Gyvenimas ant svarstyklių (dvidešimt ketvirta savaitė)

Rezultatas – 31,5 kilogramo.
Noriu valgyti! Noriu braškių, agurkų ir pomidorų su kokiu nors pienišku užpilu – tegul ir ne „Dvaro“ grietine, o telšiškių pagamintu rūgpieniu. Noriu šašlykų, ant laužo keptos vištienos, bulvių folijoje… Smegenis laužo, matyt, todėl, kad prasidėjo svečiavimosi sezonas. Vasarą vis tiek labiau bendraujame, nes galime susirinkti kiemelyje ar sodelyje, netrypti namų ir nesukti galvos dėl sudėtingos maisto gaminimo procedūros – jis auga, veši ir noksta šalia.
Bėda ta, kad šašlykus visi kepa vakarop, kai aš turiu valgyti mišrainę ar sūrelį su trimis sausainiais. Tiesa, galėčiau vakarienę sukeisti su pietumis, bet pakvietimai dažniausiai pavėluoti, kai nieko jau nebesukeisi – dozė suvalgyta. O jei dėl pikniko susitariame iš anksto, prapliumpa lietus.
Anądien svečiavausi pas savo gerą draugę. Su nakvyne. Ji fantastiška šeimininkė, vaišinga ir dėmesinga, tad pasiruošė kaip karališkam priėmimui. Kas iš to? Suvalgiau gabalėlį mėsiško patiekalo, kelias braškes (na, gerai – keliolika, jos man buvo vietoj vakarinio gėrimo be cukraus), o paskui išgėriau gal tris litrus mėtų arbatos. Dar paragavau jos naujo delikateso – pačių vytintos jautienos. Draugė gurkšnoja vyną, aš – keliu prie lūpų puodelį. Keisčiausia tai, kad sutemus abi jautėmės truputį kitaip nei dieną. Matyt, ir mėtos turi kažko svaiginamo…
Už visus nukrypimus baudžia svarstyklių diena. Vietoj įprasto kilogramo – puskilogramis. „Na ir kas, – sakau sau. – Odai susitraukti duodu daugiau laiko.“
Svarbiausia – nepulti į paniką. Ir dar svarbiau – neįsijausti, kad jei jau likai nenubaustas, kitą kartą vėl pasiseks. Nes tas pozicijų susilpnėjimas panašus į lipdomą sniego senį – ritasi ir vis didėja, didėja.
Kaip jau sakiau, supratau, kad viską reguliuoja mūsų smegenėlės. Jos taip moka mumis manipuliuoti, kad net gražu.
„Gyvenimas ir taip ne itin puikus, tad kam save varžyti?“ – kužda tai, ką mes linkę vadinti alter ego, arba vidiniu balsu.
„Akimirka nesikartoja, visi liepia ją gaudyti, o tu – ką, gudresnis?“
„Va dabar paimsi gabalėlį, o rytoj – jau pagal visas tvarkas…“
„Jau ir taip daug pasiekta, gali gi dieną kitą pailsėti, pasilepinti?..“
Neretai tas vidinis balsas byloja kartu su aplinkiniais, kurie vietoj to, kad džiaugtųsi pigia viešnia, ima nervintis – kaip bus, jei svečiai iš jų namų išeis neprimaitinti ir nepagirdyti? Sako, kad patys negali ramiai valgyti tokių „sektantų“ akivaizdoje (tai kitos mano draugės vyro įvertinimas), kąsnis stringa galugerklyje. Kas lieka – atsiprašinėti ir teisintis arba išvis nevaikščioti į svečius. Užtat kartais ir padarau kokį nors žingsnį į šoną, kad manieji šiemetiniai „keistumai“ taip nekristų į akis.
Et, ką čia teisintis. Jei visiškai atvirai, noriu ir darau. Jei nenorėčiau, man mietą ant galvos galėtų tašyti net pats prezidentas, – nepasiduočiau.
Taigi, laikui bėgant dieta tampa kažkokiu įprastu, nebe tokiu reikšmingu dalyku. Kai tai pajaučiu, imu prisiminti pagrindinius motyvacinius veiksnius: drabužiai ir komplimentai. Kas žino, patvirtins: kartais padeda.
O dabar šiek tiek informacijos apie dietos papildymus (jei kam tai bus naudinga). Prisimenate, pietų metu buvo galima išgerti stiklinę sulčių. Dabar yra galimybė stiklinės turinį perpus sumažinti, tačiau desertui paskanauti uogų ir vaisių. Taigi: pusė stiklinės plius: 1 obuolys ar kriaušė, 2 mandarinai, 1 apelsinas, pusė greipfruto, 80 g vynuogių, 100–130 g kitų vaisių ar uogų. Suprantama, valgome ką nors viena, o ne visą sąraše išvardytą vidurvasario gausybę…
Vakarienę taip pat galima paįvairinti. Du kartus per savaitę vakarienei galima suvalgyti 50-ies gramų varškės sūrelį, 2–3 sausainius (aš juos kartais keičiu sausais riestainiukais – trapučiais, ypač mėgstu mažeikiškių produkciją), išgerti vieną stiklinę pieno, kefyro ar rūgpienio.
Svarbu tai, kad tokia vakarienė nebūtų valgoma nei varškės dienos išvakarėse, nei išsyk po jos.
O dabar receptas iš kitos „operos“  – sveikas ir nekaloringas kitos dietologės kadaise padiktuotas patiekalas.

Vištienos sluoksniuotis su raugintais kopūstais ir pievagrybiais
Kopūstai sumaišomi su smulkintais krapais, petražolėmis ir smulkiai supjaustytais svogūnais, vištos krūtinėlė ar šlaunelių mėsa be odelių suplėšoma (nepjaustoma!), grybai perpjaunami pusiau ar į keturias dalis, porai supjaustomi žiedais.
Sluoksniuojame taip: pirmas sluoksnis – kopūstai, antras – porai, trečias – vištiena, ketvirtas – grybai, penktas – kopūstai. Stengtis mažiau sūdyti, prieskoniai – kokius mėgstate.
Kepti 180 laipsnių orkaitėje. Retkarčiais užpilti sultiniu – nedaug, kad patiekalas neplūduriuotų, tik dėl skonio.
Tai linkiu geros savaitės (su savaitgaliu).
ONĖ

One Reply to “Gyvenimas ant svarstyklių (dvidešimt ketvirta savaitė)”

  1. saule mano parašė:

    Jeigu aš prarasčiau nors vieną kilogramą, mane nuneštu net menkas vėjelis. Prašau paskelbkite tokią dietą, kad per 24 savaites priaugčiau 31 kilogramą. O gal švino į batų padus įdėti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

scroll to top