Jau startavo vienas iš 47-ių šiemet kaime planuojamų įgyvendinti projektų – Palnosų sporto aikštyno statyba. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Praėjusiais metais per mūsų rajone vykdomus projektus kaime panaudota devyni milijonai litų, tačiau tokia pat suma liko… popieriuose.
Kas kaltas dėl tokios situacijos, įvardinti niekas nelinkęs. Esą svarbiausia – ne klaidos, o pamokos iš jų – nes šiemet kaimui suplanuota europinė parama siekia 25 mln. litų.
Atsiliekama nuo projektų
Kaimo reikalus kuruojančio vicemero Jono Siminkevičiaus duomenimis, pagal parengtus projektus praėjusiais metais kaime buvo numatyta panaudoti apie 18,5 mln. litų. Tačiau įgyvendinta tik dalis projektų.
Baigiami remontuoti Renavo dvaro rūmai, tam išleista šiek tiek per du milijonus litų. Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje įgyvendintas per milijono litų vertės projektas, leidžiantis taupyti šilumos energiją.
Praėjusiais metais pradėtas įgyvendinti projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Mažeikių rajone (Sedoje, Plinkšėse, Bugeniuose)“, kuriam skirta beveik 8 milijonai litų Europos Sąjungos lėšų. Darbus buvo numatyta baigti iki šių metų kovo 30 dienos, tačiau projekto įgyvendinimą teko pratęsti iki birželio mėnesio.
„Silpna firma papuolė. Jie tik pusę darbų padarė. Liko nepanaudoti 4 milijonai litų. Kalbamės, spaudžiame, kad paspartintų darbus“, – situaciją komentavo vicemeras.
Gyvenvietės pinigų nesulaukė
Nesugebėjome panaudoti ir 4,6 milijono litų, skirtų Sedos, Viekšnių, Tirkšlių, Židikų gyvenviečių centrams sutvarkyti. Europos parama liko popieriuje, išleista tik apie 370 tūkstančių litų už projektus apmokėti.
„Turėjome darbus užbaigti šių metų kovą, tačiau dar neturime nė vieno baigto projekto. Tai didžiulis nuostolis gyventojams, rajonui“, – situaciją „Santarvei“ komentavo J. Siminkevičius.
Nors tebevyksta kai kurių projektų derinimas, susirašinėjimas su Centrine projektų valdymo agentūra, vicemeras tiki, kad kilusios problemos bus išspręstos ir darbai šiemet prasidės.
Tačiau dėl Viekšnių abejojama – gyvenvietės centro sutvarkymo projektas dar tik rengiamas. Taip iš dalies atsitiko dėl to, kad praėjusiais metais seniūnija kurį laiką buvo likusi be vadovo. Naujam seniūnui sudarant sutartį su projektuotojais, nepavyko išvengti klaidų.
Per 260 tūkstančių litų, skirtų Auksūdžio ir Šerkšnėnų daugiafunkciniams centrams įkurti, taip pat liko nepanaudota – įstrigo dėl projektavimo.
Projektuotojai pabrangino projektus
Vicemero teigimu, kritinė padėtis dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo kaimui susidarė ir dėl projektuotojų kaltės.
Atlikus Sedos, Tirkšlių ir Židikų gyvenviečių centrų sutvarkymo projektų ekspertizę paaiškėjo, kad projektuotojai numatė daugiau darbų, negu projektams skirta pinigų. Taip Židikų ir Sedos projektai pabrango po 150 tūkstančių litų, Tirkšlių – daugiau kaip 300 tūkstančių litų.
Kilus nepasitenkinimui, projektuotojai pažadėjo projektus pakoreguoti.
„Blogesnė padėtis su Tirkšlių centro sutvarkymo projektu. Projektuotojai už jo perdarymą prašo mokėti papildomai. Savivaldybė kreipėsi į Centrinę projektų valdymo agentūrą, norėdama išsiaiškinti, ar projektą gali pataisyti kiti projektuotojai. Vyksta susirašinėjimas“, – kylančias problemas dėstė vicemeras.
Židikuose įgyvendinamo projekto vadovė seniūnė Stanislava Valatkevičienė mano, kad projektuotojai neatsitiktinai taip elgiasi. Esą jie sąmoningai padaugina darbų, nes jiems mokama priklausomai nuo projekto vertės.
„Galbūt turtingesnės savivaldybės negrąžina koreguoti projektų, ir tai projektuotojams išeina į naudą“, – samprotavo seniūnė.
Konkursus ne visada laimi geriausi
Su valdžios atstovais aptarti kaime įgyvendinamų projektų buvo susirinkę seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenių atstovai. Buvo pastebėta, kad projektai stringa ir dėl didelio biurokratizmo: dėl vieno projekto tenka organizuoti penkis viešuosius konkursus, po to kelis mėnesius trunka derinimai su įvairiomis agentūromis.
Tačiau nemažai kritikos buvo išsakyta ir projektuotojams. Esą dėl konkurencijos ne visada konkursus laimi geriausi, stropiai sutartis vykdantys projektuotojai.
„Viešųjų pirkimų konkursus laimi tas, kuris pasiūlo mažiausią kainą. Jeigu jis turi atitinkamą kvalifikaciją, paslaugos kaina lemia konkurso rezultatus“, – paaiškino juos organizuojantys Savivaldybės specialistai.
Anot darbų užsakovų, projektuotojai prisiėmę krūvas darbų, nespėja laiku parengti projektų, pridaro klaidų.
Ne kaltinti, o dirbti
„Yra sutartys, jei įsipareigojimų nevykdo laiku, galima taikyti 0,4 procento delspinigius, tačiau bendra suma negali siekti daugiau kaip dešimt tūkstančių litų“, – apie prievoles aiškino J. Siminkevičius.
Tačiau vicemeras neslėpė, kad sankcijos nepraktikuojamos.
„Reikia prisiimti ir sau kaltę. Negalime taikyti tų baudų, nes ir su projektais bei investicijomis dirbantys Savivaldybės specialistai nespėja. Ir pas mus ilgai užsibūna tie projektai“, – apie spragas kalbėjo „Santarvės“ pašnekovas.
Metų pradžioje buvo reorganizuotas Projektų valdymo skyrius, pasikeitė jo vadovas. Vicemeras pasidžiaugė, kad jau pastebima teigiamų permainų.
Rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Genoveita Gricienė taip pat nebuvo linkusi nieko kaltinti.
„Nuo bendruomenės aktyvumo daug kas priklauso, kiek pinigėlių ji uždirba. Jeigu trūksta žinių, patarimų, galima kreiptis į Savivaldybę – ten visada sulauksite paramos“, – sąjungos pirmininkė kvietė bendruomenes būti aktyvesnes.
Panašiai „Santarvei“ kalbėjo ir Židikų seniūnė S. Valatkevičienė, kuri pabrėžė, kad bendromis pastangomis į Židikų seniūniją ateis šiek tiek per milijoną litų.
Palnosų kaimo bendruomenės pirmininkė Silva Poškienė pasidžiaugė nepraleidusi progos dalyvauti pagal LEADER programą organizuotuose mokymuose. Įgytos žinios pravertė rašant projektą sporto aikštyno Palnosų kaime statybai.
Taip į kaimą bendruomenės poreikiams pritraukta 150 tūkstančių litų.
Griežtesni saugikliai
Savivaldybės meras Antanas Tenys, su „Santarve“ kalbėdamasis apie nepanaudotas kaime Europos Sąjungos lėšas, taip pat nebuvo linkęs nieko peikti.
„Atėjo pinigai, ne visi žinojo, kaip juos pasiimti, ką daryti, prasidėjo didelės klaidos. Buvo pasamdyti konsultantai, kurie sutiko pigiai konsultuoti, bet neatliko savo darbo iki galo. Todėl nebuvo pasiektas rezultatas“, – savo nuomonę išsakė pašnekovas.
Meras situacijos nedramatizuoja, kad ir kokia ji negera būtų – pinigai niekur nedingo, jie bus panaudoti. Esą svarbiausia – iš klaidų pasimokyti ir jų nekartoti. Labai dažnai Savivaldybėje apie tai kalbama. Jau dabar rašant bet kokias sutartis su projektuotojais yra numatyta griežtesnė atsakomybė, sudėti įvairūs saugikliai, sugriežtinti projektų rengimo terminai, kt.
„Pakankamai didelė atsakomybė tenka projektuotojams. Turime paspartinti šitą darbą. Tai visų mūsų – Savivaldybės, seniūnijų, kaimo bendruomenių – rūpestis“, – apie bendrą darbą samprotavo meras.
Laukia nauji projektai
Kad ir kaip pozityviai vertintum valdininkų optimizmą, tačiau kai šių metų užmojus lygini su 2011ųjų faktu, kyla abejonių – ar ir vėl milijoninės sumos neliks tik popieriuje. Tuo labiau kad kol kas parengta tik šešiolika projektų.
Šiems metams 47 objektams sutvarkyti numatyti 27 milijonai litų Europos Sąjungos lėšų. 20čiai projektų 21 milijonas litų ES lėšų ateis per Savivaldybę, likusi suma 27 objektams bus skirta iš Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės lėšų.
Europos Sąjungos lėšomis bus tvarkomi įvairūs objektai – rekonstruojami administraciniai pastatai, kultūros namai, jie pritaikomi bendruomenės poreikiams, įrengiamos poilsiavietės, aikštynai, remontuojamos pirtys ir kt.
J. Siminkevičius tvirtino, kad kol kas darbus pradėti trukdo įšalas, tačiau artimiausiu metu jau ruošiamasi rekonstruoti Šerkšnėnų ir Žemalės kultūros namus. Tirkšliuose jau remontuojamas socialinis būstas, remontuojama Renavo dvaro katilinė. Pasiruošta sporto aikštyno statybai Palnosų kaime.
„Turime vilties, kad balandžio mėnesį startuos ir daugiau projektų“, – vylėsi vicemeras.
Lėšos bendruomenių veiklai stiprinti
Vietos bendruomenių savivaldai šiek tiek pinigų šiemet skirta ir iš valstybės biudžeto. Mažeikių rajonui atiteko beveik 140 tūkstančių litų. Pagal šią programą lėšos gali būti naudojamos labiausiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams ir grupėms, vaikų ir jaunimo užimtumui, kultūriniams ir švietėjiškiems renginiams, viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimui, sportui ir sveikatinimui, bendruomeninės veiklos organizavimui ir kitoms vietos bendruomenės gyvenimo kokybę gerinančioms iniciatyvoms.
Neseniai susirinkę bendruomenių atstovai sprendė, kaip teisingiau pasidalinti šią sumą. Susitikimo dalyviai nutarė kiekvienai seniūnijai skirti po 5 tūkstančius litų bei pridėti tam tikrą pinigų sumą, kuri bus paskaičiuota atsižvelgiant į seniūnijoje gyvenančių žmonių skaičių.
Kiekvienam gyventojui turi tekti po 1,48 Lt.
