.
GALĖJO NEŽINOTI?
„Santarvės“ kalbinti pašnekovai stebėjosi, kaip Muzikos mokyklos direktorius nežino, kas vyksta su jo įstaigos finansais.
Bet kuriuo atveju įstatymai numato, kad už biudžetinės įstaigos veiklą atsako būtent jos vadovas. Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus priminė, kad darydama bet kokį pervedimą, buhalterė visų pirma turi gauti direktoriaus parašą.
„Jei nekilo jokių įtarimų, tai gali būti: arba nežiūri, ant ko deda parašą, arba apskritai nededa. Yra skirtingos tarifikacijos, valandos, atlyginimai, taip išeitų, kad gudri buhalterė gali vadovą kažkiek apsukti. Iki tam tikro laiko. Bet čia negali būti jokių pasiteisinimų,“ – teigė vedėjas.
Trisdešimt metų mokyklai vadovaujantis R. Grušas paaiškino, jog pasirašydavo dokumentus su numatyta bendra suma atlyginimams pervesti, kurią reikia paimti iš banko.
„Kaip toliau pasiskirsto tie pinigai, aš nematau. Taip lengva pasakyti, tarsi esi direktorius ir tu viską žinai. Mūsų ataskaitos visada buvo pateikiamos laiku. Per tuos metus aš negavau jokių neigiamų atsakymų nei iš Finansų skyriaus, nei Mokesčių inspekcijos ar „Sodros“, – teigė vadovas.
APGYNĖ SAVO TEISES
Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus replikavo: įstaigos direktoriaus nusimanymą apie mokyklos finansus iliustruoja ir jo nežinojimas, kad biudžete nėra numatyta lėšų gruodžio mėnesiui. Jis norėjęs sutaupyti ir už šį mėnesį, varydamas darbuotojus nemokamų atostogų.
Dėl to pedagogai sukilo ir įkūrė profesinę sąjungą. (Sutapimas ar ne, bet direktorius buhalterę atleido nepraėjus nė savaitei nuo jos įsikūrimo – K. V.) Jau pirmomis dienomis prie jos prisijungė dauguma įstaigos darbuotojų, tarp likusių nuošalyje – ir mokykloje dirbantys R. Grušo giminaičiai. (Jų ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti nepavyko – K. V.).
Su „Santarve“ susitikusi profesinės sąjungos taryba paaiškino, kad šiemet darbuotojai jau dukart keliavo nemokamų atostogų, be to, lėšas taupė, mažindamiesi darbo krūvius.
„Nuo vasario kiekvienas „savo noru“ susimažinome po šešias ar septynias valandas. Pinigine išraiška vieno mėnesio atlyginimas vieniems sumažėjo apie penkis šimtus, kitiems – apie tūkstantį litų,“ – skaičiavo pašnekovai.
Pedagogams šį kartą pavyko apginti savo teises. Tačiau profesinės sąjungos pirmininkė Dainora Petrikienė stebėjosi, jog situacija dėl nemokamų atostogų pasikeitė per tris dienas.
Vieną vakarą R. Grušas pedagogus kvietė eiti nemokamų atostogų. Kitą rytą profesinei sąjungai susitikus su Savivaldybės administracijos direktoriumi, šis pranešė, jog įstaigai pinigų netrūksta ir taupyti nereikia. Trečią dieną mokyklos direktorius ir pats patvirtino, jog nemokamų atostogų neprireiks.
NERANDA ATSAKYMŲ
Ne iš darbdavio, o tik susitikę su Savivaldybės specialistais pedagogai sužinojo apie audito užfiksuotą pinigų dingimą iš mokyklos sąskaitos.
„Mes niekad negalvojome, kad gali būti kažkokių problemų. O dabar viską pradėjome skaičiuoti ir kiekvienas niuansas mums kelia įtarimų. Ir turime juos išsiaiškinti. Nežinome, ar mes tiksliai gauname už tai, ką nurodome tvarkaraštyje,“ – nežinomybe dalijosi pašnekovai.
Įtarimus patvirtina ir profesinės sąjungos renkami dokumentai.
Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę kreiptis į „Sodros“ specialistus ir iš jų gauti informaciją apie priskaitytąjį darbo užmokestį. Pateiktoje išklotinėje matyti nedraudiminis laikotarpis, kada žmogus turėjo nemokamas atostogas.
Keli Muzikos mokyklos pedagogai pasinaudojo šia teise. Praėjusiais metais pedagogai „savo noru“ atsisakė atlyginimų, tačiau „Sodros“ specialistų pateiktoje pažymoje tai neužfiksuota.
„Kur nukeliavo šie pinigai?“ – rodydami išklotinę, klausė pedagogai.
SPRĘS TARYBA
Centralizuoto savivaldybės vidaus audito skyriaus vedėjas Romualdas Milevičius „Santarvę“ patikino, kad tai pirmas atvejis rajone, kai iš biudžetinės įstaigos dingsta tokie dideli pinigai.
Jis prisiminė audito išvadas, atskleidusias, kad Kapėnų pagrindinės mokyklos vadovė savo nuožiūra naudojo gyventojų pajamų mokesčio dalį. Per tris kartus iš sąskaitos ji pasiėmė 1 200 litų.
Biudžetinių įstaigų nusižengimus vertina Savivaldybės Taryba, ji sprendžia, kiek atsakingas įstaigos vadovas ir ar reikia jį atleisti iš pareigų.
Tuomet Kapėnų mokyklos vadovė atsipirko drausmine nuobauda – papeikimu.
„Bet ten buvo paties vadovo klausimas, o čia sunku suprasti. Mes negalime garsiai nieko įvardinti, prokuratūra išsiaiškins, kiek vadovas žinojo,“ – sakė R. Milevičius.
Muzikos mokyklos direktorius „Santarvei“ sakė, kad atsakomybę prisiims tokią, kokią įrodys teismas.
„Man svarbiausia – įrodyti, kad aš ne vagis – prieš mokytojus, mokinius ir tėvus. Noriu sugrąžinti į įstaigą tiek, kiek yra pavogusi. Mano pavyzdys gali parodyti, kad pasitikėjimas galimas tiek, kiek lygus kontrolei,“ – sakė direktorius.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Auditoriai atskleidė, kad per penkerius buhalterės darbo metus pinigų iš mokyklos biudžeto nedingo tik pirmaisiais metais.
