Uncategorized | 2009-01-29 09:55 | Autorius:
Versija spausdinimui

Gamtininkas pelnė pripažinimą už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją(0)

Biologas, kraštotyrininkas, Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties vadovas Algirdas Vilkas konkurse „Naujasis knygnešys 2008” pelnė pripažinimą už originalumą kuriant internetinę enciklopediją apie Mažeikių kraštą.
Mažeikiškis, dar vadinamas vorų krikštatėviu, „Santarvei“ prisipažino, jog šis apdovanojimas jam buvo staigmena. Ir apskritai apie savo nuopelnus tyrinėjant mūsų krašto bei šalies gamtą linkęs nutylėti – sakė esąs kuklus žmogus.
Su A. Vilku kalbamės apie idėją sukurti unikalią ir vienintelę Lietuvoje internetinę enciklopediją bei pomėgį tyrinėti vorus.


– Kaip kilo idėja sukurti internetinę Mažeikių krašto enciklopediją?
– Enciklopedija gyvuoja jau dvejus metus. Viskas prasidėjo maždaug nuo 1989 metų.
Pradėjome organizuoti kraštotyrines konferencijas, rengėme ekspedicijas po Mažeikių kraštą, mokinius mokėme, kaip rinkti medžiagą, kaip ją užrašyti, sutvarkyti.
Surinkti ir užrašyti papročiai, užfiksuoti istoriniai faktai, medžiaga apie mūsų krašto etninę kultūrą, kalbą, žinios apie vaistažoles, augalus, gyvūnus sugulė į spintas. Kai buvo paskelbtas konkursas, man kilo mintis tą medžiagą susisteminti, kad ja būtų patogu naudotis, kad ji turėtų išliekamąją vertę. Sumaniau visą turimą medžiagą laipsniškai perkelti į internetinę enciklopediją.
– Enciklopedijose dažniausiai pateikiami įvairių terminų apibrėžimai. Kuo įdomi Mažeikių krašto enciklopedija?
– Enciklopedijoje jau yra per 2000 straipsnių, beveik 2000 iliustracijų. Stengiamės teikti naują informaciją, žinias. Fiksuojame, sekame reikšmingus mūsų krašto įvykius. Aprašome žmones, kilusius ar kitaip susijusius su Mažeikiais, įstaigas, pramonę, verslą, švietimą, kultūrą, sveikatą, sportą.
Kadangi esame gamtininkai, enciklopedijoje yra daug žinių apie gamtą. Norime aprašyti visus Mažeikių krašto augalus, gyvūnus, grybų rūšis.
– Koks enciklopedijos skaitytojų ratas?
– Per dieną enciklopediją aplanko per tūkstantį skaitytojų. Ji tampa populiari, pamažu pilnėja ir gražėja. Enciklopedija labai populiari užsienyje. Labai daug iš prisijungusiųjų gyvena Airijoje, Anglijoje, Norvegijoje. Darome išvadą, kad tai gali būti mūsų rajono gyventojai, kurie ten dirba, gyvena. Matyt, jiems labai įdomus tas Mažeikių kraštas.
– Tai vienintelė tokio pobūdžio enciklopedija Lietuvoje?
– Analogiškų variantų pasaulyje yra, Lietuvoje – ne. Kai kurie šalies regionai yra išleidę spausdintinių enciklopedijų variantus.
Savo enciklopediją pildysime ir galbūt netolimoje ateityje taip pat išleisime spausdintinį variantą, arba DVD formatu. Tai būtų originali vienoje vietoje sukaupta informacija apie visą Mažeikių kraštą.
– Kuo ypatinga Jūsų sukurta internetinė enciklopedija?
– Vienas mūsų mokinių įdiegė internetinę programą, kuri bet kuriam žmogui leidžia prisijungti prie internetinės enciklopedijos ir taisyti straipsnių gramatines klaidas, tikslinti, pildyti, įterpti naujos informacijos apie Mažeikius, žinias apie savo įmonę, nuotraukų.
Pavyzdžiui, 86 metų profesorius, Mažeikių gimnazijos 1946-ųjų metų XX laidos abiturientas, chemijos mokslų daktaras Povilas Norkus į enciklopediją atsiuntė žymiausių Mažeikių rajono chemikų biografijas. Buknaičių kaimo gyventojas panoro, kad į enciklopediją įdėtume jo tėvo, buvusio savanorio, dokumentinę medžiagą.
– Apdovanojimas už sukurtą Mažeikių krašto enciklopediją Jums buvo netikėtas?
– Tai buvo savotiškas siurprizas. Tai ne mano vieno nuopelnas – dirbo visas kolektyvas. Džiaugiuosi, kad mūsų darbą pastebėjo.
– Esate vienas žymiausių Lietuvoje arachnologų (arachnologija – mokslas apie vorus – aut. past.). Kodėl pasirinkote tyrinėti būtent šią gyvūnų grupę?
– Šalyje esame tik du žmonės, tyrinėjantys vorus. Ši gyvūnų grupė buvo menkai ištyrinėta. Kad ši spraga būtų užpildyta, aš jos ir ėmiausi. Visų pirma rinkau, identifikavau, aprašiau savo rajone rastas vorų rūšis.
– Jūs vadinamas lietuviškų vorų krikštatėviu. Kaip kūrėte vorų pavadinimus?
– Pavadinimus sukūriau visoms Lietuvos vorų rūšims, kurių yra penki šimtai. Lietuviškų vorų pavadinimų kūryba labai įdomi. Padėjo kaimo gyventojų pasakojimai, labai svarbu buvo ir voro išvaizda. Daug ką sakė lotyniški vorų pavadinimai, kitų kalbų patirtis.
– Mūsų rajone yra pavojingų vorų rūšių?
– Yra kelios vorų rūšys, kurių įkandimas prilygsta bitės arba širšės įgėlimui. Viena jų – klajoklinis diegliavoris. Net aš jo į rankas neimu.
– Ką patartumėte žmonėms, paniškai bijantiems vorų?
– Šiaip žmonėms vorai yra baisūs padarai. Juos tiesiog užmuša arba išmeta lauk. Tačiau vorų visai nereikia bijoti, jie yra nekalti gyvūnėliai. Vorų negalima mušti – jie neša laimę (juokiasi).
Tiems, kurie bijo šių gyvių, patariu jų neliesti ir tiesiog pasitraukti.
– Kas Jums įdomiausia mūsų rajone?
– Man įdomiausios tos teritorijos, kuriose išlikusi unikali gamta, savitas kultūrinis paveldas – senos sodybos, istoriniai kultūros paminklai. Džiaugiamės, kad rajone bent kelis juos turime. Visų pirma – Dautarų pelkė, primenanti nepaliestą gamtos kampelį. Biologiniu požiūriu įdomios yra Plinkšių apylinkės, Šernynės telmologinis draustinis, Šerkšnės hidrografinis draustinis, Varduvos kraštovaizdžio draustinis.
– Kokios rajono turizmo perspektyvos?
– Rajone yra daug unikalių vietų. Jei ateityje bus sutvarkyta turizmo infrastruktūra, bus sutvarkyti, išasfaltuoti kaimo keliai, bus galima priimti turistus, supažindinti juos su mūsų rajono biologine įvairove, su įdomiais gamtos objektais. Mes turime ką parodyti, bet kol kas nesutvarkyti keliai.
– Kaip turėtume elgtis gamtoje?
– Gamta pati susitvarko be žmogaus įsikišimo. Kai žmogus ima reguliuoti gamtos procesą, yra blogai. Netoleruoju medžiotojų, kuriems medžioklė yra azartas, sportas, pramoga, iškyla. Skausminga, kai matai gyvūno kančią, kraują. Esame per daug įsikišę į gamtą. Gamta ima kerštauti žmonijai už padarytas klaidas. Anksčiau tokių dalykų, kaip klimato šiltėjimas, nenormalios žiemos, nebuvo. Kas žino, gal mūsų kraštas kada taps dykuma, o gal jūros dugne atsidursime.
Žmogus gamtoje turėtų elgtis kultūringai, nešiukšlinti, negaudyti gyvūnų, neskinti augalų, įrašytų į Raudonąją knygą. Iš nežinojimo gamtai galima pridaryti daug žalos, tačiau internetinėje Mažeikių krašto enciklopedijoje galima sužinoti apie retus Mažeikių rajono augalus bei gyvūnus.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.: A. Vilkas respublikiniame konkurse pelnė apdovanojimą už iniciatyvumą ir originalumą kuriant išsamią elektroninę enciklopediją apie Mažeikių kraštą.

  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Naujienos iš interneto

traffix.lt
Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, konkursas, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.