Valdžia ir verslininkai nesutaria, kas kaltas dėl vangiai panaudojamų europinių pinigų.
Ketvirtadienį Mažeikiuose vykusioje konferencijoje dėl prasto Europos Sąjungos lėšų panaudojimo kliuvo rajono valdžiai. Savivaldos atstovai kaltinimus žarsto iniciatyvos stokojantiems vietos verslininkams. Abi pusės sutinka, kad Mažeikiai iki šiol liūdnai atrodė, tačiau kaltų nutarta nebeieškoti. Vicemeras net pagrasino: jeigu komandoje bus blogai dirbančių, tada bus sprendžiama, ar toks darbuotojas iš viso reikalingas.
RAJONAS – ATSILIKĘS?
Konferencijoje, kurią organizavo Mažeikių rajono savivaldybė, Mažeikių verslininkų asociacija ir „Sodros“ Mažeikių skyrius, buvo aptarti miesto konkurencingumo klausimai.
Joje dalyvavo rajono, įstaigų, įmonių vadovai, verslininkai, tie, kam svarbūs Mažeikių miesto plėtros klausimai, taip pat svečiai, šalyje žinomi verslininkai.
Lietuvos nekilnojamojo turto vystytojų asociacijos prezidentas Robertas Dargis, kalbėdamas apie Mažeikių rajono konkurencingumą, akcentavo, kad duomenys apie mūsų rajone panaudotas Europos Sąjungos lėšas 2007–2013 metų laikotarpiu yra liūdni.
„Po stovinčiais akmenimis norime papilti vandens. Norime, kad Mažeikiai būtų visiškai kitokios kokybės, kaip rimtas miestas. Šiandien kai kuriuose ratuose jis vadinamas atsilikusiu. Tai yra tiesiog gėda“, – karčius žodžius konferencijos dalyviams žėrė svečias.
Svečias pateikė paskutinius Lietuvos verslo paramos agentūroje (LVPA) užfiksuotus skaičius: iš trijų milijardų litų, kurie buvo iš Europos Sąjungos skirti 2007–2013 metams verslo paraiškoms tenkinti, Mažeikiai yra gavę tik 29 milijonus.
Iš europinių pinigų verslininkai galėtų pagerinti savo verslą, verslo eksporto galimybes, sutvarkyti informacinių technologijų parką, miesto infrastruktūrą, pastatų energetiką.
TIKISI SUAKTYVĖJIMO
R. Dargis teigė, kad tie skaičiai turėtų sukelti diskusijas tiek rajone, tiek verslo visuomenėje. Naujoji mūsų valdžia turėtų galvoti, kur rajonas galėtų atsidurti po ketverių jos kadencijos metų.
Kalbėdamas su LVPA direktore Diana Vilyte jis teigė išgirdęs, jog praėjusios kadencijos rajono Savivaldybės mero ji nėra mačiusi, kai tuo tarpu kiti merai lankosi labai dažnai ir rūpinasi, kaip bus patenkinti vieni ar kiti jų projektai.
Svečio įsitikinimu, tai rodo mūsų pačių gebėjimą pasiimti pinigus, kurie šiandien lengvai duodami.
2014–2020 metais iš ES Lietuvai bus skirta dar 20 milijardų litų.
„Jei Mažeikiai nesugebės jų pasiimti ir susitvarkyti savo infrastruktūrą, skirti jų verslui, kurti naujas darbo vietas, žinodami, kad tam potencialas yra, manysiu, kad esam negabūs ir mumis pasirūpinti begali tik valstybė“, – replikavo R. Dargis.
BUVĘS MERAS – NEAKTYVUS
LVPA direktorė D. Vilytė „Santarvei“ nepatvirtino R. Dargio žodžių apie mūsiškį buvusį merą, tačiau neneigė, kad palyginti su kai kurių kitų rajonų merais, mažeikiškį ji matydavusi kur kas rečiau.
„Mažeikiai nėra tokie aktyvūs. Kiti merai žino kiekvieną projektą, atvažiuoja, rūpinasi, serga dėl šito, o kai kurie yra vangesni. Niekas nieko neatneš ant lėkštutės, reikia patiems žiūrėti, kas darosi, kokios priemonės, kokie kvietimai. Ar Mažeikiai yra aktyvūs lyginant su Druskininkais ar su Šilute? Tikrai ne tokie“, – tvirtino pašnekovė.
Norint Mažeikius lyginti su kitais rajonais, reikia atsižvelgti į gyventojų, verslo įmonių skaičių, žiūrėti, kiek aktyvūs yra patys verslininkai, kiek jie gauna paramos, kaip gerai yra parengti projektai.
„Nereikia priekaištauti, vienareikšmiškai reikia suaktyvinti šitą reikalą“,– įsitikinusi D. Vilytė.
VALDŽIAI TRŪKSTA VEIKLUMO
Verslininkas Alvydas Balčiūnas pastebi, kad rajono valdžiai trūksta veiklumo. Kaip pavyzdį jis pateikia Pavenčių ir Sedos gatvių sankryžos žiedą, kurį įrengti žadama jau kokius ketverius metus. Toks objektas yra Plungėje, sankryža ruošiama ir Rietave. Panaši padėtis ir su viaduku per geležinkelį, tik tai tęsiasi dar daugiau metų.
„Apie tai kalbama tik prieš rinkimus, o po to viskas nutyla. Kas už visa tai, kas galėjo būti rajone ar mieste, bet nėra, yra atsakingas. Man gaila savo krašto ir savo rajono“, – piktinosi A. Balčiūnas.
Netenkina jo ir rajono strateginis planas, kuris esąs netikslus ir nieko gero nežadantis.
STRINGA VISOJE ŠALYJE
Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys „Santarvei“ sakė, kad įsisavinant ES lėšas, daug problemų ne tik Mažeikiuose, bet ir visoje Lietuvoje. Kai kurie projektai stringa ir Mažeikiuose, bet daugelis jų yra vykdomi.
„O dėl to, kad verslininkai į Mažeikius pritraukė tik dvidešimt devynis milijonus litų, klauskite jų pačių. Manau, kad jie turėtų būti aktyvesni teikdami paraiškas, rašydami projektus“, – situaciją įvertino meras.
Komentuodamas konferencijoje pateiktą žinią, esą buvęs rajono meras nesilankydavo verslo paramos agentūroje, A. Tenys sakė, kad jis šioje agentūroje yra buvęs anksčiau, kai buvo pasirašoma sutartis su „Mažeikių šilumos tinklais“, o tapęs meru ten dar nesilankė: tiesiog dar nebuvę jokių problemų ar reikalų.
Buvęs savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis, išgirdęs apie tai, kad nėra buvęs Verslo paramos agentūroje, sureagavo ramiai: projektų rajone vykdoma nemažai, tad ko jam pas agentūros direktorę eiti?
„Jeigu niekas nestringa, pinigai yra skirti, vyksta viešieji pirkimai, rangos darbų pirkimai, viskas įsisavinama, tai aš nemačiau niekur jokių problemų. Kuo čia dėta Vilytė?“ – stebėjosi V. Džiugelis.
PASIRENGĘ BENDRADARBIAUTI
Mažeikių verslininkų asociacijos prezidentas Virgilijus Radvilas mero priekaištų dėl verslininkų neveiklumo neatmetė.
„Gaila“, – tepasakė dėl fakto, kad mažai įsisavinta ES lėšų.
Asociacijos vadovo nuomone, kiekvienas verslininkas žiūri į savo kiemą, tad nei Savivaldybei, nei verslininkams dėl tos projektų „gausybės“ nėra gerai. To klausimo prezidentas sakė negalįs pakomentuoti plačiai, kadangi informacija yra nauja ir jis su ja dar nesusipažinęs.
Esą jeigu Savivaldybė pakoreguos rajono vystymo planą taip, kad jis būtų priimtinas verslui ir visuomenei, bus dedamos visos pastangos, kad verslininkų asociacija padarytų viską, kas nuo jos priklauso.
„Tokio savo pažado ar šūkio mes tikrai laikysimės. Praėjusios kadencijos Savivaldybė nedarė rimtų poslinkių ir net vengė bendrauti su verslininkų asociacija, tai kad mes kažką ir būtume darę, mūsų pastangos būtų bevaisės. Tikiuosi, kad dabar viskas bus pozityvu. Tiek Savivaldybė pradeda naują kadenciją, tiek aš, naujas šitame poste, tad tarp mūsų nėra jokių blogų prisiminimų ir visi galime teisingai nusiteikę dirbti“, – optimistiškai užbaigė V. Radvilas.
KALTŲ NEBEIEŠKOS
Savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Bartkevičius teigė, kad konferencijos ir organizuojamas tam, kad Mažeikiai iki šiol liūdnai atrodė, o ne liūdnai atrodys.
„Jei valdininkai nieko nedarė, tai darys. Tam mes ir esame čia, kad sujudintume viską, gal mes nusiplaksime rykštėm ar kai ką nuplaksime, bet šiandien situacija yra tokia, kad mes negalime toleruoti, kas buvo, bet reikia žiūrėti, kas bus“, – kalbėjo vicemeras.
Jis taip pat pastebi, kad ES lėšų įsisavinimas sklandžiai vyksta ne visur: šioje srityje esame pionieriai.
„Kas buvo iki šiol, man būtų neetiška vertinti ir teisti. Mes atėjome tam, kad pateisintume kažkieno viltis. Ar man reikėtų kažką bausti, ar pagerės miestui dėl to, kad mes nubausim?“ – klausė K. Bartkevičius.
Jo manymu, ateis laikas, ir visi dalykai išsispręs. Jeigu žmogus, valdininkas ar valstybės tarnautojas, neatliks savo pareigų, nežengs su vadovybe vienu žingsniu, tada bus sprendžiama, ar jis išvis reikalingas komandai. O ta komanda mato, kas buvo blogai, taisys klaidas, vykdys darbų tęstinumą.
STRATEGIJA KOREGUOJAMA
K. Bartkevičius teigė, kad rajono strateginis planas yra, bet kažką darydami mes turime jį strategiškai persvarstyti, permąstyti: du trečdaliai yra sumąstyti iki tol, kol prasidės darbas, ir vienas trečdalis lieka darbui atlikti.
„Iki vykdant strategiją turi apžiūrėti visus klausimus, o po to tik vykdyti darbus. Tokia yra strateginė statistika“, – kalbėjo vicemeras.
Kas buvo numatyta strategijoje, iki šiol yra vykdoma, dabar žiūrima į priekį, į 2014–2020 metus. Apie tunelį ar viaduką per geležinkelį K. Bartkevičius sakė nenorįs kalbėti: iki tol buvo padaryta apie 15 studijų ir niekas nepajudėjo. Dėl to dabar vėl keičiasi nuomonės, atsiranda naujų minčių, keičiasi sąlygos, tad galutinių sprendimų dar teks palaukti.
Žiedo Sedos ir Pavenčių gatvių sankryžoje įrengimo darbai turi pajudėti dar šiemet: tam skirta apie 300 tūkstančių litų.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: Pagrindinė senamiesčio Laisvės gatvė tvarkoma Europos Sąjungos lėšomis – jų rajonui buvo galima pritraukti ir daugiau.
