Daiva MEŠKIENĖ, Bendruomeninio pagalbos vaikams centro direktorė:
Daiva MEŠKIENĖ. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Šv. Kalėdos pirmiausia yra Jėzaus Kristaus, mūsų gelbėtojo gimimo diena. Ir šios šventės prasmė ir esmė yra dalijimasis, bendrystė. Mano manymu, dabar yra labai toli nueita nuo Kūčių ir Kalėdų prasmės.
O, kai prasme tampa kiek įmanoma greičiau, palankesnėmis kainomis supirkti visiems dovanas, tada ir lieka vien dovanos. Atsiranda susvetimėjimas, atšalimas, neberandama laiko sustoti, pamąstyti, dėl ko darome vienus ar kitus darbus. Dovanomis šiandien bandoma uždangstyti daugybę negerovių, bet juk daiktais kiaurų sielos kertelių neužkaišysi.
Nebemokame sušildyti savo ir kitų sielų, tad nebelieka džiaugsmo ir praėjus šventėms vis pasigirsta: „Kalėdos atėjo, praėjo, o taip ir nepajutau, kad jos buvo“.
Mano šeimoje šventės bus tradicinės. Visada taip būdavo, kad Kūčių vakarą mūsų namuose susirinkdavo visa giminė. Drauge ir pasimelsdavome, ir plotkelę laužydavome… Taip bus ir šiemet.
Kita vertus, šiemet aplinkybės pasikeitė, ir dabar aš turiu Bendruomeniniame pagalbos vaikams centre veikiančias tris šeimynas.
Taigi, dalį Kūčių dienos atiduosiu vaikams, važiuosiu į darbą. Minėti Kūčių yra pakviesti kolegos, tad bandysime pratęsti anksčiau buvusią tradiciją visiems susirinkti, pabūti drauge prie Kūčių stalo.
Aš suprantu, kad šiandien čia nėra visos sielos sušildytos, tad labai atsargiai norėčiau šeimynoms pasiūlyti išmokti dalintis plotkele, ja dalijantis kažko palinkėti ar už kažką padėkoti. Aišku, negaliu staiga įsibrauti ir sakyti, kad dabar visi laušime plotkelę, nes tai yra gerai. Tačiau norėčiau pakviesti ar kunigą, ar kažką iš „Carito“ moterų, kad papasakotų apie Kūčių bei Kalėdų tradicijos esmę.
Tėvus turintys vaikai kartais galvoja, kad Kalėdos – tik dovanų metas. Yra pavojus, kad ir Centro vaikai gali manyti, jog ateinančios Kalėdos – vien dovanų metas.
Norėtųsi, kad bendruomenės, kurios vadovė dabar esu, nariai pajaustų, jog Kalėdos – ne apie tai. Bet žinau: dar reikės nueiti netrumpą kelią.
