„Dingę“ vaikai – ir policijos problema?

Specialistų teigimu, dauguma „dingusių“ vaikų tiesiog kartu su tėvais įsikūrė užsienyje. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Švietimo ir mokslo ministerija kreipėsi į pareigūnus, kad padėtų nustatyti švietimo darbuotojų nerandamus nesimokančius vaikus – tokių Lietuvoje per 3 tūkstančius.
Mažeikių rajone tokių vaikų – trys šimtai, daugiau nei pusę jų švietimo darbuotojams pavyko surasti. O štai kur likusieji – nežinia.

Sulygino  registrus

Tokį vaikų trūkumą Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai aptiko, kai sulygino Gyventojų ir Mokinių registrus.
Neturima duomenų apie neišaiškintų „dingusių“ vaikų išvykimą, neįgalumą ar kitas priežastis nesimokyti.
Premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė suskaičiavo, kad šiais mokslo metais šalyje buvo daugiau kaip 13 tūkst. nesimokančių vaikų nuo 7 iki 16 metų.
Savivaldybėms patikrinus duomenis, nustatyta, kad daugiau nei pusė ieškomų vaikų yra išvykę į užsienį, bet nedeklaravę pasikeitusios gyvenamosios vietos.
Norėdami surasti likusius neišaiškintus vaikus, ministerijos atstovai kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus.

Išvyksta  nepranešę

Švietimo ir mokslo ministerijos statistika negailestinga ir Mažeikių rajone: čia „dingę“ 305 mokiniai. Įpareigoti juos surasti, švietimo darbuotojai daugiau nei pusės tokių vaikų buvimo vietą išsiaiškino.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvę“ informavo, kad dauguma „pradingėlių“ – išvykę kartu su tėvais į užsienį. Tačiau kur likusieji 117 – neaišku.
„Mes jų niekur nerandame: per visą rajoną ieškojome ir mes, ir seniūnijos, ir mokyklos, – patikino pašnekovas. – Nieko negalime padaryti – nėra privalomos registracijos išvykstant į užsienį. Tėvai ir vaikai keliasi iš vienos vietos į kitą, deklaruoja gyvenamąją vietą vienur, o gyvena visai kitame rajone. Migruoja kaip nori, o teisinės bazės, kad privalėtų ateiti ir pranešti mums, nėra.“

Eilinė iniciatyva?

A. Stonkus spėjo, kad pusės nerastų vaikų likimas panašus kaip ir jau atrastųjų – jie turbūt jau gyvena užsienyje.
Pašnekovas „Santarvei“ tvirtino: Švietimo skyrius taip pat yra suinteresuotas turėti realų vaizdą, tačiau baiminasi, kad tokia iniciatyva nebūtų eilinė akcija su neaiškia pabaiga.
„Aš galvoju, kad viskas po truputį pajudės. Bet Lietuvoje bet koks dalykas yra daromas akcijomis. Akcija! – Valio! Visi bėgame ir vieną savaitę kažką darome, tačiau jau kitą savaitę atsiranda kita akcija. Ir dabar kokie nors Seimo nariai čia viską užjudino, nes rinkimai artėja. Pulsime ieškoti, o paskui paaiškės, kad dabar to daryti nereikia ir varysime kitą akciją,“ – samprotavo vedėjas.
Rajono švietimo įstaigų darbą koordinuojantis A. Stonkus teigiamai vertina Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimą kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus. Jo manymu, paieškų rezultatai tuo atveju būtų geresni.

Padeda ir dabar

Tačiau ar pastarieji imsis šio darbo – neaišku. Policijos departamento atstovai žiniasklaidai yra teigę, kad toks darbas reikalauja labai daug išlaidų, esą ir kitų niuansų.
Kaip tektų organizuoti tokias paieškas, kol kas neįsivaizduoja ir su nepilnamečiais dirbanti Mažeikių rajono policijos komisariato vyresnioji specialistė Irena Nacienė.
Kai nepilnametis papuola į pareigūnų akiratį, pareigūnai nesitikslina, kur jis mokosi. Tokios informacijos reikia tuo atveju, jei pradedamas ikiteisminis tyrimas.
„Bet jeigu nėra tokios situacijos? Švietimo ir mokslo ministerija su savo Švietimo skyriumi ir visais pedagogais, kurie streikuoja, galėtų kažkaip ir patys savo lizdą išsikuopti. Matome, kad jie stengiasi tvarkytis su problema, o kaip jiems sekasi, negaliu pasakyti. Kiek galime, tiek padedame ir dabar,“ – paaiškino pareigūnė.

„Lanko,  bet  nelanko“

I. Nacienė „Santarvei“ pasakojo, kad ne visada mokyklų atstovai yra pajėgūs ką nors padaryti. Vaikas gyveno, mokėsi, paskui neva išėjo į kitą mokyklą, bet taip ir nenuėjo…
„Nuėjus į namus paaiškėja, kad mama išvažiavusi į užsienį. Ir ką ta socialinė pedagogė ar auklėtojas gali padaryti? Kontaktų neturi. Taip ir lieka: vaikas lanko tą mokyklą, bet iš tikrųjų nelanko. Kiek yra tokių, kurie dėl statistikos ateina du kartus per mėnesį? Bet tai nereiškia, kad jis ją lanko,“ – pabrėžė pareigūnė.
Švietimo skyriaus duomenimis, tie dingusieji – 117 – iš tiesų yra registruoti Mokinių registre, jie esą mokosi konkrečiose mokyklose.
A. Stonkus „Santarvei“ negalėjo įvardinti konkrečių mokyklų, kuriose tokių vaikų daugiausia. Tačiau tuojau pridūrė, kad tokios problemos beveik nėra kaimo vietovėse – čia kiekvienas vaikas pažįstamas asmeniškai. Vedėjas atmetė ir miesto gimnazijas, kur renkasi motyvuoti mokiniai.
Belieka miesto pagrindinės ir vidurinės mokyklos. Tačiau „Santarvės“ kalbinti mokyklų vadovai patikino, kad tokių vaikų šiemet neturi…

Informacija netiksli

Tiek Švietimo ir mokslo ministerijos, tiek Savivaldybės Švietimo skyriaus atstovai įsitikinę, kad mokykloms tikslinga neatskleisti tikslios informacijos apie nelankančius ar nesimokančius vaikus.
Švietimo skyriaus vedėjo A. Stonkaus teigimu, Mokinių registrą tvarko pačios mokyklos, o jos yra suinteresuotos, kad tie vaikai jame būtų, nors į mokyklą užsuka retkarčiais. Švietimo įstaigoms neparanku prarasti mokinio krepšelio principu skiriamų lėšų.
„Jie (mokyklų vadovai – K. V.) tyli, nes jiems taip geriau. Mokykloms reikėtų kažkokias sankcijas taikyti už neteisingą informaciją. Jeigu mokykla žinotų, kad jai bus atimtas „krepšelis“ ne už vieną vaiką, o už dešimt, tai gal kitaip galvotų. Ta informacija galų gale vis tiek išlenda, ir visi turime papildomo darbo,“ – piktinosi pašnekovas.
„Santarvės“ kalbinti mokyklų vadovai tvirtino, kad su mokyklos nelankančiais vaikais dar daugiau darbo nei su gerai besimokančiaisiais – tad mokiniui ugdyti skirtos lėšos nėra iššvaistomos.
Jie priminė, kad su tokiais vaikais ypač daug tenka dirbti įstaigų socialiniams pedagogams bei psichologams.
Nepasisekus išspręsti problemos, mokykla kreipiasi pagalbos į Vaiko gerovės komisiją, kuri siūlo taikyti minimalią ar vidutinę priežiūrą.

Nuolat  teikia konsultacijas

Pavasario vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Janina Eidiejienė „Santarvei“ sakė, kad iš pamokų bėgančių vaikų mokykloje pasitaiko vienas kitas.
„Nėra taip, kad tų vaikų visiškai nėra – jie tik praleidžia daug pamokų. Specialistai nuolat teikia konsultacijas. Tokių vaikų nenuslėpsi – tik gelbėjame, kiek galime,“ – teigė pašnekovė.
Kalnėnų pagrindinė mokykla vykdo vaikų grąžinimo į mokyklą projektą. Tačiau kiek jų realiai grįžo į švietimo įstaigą, mokyklos direktorė Regina Arbatauskienė „Santarvei“ nepaaiškino. Tik patvirtino, kad mokyklos nelankančių ir nesimokančių vaikų šiemet neturi.
Tuo tarpu kaimo vietovių mokyklų atstovai tvirtino, kad jų vaikus į mokyklą „grąžina“ vietos gyventojai.
„Mažoje bendruomenė labai lengva viską pastebėti. Jei vaikas kažkur kažką ne taip padaro, pamokų metu pastebimas miestelyje, tuoj sulaukiame skambučių,“ – apie žmonių pilietiškumą kalbėjo Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos direktorė Rima Širvinskienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto