Apie adventą ir Betliejaus žvaigždę – eilėmis

Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Ku znočėj lytos?

Ka rudin prasėded lytos,
Anu susireitė keikam
Er biegam, er stengamės baise
Kavuoteis nu anu greita.

O mon veina vakara tamsi
Atejė į galvą mėslės,
Vo gal ku nors znočėj lytos,
Jug ons ta iš dongaus krint.

Vo gal tas lašeles mažas
Dievulis su mumis rokoujas,
Gal nor pri keikvein prisitiktė
Er svarbe ku nuors pasakytė?

Gal praša padiet biednesniou,
Už dūšes gal praš pasimelstė?
Jug dėl kuo tep tonke lyn,
Kumet prasided advents…

Bruonė MONTRIMIENĖ

 

Betliejaus šviesa

Kai Romos arenoj gladiatoriai kovės
Ir, rodėsi, galo vergijai nebus,
Liepsningos žvaigždės ir širdies meilės srovės
Mus vedė į gimusio Dievo namus.

Betliejaus šviesa mumyse neužgęsta:
Kaip dieviška meilė karta iš kartos
Netyla per amžius kalėdinės giesmės.
Jų aidą mūs širdys šiandien atkartos.

Stanislovas EGLINSKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*