Šiemet abiturientai, užuot lankę buvusius penkis, galės laikyti tik keturis egzaminus. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Švietimo ir mokslo ministerijoje ruošiamus lietuvių kalbos brandos egzamino pakeitimus ne visi vertina palankiai. Jais labiausiai patenkinti tautinių mažumų mokyklų abiturientai.
Yra ir kai kurių kitų brandos egzaminų laikymo taisyklių pakeitimų.
Mažinama rašinių apimtis
Šiemet visi abiturientai – tiek mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis – rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį galės rinktis iš septynių nurodytų autorių. Anksčiau valstybiniame lietuvių kalbos egzamine buvo numatytas pasirinkimas iš trijų, mokykliniame – iš keturių autorių.
Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje mažės nuo 500 iki 400 žodžių, mokykliniame – nuo 350 iki 250 žodžių.
Anksčiau numatytos skirtingos vertinimo normos raštingumo ir kalbinės raiškos aspektais nekeičiamos.
Dvyliktokai džiaugiasi
Lietuvių kalbos egzamino pakeitimai tautinių mažumų abiturientams Mažeikiuose palies septynis „Jaunystės“ vidurinės mokyklos dvyliktokus.
Šios mokyklos direktorė Nina Skibickaja sakė, kad mokiniai ir mokytojai palankiai priėmė lietuvių kalbos egzamino naujoves.
„Kaip tik vakar apie tai kalbėjomės su mokytojais: vaikai džiaugiasi egzamino palengvinimu. Tai vienas sunkiausių egzaminų. Lietuvių kalbą mūsų mokykloje galima dėstyti ir nuo pirmos, ir nuo antros klasės, mes pradedame nuo pirmos“, – teigė direktorė.
Piktinasi kaip pilietis
Kiek kitokios nuomonės apie šiuos pakeitimus yra Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus. Jis teigia, kad kaip valstybės tarnautojas, būsimų lietuvių kalbos egzamino pakeitimų kitataučių mokyklų abiturientams neturėtų komentuoti, bet kaip Lietuvos pilietis, esąs tuo pasipiktinęs.
„Nemylim mes savo Lietuvos. Mylim visus kitus, išskyrus savo Lietuvą, savo Tėvynę, savo kalbą ir savo žmones. Nemylim mes šito. Tik vieni politikai sugalvoja viena, kiti kita, bet yra amžinos vertybės: tauta, kalba, Tėvynė. Čia ne vien mano nuomonė, daug kas taip samprotauja“, – „Santarvę“ patikino vedėjas.
Nukentės lietuviai?
Savo pasipiktinimą A. Stonkus argumentuoja tuo, kad stojant į aukštąją mokyklą ateis nemokšos, egzaminą išlaikę aukščiausiu balu ir nemokantys lietuvių kalbos, o mūsų vaikas, visą gyvenimą mokęsis lietuvių kalbos ir gavęs žemesnį pažymį, kuris bus lemiamas, neįstos.
„Kodėl mes savo valstybėje savo piliečiams užkertame kelią į progresą? Ministras kalba, kad nieko baisaus – vieneri metai. Tai palaukit, ką reiškia vieneri metai: negi mes gyvename tūkstantį metų? Vienos laidos abiturientus lietuvius Lietuvoje mes pasmerkiame nelygybei. Aš nepritariu tokiam sprendimui ir esu nustebęs: kaip mes galėjome taip nusileisti?“ – piktinosi A. Stonkus.
Abiturientų mažiau
Švietimo skyriuje jau paskirti už egzaminus atsakingi specialistai, už visus egzaminus atsakinga skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Sutkienė, bazine egzaminų laikymo mokykla šiemet parinkta Sodų vidurinė.
Šiuo metu ruošiamas įsakymas dėl mokytojų ir švietimų specialistų, turėsiančių reikalų su egzaminų medžiaga, ribotos atsakomybės.
Abiturientų Mažeikių rajone šiemet beveik pusantro šimto mažiau nei praėjusiais metais – 795. Norint gauti brandos atestatą abiturientui reikia išlaikyti du brandos egzaminus. Vienas jų – lietuvių kalbos ir literatūros – privalomas. Kokį egzaminą – valstybinį ar mokyklinį – laikyti, renkasi patys mokiniai. Brandos egzaminus ir jų tipus mokiniai turės pasirinkti iki kovo 7 dienos. Apie savo pasirinkimą abiturientai turės raštu informuoti mokyklos vadovą. Keisti pasirinkto egzamino ar jo tipo nebus galima.
Šiemet abiturientai, užuot lankę buvusius penkis, galės laikyti tik keturis egzaminus.
Pažymys turi būti patenkinamas
Privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą galima laikyti, jei šio dalyko metinis pažymys patenkinamas ir yra išlaikyta kalbos įskaita. Balandžio pradžioje dvyliktokams mokyklose bus paskelbta apie savivaldybės teritorijoje esančias mokyklas, kuriose jie laikys brandos egzaminus.
Pakartotinės sesijos brandos egzaminus galės laikyti tik tie kandidatai, kurie dėl pateisinamos priežasties nelaikė valstybinio ar mokyklinio brandos egzamino pagrindinės sesijos metu. Per pagrindinę sesiją neišlaikiusieji lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio ar mokyklinio brandos egzamino pakartotinės sesijos metu galės laikyti tik mokyklinį brandos egzaminą.
Galimos apeliacijos
Mokyklinių pagrindinės sesijos brandos egzaminų rezultatai skelbiami per 5 darbo dienas nuo egzamino vykdymo dienos, gimtosios kalbos bei lietuvių kalbos ir literatūros – per 9 dienas. Valstybinių brandos egzaminų rezultatai skelbiami per 3 darbo dienas nuo Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komiteto posėdžio, patvirtinusio rezultatus, dienos.
Planuojama visų valstybinių brandos egzaminų pagrindinės sesijos rezultatus paskelbti iki liepos 12 dienos.
Kandidatas, nesutinkantis su brandos egzamino darbo įvertinimu, per 3 darbo dienas nuo rezultatų paskelbimo dienos gali teikti mokyklos vadovui apeliaciją dar kartą darbą peržiūrėti ir pakartotinai jį įvertinti.
Brandos atestatas išduodamas tik gavus apeliacijų rezultatus, į brandos atestato priedą įrašomas apeliacijos rezultatas.
Įdomumo dėlei palyginkite, kokios kalbėjimo įskaitos potemės rusų kalba ir lietuvių kalba. Jų potemės paremtos literatūros kūriniai, o mūsų potemės apima neaprėpiamą…
Vėlgi niekas neliepia kitakalbiams rinktis valstybinio egzamino, gali rinktis mokyklinį. Niekas neliepia rinktis literatūrinio rašinio, galima samprotavimo. Be to, iš pateiktųjų autorių privalomas tik 1 autorius, o kiti gali būti pasirinkti savo: netgi nenurodyta, kokios literatūros – lietuvių, rusų, anglų ar amerikiečių.
Aišku, kad apie tą patį Dostojevskį rusai nemoka kalbėti lietuviškai, lenkai apie Mickevičių – lietuviškai. O mūsų valdžia nebežino, iki kurios vietos į užpakalį svetimiems lįsti.