Dingo nepilnametė globos namų auklėtinė

Bėgantys iš globos namų neturi konkretaus savo poelgio paaiškinimo. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Jau kelios dienos, kaip Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namai negauna jokių žinių iš vienos savo globotinių. Šiais metais pilnametystės sulauksianti mergina neatsiliepia telefonu ir nesusisiekia su įstaigos darbuotojais. Dėl jos dingimo policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą.

„Keliauja“ kelios paros

Tėvų globos netekusios merginos „gastrolės“ tęsiasi jau nuo šių metų pradžios. Globos namuose ji pabūna vieną dvi dienas, o vėliau trim keturiom parom dingsta.
Vaikų našlaičių ir senelių globos namų direktorės Birutės Vaičkienės teigimu, ieškomoji mergina šiuo metu vienintelė globos namų „keliauninkė“.
„Be abejo, pasitaiko ir daugiau tokių. Tačiau jie išeina ir grįžta, ilgam nedingsta. Pastaruoju metu negrįžti į globos namus labiau pamėgo mergaitės nei berniukai“, – pastebėjo B. Vaičkienė.

Į klausimus neatsako

Ankstesniais kartais mergina dažniausiai pati pareidavo, tačiau paaiškinimo, kur buvo ir kodėl negrįžo, globos namų darbuotojai retai kada sulaukdavo.
„Paprastai atšauna, kad kur norės, ten ir lankysis, kur norės, ten ir gyvens. Stengiamės su ja kalbėtis, tačiau sunku su ja rasti bendrą kalbą. Nemažai laiko ji yra praleidusi mergaičių socializacijos centre. Kartais atrodo, kad jos visiškai kitoks, mums neįprastas mąstymas“, – „Santarvei“ sakė direktorė.

Pilnamečiai įstaigą palieka

Globos namų žiniomis, dingusioji dažniausiai glaudžiasi pas draugus ir pažįstamus. Pas tėvus, kuriems yra apribotos globos teisės, ji nesilanko.
Kol kas mergina rūpinasi ir jos paieška kartu su pareigūnais užsiima ją globojanti įstaiga, tačiau kai tik šiais metais sukaks 18 metų, ji taps pati sau šeimininkė.
„Vos tik sulaukę pilnametystės, mūsų auklėtiniai palieka mūsų namus ir pradeda savarankišką gyvenimą“, – informavo B. Vaičkienė.

Sunkiai įvardija priežastis

Kad bėgantys iš globos namų neturi konkretaus savo poelgio paaiškinimo, „Santarvei“ sakė ir Mažeikių vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Liudvika Lapienė.
Jos teigimu, bėglių yra visokių: vieniems tai būna pirmas ir paskutinis kartas, kitiems tai tampa norma – kartkartėmis išeiti ir grįžti tik po kelių parų.
„Aiškinamės pabėgimo priežastis kartu su globos namuose dirbančia psichologe. Tačiau globotiniai ne visada gali paaiškinti, kodėl laiku negrįžo. Dažnai tiesiog teisinasi praradę laiko nuovoką, kiti tikina norėję pasimatyti su kokiu draugu ar pražįstamu, treti – trokšta savarankiškumo“, – situaciją komentavo vedėja.
L. Lapienės teigimu, vaikai dažniausiai nurodo pabėgimo priežastis „iš šalies“ – kad būtų blogai globos namuose, jie esą nesiskundžia.