Dirbti gali, bet nenori ar nemoka

Viešuosius darbus ar visuomenei naudingą darbą dirbantys mažeikiškiai dažniausiai skiriami tvarkyti miestą. Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka

Su Darbo biržos siuntimais atlikti viešuosius darbus bei iš Socialinės paramos skyriaus gavę kvietimą visuomenei naudingiems darbams atlikti asmenys siunčiami į seniūnijas. Jos yra atsakingos už šių asmenų įdarbinimą, jų darbo kontrolę ir darbų apskaitą.
Seniūnijų vadovai teigia, kad ne visada ir ne viskas su šių asmenų darbu vyksta sklandžiai – neretai jie nenori dirbti arba yra nekvalifikuoti.

Viešieji darbai – laikini

Tiek atliekantys viešuosius darbus, tiek visuomenei naudingą darbą dirbantys kaip atlygį už socialinę paramą žmonės dažniausiai tvarko miesto ar kaimiškųjų gyvenviečių viešąsias erdves.
Darbo biržos Mažeikių skyriaus vedėjo pavaduotoja Rita Jurkūnienė teigė, kad jų organizuojami viešieji darbai yra skiriami bedarbiams, kad būtų galima jiems suteikti laikiną užimtumą.
Šiais metais tokių bedarbių yra apie 760 ir jie paprastai dirba biudžetinėse įstaigose – seniūnijose, kultūros centruose, mokymo įstaigose.
Seniūnijose su viešuosius darbus dirbančiais asmenimis yra sudaroma darbo sutartis.
Visuomenei naudingą darbą, nukreipdamas į seniūnijas, skiria Socialinės paramos skyrius – šie žmonės dirba tik seniūnijose.
„Viešuosius darbus atliekantys asmenys, be aplinkos tvarkymo, gali atlikti nesudėtingus, smulkius remonto darbus. Šie žmonės, skirtingai nuo dirbančiųjų už pašalpas, gauna darbo užmokestį – jiems mokamas minimalus valandinis atlygis“, – kalbėjo pavaduotoja.

Skirsto pagal finansines galimybes

R. Jurkūnienė informavo, kad pagal minimalų valandinį atlygį, jei dirbama pilną mėnesio valandų skaičių, minimalus darbo užmokestis be mokesčių yra 325 eurai.
Dirbančiųjų viešuosius darbus skaičius Mažeikiuose jau keletą metų laikosi per 700.
2001–2003 metais – didžiojo nedarbo laikais – būdavo įdarbinama ir per tūkstantį mažeikiškių.
„Dabar tas skaičius nusistovėjo ir eilę metų nesikeičia. Dažniausiai pagal viešųjų darbų programą  žmonės nukreipiami į Mažeikių miesto seniūniją – čia registruota daugiausiai bedarbių. Paskui eina kitos seniūnijos. Mokyklos, darželiai teturi tik po tris ar keturis žmones. Atsižvelgiama į darbų apimtį – kiek kam ko reikia padaryti“, – teigė pavaduotoja.
Dirbančiųjų reikia ir kaimiškosioms seniūnijoms: šioms seniūnijoms reikia sutvarkyti aplinką, iškirsti medžius, prižiūrėti kelius. Pasak R. Jurkūnienės, stengiamasi viešuosius darbus, kiek įmanoma, skirti pagal gyvenamąją vietą: jei seniūnija pateikia savo viešųjų darbų projektą, dažniausiai jis būna skirtas savos seniūnijos gyventojams.
„Kiekvienų metų pabaigoje seniūnijos, biudžetinės įstaigos pateikia projektus, kiek jos norėtų žmonių ir kokiems darbams. Savivaldybėje vyksta konkursas, kur dalyvaujame ir mes. Pagal planuojamus viešiesiems darbams skirti pinigus, mes atsižvelgiame į savo galimybes ir tenkiname paraiškas – kartais galime jas patenkinti visu šimtu procentų, kartais aštuoniasdešimt. Tada sudaromi sąrašai, projektai, pasirašomos sutartys su darbdaviais ir žmonės įdarbinami“, – apie įdarbinimo procedūras pasakojo R. Jurkūnienė.

Plačiau skaitykite antradienio laikraštyje.