Mažeikiškių pirkėjų patrauklios šiųmetinio derliaus kainos nevilioja. Savo išaugintomis daržovėmis turguje prekiaujančius ūkininkus gelbsti tik nuolatiniai pirkėjai, pasitikintys produkto kokybe.
Daržovių augintojai prognozuoja, kad šiemet parduos tris kartus mažiau savo išauginto derliaus.
PERKA MAŽAI
Savo išaugintų rudens gėrybių mažeikiškiams siūlantys ūkininkai „Santarvei“ tvirtino, kad prekyba trečiadienį nelabai vykusi. Žmonės perka mažai.
Kiek daugiau daržovių parduodama šeštadieniais. Didžiojo turgaus dieną sulaukiama kur kas daugiau pirkėjų.
„Bet labai dideliais kiekiais dar neperka. Žiemai ruoštis dar anksti. Matyt, žmonės dabar patys daugiau užsiaugina daržovių, dėl to mažiau ir perka“, – svarstė ūkininkė Zofija Sutkienė iš Tirkšlių seniūnijos, Letenių kaimo.
Moteris pasakojo auginanti visko po truputį: bulvių, morkų, svogūnų, agurkų. Trijuose hektaruose išaugintas daržoves jau kelinti metai veža į turgų, likusią dalį parduoda kelioms įmonėms. Pirkti kaimiškos produkcijos klientai atvyksta ir tiesiai į namus. Iš kiemo galima įsigyti kur kas pigiau.
„Bet stengiamės laikyti turgaus kainas. Reikia ir šeimą išlaikyti. Nėra taip, kad didelis pelnas būtų. Iš tokių žemės plotų pelno nesusikrausi. Taip smulkiai neskaičiuojame, bet truputį lieka. Mokesčiams užtenka“, – tikino pašnekovė.
ŠIEMET
KAINOS MAŽESNĖS
Ūkininkai džiaugiasi geru šiųmetiniu bulvių derliumi, tačiau dėl didelio jų pasirinkimo tenka nuleisti ir kainas. Į Mažeikių turgų susirinkę ne tik vietiniai, bet ir augintojai iš kitų rajonų teigia, kad daržovių kainos šiemet kur kas mažesnės nei pernai.
Pavyzdžiui, už kilogramą bulvių Z. Sutkienė prašo po 0,70 Lt. Tačiau už tokią kainą trečiadienio turguje bulvių mažeikiškiai neperka. Pirkėjai už kilogramą šių daržovių moka po dešimt, dvidešimt centų mažiau (kitos dažniausiai perkamos daržovės – morkos – kainuoja po 1,20 Lt, svogūnai – 1 Lt, agurkai – 1,80 Lt, pomidorai – 2 Lt už kilogramą). Prekiaujantieji daržovėmis prognozuoja, kad artėjant žiemai kainos dar kris.
Ne ką geriau turguje realizuoti savo išaugintą produkcija sekasi ir grūdų augintojams. Ūkininkas Marius Šetkus iš Krakių maišo miežių, kviečių, avižų, rugių kainą nuleidžia nuo 20 iki 15 Lt.
Turguje uždirbtų pinigų užtenka tik smulkioms išlaidoms. Net ir važiuoti į turgų ne visada apsimoka. Dažnai pasitaiko, kad krakiškis neparduoda nė vieno maišo grūdų.
GELBSTI
NUOLATINIAI PIRKĖJAI
Nors rudens gėrybių šiemet galima įsigyti gerokai mažesnėmis kainomis, prekybininkai guodžiasi, kad juos gelbsti tik nuolatiniai klientai, pažįstantys pardavėją ir žinantys produkcijos kokybę.
„Kad ir turiu nuolatinių klientų, krizę vis tiek jaučiu. Šiemet patys sunkiausi metai. Anksčiau parduodavome trigubai daugiau negu šiais metais“, – „Santarvei“ sakė viekšniškis Gediminas Paulauskas, dvylika metų kiekvieną turgaus dieną mažeikiškiams siūlantis savo išaugintų daržovių.
Dvidešimt metų dešimtyje hektarų užaugintų daržovių prekyba besiverčianti Edita Vilkienė iš Kuršėnų taip pat tvirtino, kad šiemet uždirbs mažiau, o sąnaudos bus tos pačios.
„Išloši tuo, kad turi savo pirkėją. Greitai pusę Mažeikių pažinosiu. Kitą kartą pasijaučiu kaip kaimo parduotuvėje – žinau, kas ką atsiuntė, kas ko norės, pažįstu savo žmones, žinau, kas kaip gyvena. Jie mane pažįsta. Tas bendravimas su žmogumi savo duoda“, – sakė ūkininkė, mažeikiškiams siūlanti pačių įvairiausių daržovių.
PRIEŠ PRADĖDAMA
VERSLĄ PAGALVOTŲ
Kasmet po 400 tonų daržovių užauginanti ir parduodanti E. Vilkienė sako, kad ir sumenkus žmonių perkamajai galiai gyventi įmanoma. Daržovių auginimas tapo šeimos verslu. Kuršėniškių šeimai darbo užtenka visus metus – pavasarį augina ir parduoda daržovių daigus, rudenį ir žiemą daržoves parduoda turguose, veža į valgyklas, siūlo įmonėms.
„Nematai vasarų, nieko nematai. Bet gyventi įmanoma“, – sakė pašnekovė ir prisipažino, kad jeigu tokį verslą reikėtų pradėti šiandien, ji labai gerai pagalvotų. Esą reikia daugelio metų įdirbio, kad išsikovotum savo pirkėją.
„Stengiamės pirkti kuo geresnę sėklą, tada geresnė daržovių kokybė. Geriau už sėklą sumokėti keturgubą kainą ir užauginti kokybišką produktą. Ant tos bangos ir plauki“, – aptarnaudama susidariusią nemažą pirkėjų eilę pasakojo moteris.
KAIMIŠKAS DARŽOVES
PERKA NE VISI
„Kai valgai kaimiškus pomidorus, skonį ir kvapą jauti, o atvežtiniai yra visai be skonio. Į kainas nelabai žiūrime, dabar tik kaimiškus produktus perkame. Va, ir žolių, arbatų nusipirkom“, – „Santarvei“ sakė eilėje prie kaimiškų daržovių laukianti jauna moteris.
Ūkininkas G. Paulauskas „Santarvę“ patikino sulaukiantis pirkėjų, kurie palaiko ūkininkus, perka tik lietuvišką prekę. Tačiau dauguma žmonių vis dar renkasi atvežtines daržoves.
„Gali pasikabinti lentelę, kad daržovės ekologiškos, lietuviškos, tačiau perka tie, kurie žino, pažįsta. Kitą einantį pro šalį užkalbini, pasiūlai nusipirkti. Nors ūkininkų produktų kainos yra mažesnės nei atvežtinių, dauguma kažkodėl renkasi atvežtines prekes“, – tvirtino pašnekovas, į turgų atvežęs 150 kilogramų agurkų, 200 – pomidorų, 120 – bulvių.
Vyriškis sako, kad tikrų konkurentų turguje jis turi vos keletą. Esą, be močiučių su krepšiais, čia prekiauja vien perpardavinėtojai. Jis prisipažino, kad ne kartą buvo kilusi mintis viską mesti ir daržoves pardavimui vežti iš Lenkijos.
„Labiau apsimoka. Ir mažiau vargo. O čia parvažiuoji iš turgaus, ir vėl prie darbų. Yra labai didelės išlaidos, sunku žmonių prisiprašyti padirbėti“, – neslėpė apmaudo viekšniškis.
PASIGEDO
PALANKESNIŲ SĄLYGŲ
Turguje prekiaujantys ūkininkai „Santarvei“ teigė pasigendą jiems palankesnės valdžios politikos. Esą jie su malonumu savo išaugintomis daržovėmis prekiautų specialiuose ūkininkų turgeliuose, į kuriuos nebūtų įleidžiami perpardavinėtojai.
„Daug skaitau, žiūriu, kad Kėdainiuose, Vilniuje, Kaune atidaryti mobilūs ūkininkų turgeliai, o čia nieko. Buvo sakyta, kad sudarys geras sąlygas ūkininkams, bet nieko nepajutau. Ypač Mažeikiuose. Kontrolės reikėtų stipresnės, kad perpardavinėtojus sutramdytų“, – replikavo viekšniškis ūkininkas G. Paulauskas.
Daržovių augintojai skundėsi ir didelėmis daržovių tyrimų, atliekamų Klaipėdoje, kainomis. Esą šiemet už juos reikia mokėti beveik 400 Lt, pernai užteko per pusę mažiau. Nemažai tenka pakloti ir už Telšiuose atliekamą tyrimą dėl bulvių puvinio.
Prekybininkus guodžia tai, kad sumažėjo mokestis už vietą turguje. Dabar norint prekiauti trečiadieniais tenka susimokėti po 15 Lt, šeštadieniais – po 20 Lt. Anksčiau tekdavę mokėti ir po 25–30 Lt.
TRŪKSTA
INICIATYVOS
Mažeikių turgui vadovaujanti Irena Marcinkevičienė „Santarvei“ dar pavasarį sakė, kad turguje labai daug tuščių vietų, prekybininkai skundėsi, kad nevyksta prekyba. Rudenį situacija ne ką pasikeitė – laisvų vietų, kuriose savo išauginta produkcija galėtų prekiauti vietiniai ūkininkai, daug. Ypač trečiadienį.
„Tenkiname visus prašymus, laukiame atvykstančiųjų. Labai džiaugiamės, kad vis daugiau ūkininkų domisi galimybėmis prekiauti turguje“, – informavo turgaus vadovė.
Anot I. Marcinkevičienės, ūkininkams sudarytos visos sąlygos – naujai išasfaltuotos vietos, sunumeruoti paviljonai. Tačiau vietiniams ūkininkams trūksta iniciatyvos – gerokai daugiau ūkininkų atvyksta iš aplinkinių rajonų, Šilutės, Akmenės.
Pašnekovė tvirtino, kad turėjo sumanymą visus ūkininkus „suvaryti“ į vieną vietą ir paskelbti, kad būtent toje vietoje vyksta „ūkininkų turgelis“. Daržovių ir vaisių perpardavinėtojai bazuojasi vadinamojoje „senukų“ aikštėje, turgavietės pradžioje prekiauja sodus, namų valdas turintys gyventojai. Mažeikiškiai esą nuo seno pripratę prie dabartinės tvarkos, todėl turguje įvesti naują sistemą būtų nepatogu.
„Visas mūsų turgus vadinasi ūkininkų turgus. Tai kiek tų etikečių priklijuosi?“ – samprotavo I. Marcinkevičienė.
Jono STRAZDAUSKO nuotrauka.: E. Vilkienė iš Kuršėnų sako, kad išsikovoti savo pirkėją labai sunku. Ūkininkė perka kuo geresnę sėklą, kad savo klientams galėtų pasiūlyti geros kokybės daržovių.
