Reklama

Kalėdų tradicija: prasmės keitėsi, ritualai išliko(0)

Rimantas Balsys – Klaipėdos universiteto profesorius. Mokslininko interesų sritys: etnologija, mitologija, folkloristika. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Apie artėjančių švenčių etnologinę prasmę kalbamės su humanitarinių mokslų daktaru, prof. Rimantu BALSIU

– Etnologinėje literatūroje teigiama, kad Kūčios iš tikrųjų yra krikščioniškos ir pagoniškos šventės samplaika. Ar toks teiginys atitinka tikrovę?
– Iš dalies – taip. Tiesa, dėl paties termino etnologai ir religijotyrininkai vis dar nesutaria. Vieni tai linkę vadinti sinkretizmu, kiti – inkultūracija, treti – liaudišku pamaldumu ir t. t. Tačiau pavadinimas nekeičia dalyko esmės. O ji tokia – krikščioniškos šventės, atmindamos tam tikrus įvykius, pasinaudoja senomis gamtinėmis arba žemdirbiškomis šventėmis, išstumdamos senąsias prasmes, tačiau nesyk išlaikydamos tam tikras archajiškas formas, kuriomis reiškiasi jau visai nauji dalykai.
Kitaip tariant, keičiantis religijoms, keičiasi ir švenčių prasmė, tačiau dažnu atveju išlieka senieji ritualai, virtę tiesiog papročiais ir šventėmis, kuriose pasirodo ir tam tikras įvairiakilmių elementų kiekis, o pastarieji jau neturi nieko bendro su tikruoju religiniu šventės turiniu.
Antai krikščioniška Kalėdų šventės tradicija radosi iš andainykščių žemdirbių mirštančių ir prisikeliančių dievų (Ozyrio – Egipte, Dionizo – Graikijoje ir t. t.) kultų ir jų gimimo švenčių. Pirmaisiais mūsų eros amžiais KūčiųKalėdų šventės krikščioniškąjį turinį formavo vigilijų (lot. vigilija reiškia „budėjimas“) paprotys. Tuo metu didesnių švenčių išvakarėse krikščionių bendruomenės susirinkdavo bažnyčiose, kur kartu besimelsdamos ir giedodamos budėdavo iki aušros laukdamos sugrįžtant Jėzaus (tikėta, jog Kristus sugrįš būtent naktį).
Ikikrikščioniškuoju laikotarpiu lietuviai ir prūsai rudens pabaigoje – žiemos pradžioje, t. y. žemdirbiško metų rato gale atlikdavo aukojimo ritualus, skirtus seniesiems dievams. Prūsai, rašytinių šaltinių duomenimis, dar ir XVI a. šventė žemdirbišką rudens šventę, kurios metu „maloningiesiems dievams“ – Perkūnui, Pilnyčiui, Svaikstikui, Pergrubrijui dėkojo už gausų tų metų derlių ir prašė dievų būti dar maloningesnių ateinančiais metais, su tam tikromis apeigomis aukodami ožį.
Lietuviai, M. Strijkovskio ir kitų XVI a. autorių duomenimis, sudoroję derlių, pagonišku papročiu aukojo dievui Žemininkui: „Į tam tikrą vietą, skirtą puotavimui ir aukojimams, susirenka visi su žmonomis, vaikais ir tarnais. Stalą apkreikia šienu, ant jo padeda duonos, o iš abiejų duonos pusių stato du indus alaus. Paskui atveda jautuką, paršą ir kiaulę, gaidį ir vištą ir kitokių naminių gyvulių – po patiną ir patelę. Juos pagonišku papročiu užmuša ir šitaip aukoja…“
Iš čia paminėtų krikščioniškų ir pagoniškų ritualų nemaža refleksijų randame ir šiandieninėse mūsų Kūčių bei Kalėdų šventėse. Tik jų prasmė, kaip jau minėjau, dažniausiai yra smarkiai pakitusi.

– Kiek ir kodėl ant Kūčių stalo turėtų būti patiekalų – 9, 12, 13?

– Konkretus (9, 12, 13) patiekalų skaičius ant Kūčių stalo labiau „kabinetinės etnologijos“ nei gyvosios tradicijos rezultatas.
Iki pat XIX a. pabaigos jokių žinių apie patiekalų skaičių nei rašytiniuose šaltiniuose, nei etnografiniuose aprašuose nėra ir negalėjo būti.
Kaip jau minėjau, iki pat XVII a. pabaigos dar aukota seniesiems dievams. Aukojimo esmė – aukos (aukojamo gyvulio ar gyvulių, duonos, alaus) pasidalijimas su dievais (pirmieji maisto kąsniai ir gėrimo šlakai – dievams, o visa kita suvartoja ritualo dalyviai). Tikėta, jog aukų gausa nulems ir ateinančių metų gausų derlių bei gyvulių prieauglį.
Iš dalies gausos simbolika įžiūrėtina ir skaičiuojant Kūčių patiekalus iki 12, 13, tikint, kad visus metus, t. y. dvylika mėnesių (arba trylika pagal Saulės kalendorių) nepritrūks maisto, visa šeima bus soti. Namudinio ūkio sąlygomis tai labai svarbu.

– Ką simbolizuoja pagrindiniai patiekalai?

– Nelygu, kokios tradicijos paisysime. Žemdirbiškame pasaulėvaizdyje visos grūdinės kultūros, vadinasi, ir visi iš jų padaryti patiekalai sietini su vaisingumu, derlingumu, gyvulių prieaugliu, šeimos pagausėjimu ir pan. Dar XVII a. pabaigoje tai paliudija ir M. Pretorijus, sakydamas, jog „Kūčių vakarą lietuviai tvartuose barsto žirnių ir kviečių, kad gerai sektųsi gyvuliai. Kalėdų dieną, eidami į bažnyčią, pasiima žirnių ir kviečių, o grįžę namo, atiduoda žąsims ir vištoms“ ir t. t.
Tas pats pasakytina ir apie kitus Kūčių stalo patiekalus – obuolius, riešutus, grybus, aguonų pieną, kanapinę ir t. t. Tai vis įvairiapusio vaisingumo ir derlingumo simboliai.
Su krikščionybe ant Kūčių stalo atsiradę patiekalai jau aiškintini krikščioniškoje šviesoje.
Antai kalėdaitis simbolizuoja šeimos bendrystę ir vienybę (duona yra kepama iš daugybės grūdų). Su krikščionybe sietini ir visi žuvies patiekalai. Žuvis yra Mesijo simbolis (pirmieji krikščionys jį pritaikė Kristui, o graikiškojo ichtus  („žuvis“) raidės tapo kriptograma, šifruojančia krikščionių tikėjimo išpažinimo – „Jėzus Kristus Dievo Sūnus“ – pirmąsias raides. Ilgainiui žuvis tapo pasninko valgiu, simbolizuojančiu Jėzaus pergalę. Tačiau „liaudiško pamaldumo“ aplinkoje šitokia simbolika mažai kam žinoma, todėl kaip mat randamas kitas – paprastesnis paaiškinimas: „Kas Kūčių dieną nevalgo žuvies, tą kitais metais utėlės apsės“.
(Bus daugiau)

Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.