Mažas sutvėrimas – didelė grėsmė

ELTOS nuotrauka

Vabzdžiai sudaro 75 proc. visų gyvūnų rūšių ir yra paplitę visame pasaulyje. Mokslininkai suskaičiavo, kad nariuotakojų grupei priklauso apie 1,2 milijono vabzdžių rūšių.
Lietuvoje žinoma apie 17 tūkstančių vabzdžių.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad vabzdžiai gali tapti sunkių ar net mirtinų ligų sukėlėjais.

Kas šeštas žmogus pasaulyje – užsikrėtęs tansmisine liga

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratorė Liucija Urbonienė akcentuoja, kad vabzdžių platinamos transmisinės (pernešamos) ligos, kurių patogenus ir parazitus nuo infekuoto (užsikrėtusio) žmogaus ar gyvūno vabzdžiai perduoda sveikam, sukelia rimtus žmonių susirgimus.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje bent viena vabzdžių pernešama liga yra užsikrėtęs kas šeštas žmogus, o 40 proc. žmonių yra rizika susirgti Dengė karštlige. Kasmet užregistruojama apie 1,3 milijono naujų susirgimų leišmanijoze. Transmisinės ligos sudaro net 17 proc. bendro užregistruojamo visų infekcinių ligų skaičiaus.
2010 m. buvo nustatyta, kad maliarija yra viena iš labiausiai mirtį nešančių transmisinių ligų. Kasmet apie 3,3 milijardo žmonių patiria riziką susirgti šia pavojinga liga, 219 milijonų ja suserga, o apie 660 tūkstančių nuo jos miršta.
Negailestinga statistika rodo, kad kas minutę pasaulyje nuo maliarijos miršta po vaiką.

Ko turėtume saugotis

Lietuvoje žinoma apie 17 tūkstančių vabzdžių. Labiausiai Lietuvoje paplitę žmogų puolantys miško uodai, priklausantys Aedes genčiai, kurie sudaro apie 98 proc.
Šie uodai yra nepavojingi, bet jų įkandimas jautriems žmonės gali sukelti alergines reakcijas. Jie veisiasi įvairiuose vandens telkiniuose (pakelės grioviuose, statinėse, pelkėse, tvenkiniuose, balose ir kt.).
Daugelis žinomų vabzdžių yra tik žemės ūkio ir miškų kenkėjai, žmogui jie nežalingi, o kai kurie net naudingi, nes perneša augalų žiedadulkes (bitės, kamanės), padeda perdirbti įvairias atliekas, purena miško paklodę (miškinės skruzdėlės), deda kiaušinius į žalingų vabzdžių kūno vidų (vyčiai), minta tik augalais (agrastiniai pjūkleliai) ar jų sultimis (uodo patinėliai).
Tačiau yra vabzdžių, kurie ne tik trukdo žmogui dirbti ir ilsėtis, erzindami žmogų ar gyvūną, skaudžiai geldami, sukeldami įvairius bėrimus ir alergijas, bet ir gali platinti pavojingus ligas sukeliančius  virusus, bakterijas, pirmuonis ar riketsijas. Tai – erkės, maliariniai uodai, utėlės, blusos, musės.
„Atrodo, tokios nekaltos namų aplinkoje skraidančios kambarinės musės tarsi jau susigyveno su naminiais gyvūnais ir žmogumi. Tačiau savo žarnyne ir ant kojų jos gali nešioti milijonus įvairių bakterijų ir kirmėlių kiaušinėlių. Nutūpdamos ant maisto produktų, namų apyvokos daiktų, virtuvės inventoriaus, musės gali platinti daug infekcinių ir parazitinių ligų: žarnyno infekcijas, tuberkuliozę, dizenteriją, difteriją, helmintų pirmuonių cistas, vidurių šiltinę, cholerą“, – teigia L. Urbonienė.

Pavojingiausi vabzdžiai ir jų sukeliamos ligos

Žinoma, kad musė cėcė perneša pirmuonį, kuris sukelia miegligę. Smėlinės muselės platina pirmuonį, kuris sukelia leišmanijozę. Blusos užkrečia maru, encefalitu, tuliaremijos sukėlėjais. Utėlės platina dėmėtosios ir grįžtamosios šiltinės sukėlėjus.
Jungtinėse Valstijose ir Europoje erkės platina Laimo ligą.
Kraujasiurbiai vabzdžiai, būdami nuolatiniai arba laikinieji žmogaus ir gyvūnų parazitai, ne tik platina užkrečiamąsias infekcines ligas, bet ir palaiko šių infekcijų gamtinius židinius ir rezervuarus.
Nustatyta, kad Lietuva yra endeminė erkinio encefalito ir Laimo ligos šalis. Sergamumas šiomis ligomis turi tendenciją didėti.
PSO teigimu, iš visų ligas pernešančių vabzdžių pavojingiausi yra uodai, kurie platina maliariją, geltonąjį drugį bei Dengė karštligę.
Šios ligos yra paplitusios ne tik tropiniuose ir subtropiniuose kraštuose, bet ir visame Europos regione (apie 19 milijonų žmonių vis dar neturi  tinkamai apsaugoto geriamojo vandens, o apie 100 milijonų žmonių neturi prieigos prie vandentiekio patalpose).

Europoje –  transmisinių ligų „renesansas“

Maždaug prieš 40 metų pasaulio mokslininkai manė, kad vabzdžių sukeliamos ligos (maliarija, geltonasis drugys, Dengė karštligė) išnyko, bet po kurio laiko jos kažkodėl vėl atsirado.
Po ilgų tyrimų buvo nustatyta, kad viena iš priežasčių yra ta, kad vabzdžiai, bei jų organizme esantys ligas sukeliantys mikroorganizmai įgavo atsparumą insekticidams, naudojamiems jų naikinimui, o jų sukeliamos ligos – gydymui naudojamiems medikamentams.
Be to, tyrinėdami visuotinio atšilimo ir klimato kaitos priežastis mokslininkai nustatė, kad dėl žmogaus vykdomos ūkinės veiklos ir į žemės atmosferą išsiskiriančio šiltnamio efektą sukeliančio CO2  (anglies dvideginio) yra sulaikoma daug saulės šilumos. O tai reiškia, kad temperatūra žemėje kyla, dėl ko spartėja klimato kitimas.
Klimato kaita prasidėjo nuo 1850 metų. Vidutinė temperatūra žemėje pakilo 0,76 Celsijaus laipsnio, O Europoje ji kilo sparčiausiai – beveik visu laipsniu.
Klimato ekspertai prognozuoja, kad per šį šimtmetį pasaulyje vidutinė temperatūra pakils nuo 1,8 iki 4 Celsijaus laipsnių, kas ir lemia tropinių ligų plitimą  į įvairias pasaulio šalis.
Padidėjo žemės plotai, kuriuose palankios sąlygos šias ligas platinantiems uodams, erkėms ir moskitams veistis.
Beveik penktadalis (1,2 milijardo žmonių) pasaulio gyventojų gyvena vietovėse, kuriose trūksta vandens. Vandens trūkumas verčia žmones vartoti geriamąjį vandenį iš nesaugių šaltinių ir saugoti jį savo namuose. Tai gali padidinti vandens taršos riziką ir sukurti papildomas vietas, kurios yra palankios veistis maliariniams uodams. Be to, pagreitėja ligų platintojų vystymosi ciklas, sutrumpėja parazito inkubacinis periodas ir pailgėja ligos perdavimo sezonas.
Šiuo metu Europoje plinta Dengė karštligė, maliarija, Laimo liga, erkinis encefalitas ir leišmanijozė. Per pastaruosius 15 metų Europoje labai paplito Azijos tigrinis uodas (Aedes albopictus), platinantis pavojingus virusus, kurie sukelia tokias sunkias ligas kaip Čikungunjos karštligė ir Dengė hemoraginė karštligė. Šiuo metu jis jau aptinkamas net dvylikoje šalių.
Į Pietų Europą iš Azijos atkeliavęs pavojingas ligas platinantis vabzdys jau pasiekė ir Paryžių, o Portugalijoje Dengė karštligės protrūkio metu susirgo apie 1600 gyventojų. Sergamumas Dengė karštlige per pastaruosius 50 metų išaugo net 30 kartų.
Nedžiuginantys mokslininkų tyrimai leidžia prognozuoti tai, kad iki 2080 metų dėl klimato kaitos, gyventojų skaičiaus augimo ir migracijos bei urbanizacijos Dengė karštligės pavojus kils maždaug 6 milijardams žmonių.

Kaip naujos vabzdžių rūšys atkeliauja į Lietuvą?

Pasak L. Urbonienės, puikias sąlygas vabzdžių pernešamoms ligoms plisti sudaro įvairūs pokyčiai visuomenėje: politinis bei ekonominis nestabilumas, žmonių migracija už šalies ribų, kelionių populiarumas ir judėjimo greitis, prekių importo ir eksporto plėtra. Tokiu būdu įvairios rūšys, tarp jų ir naujos vabzdžių rūšys, iš tolimiausių kraštų ar žemynų atkeliauja į Lietuvą su įvairiu transportu, padangomis, mediena, žemės ūkio produktais, dekoratyviniais augalais ar gyvūnais.
Švedų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad migruojantys paukščiai erkes gali išplatinti tūkstančius kilometrų.
Nustatyta, kad erkės ligų, kuriomis gali užkrėsti žmones, skaičiumi nepralenkia tik uodų. Jos gali platinti virusų, riketsijų ir bakterijų sukeliamas ligas: Marselio karštinę, paroksizminę riketsijozę, Ku karštinę, Laimo ligą, erkinį encefalitą, tuliaremiją, babeziojozę, Omsko, Krymo, Uzbekijos hemoragines karštines.
Europinė miško erkė Ixodes ricinus – pagrindinė erkių ligų platintoja Europoje ir Lietuvoje. Ši erkė yra plačiai paplitusi visuose miškuose ir parkuose, labiausiai jai patinka lapuočiai miškai. Aktyviausia erkė yra nuo kovo iki lapkričio mėnesio.
Erkės savo grobio laukia žolėje 10–20 cm aukščiau žemės paviršiaus. Suaugusi erkė gali įkopti iki 1,5 m. Po pasaulį jos keliauja su gyvūnais, žmonėmis ir paukščiais.
Vieną kartą pasimaitinusi, be maisto erkė gali išgyventi iki 10 metų.
Erkės parazituoja ant įvairių smulkių graužikų, paukščių ir žinduolių kūnų. Kraujo siurbimo metu erkės erkinio encefalito ar Laimo ligos sukėlėjus perduoda sveikam organizmui. Be to, erkiniu encefalitu galima užsikrėsti geriant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną.
Nustatyta kad, įvairūs teršalai, cheminės medžiagos, kurios užteršia gamtą, silpnina žmogaus ir gyvūnų imuninę sistemą ir sukuria palankias sąlygas daugintis įvairiems mikrobams bei plisti transmisinėms ligoms.
Dėl netinkamai vartojamos chemoprofilaktikos ir apsaugos nuo uodų Lietuvoje kasmet yra užregistruojami maždaug 3 įvežtiniai maliarijos atvejai.

Kaip apsisaugoti nuo transmisinių ligų?

Viena iš svarbiausių ligų platinamų ligų profilaktikos priemonių išlieka chemoprofilaktika, skiepai ir apsauga nuo vabzdžių, – neabejoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistė.
Būtina gerinti gyvenamosios aplinkos, parkų ir poilsio zonų priežiūrą, laiku šienauti žolę, kirsti menkaverčius krūmus, naikinti uodų veisimosi vietas.
Taip pat būtina tinkamai rengtis, rinktis šviesius drabužius (uodus vilioja tamsūs drabužiai), kurie dengia rankas, bei kulkšnis dengiančią avalynę, naudoti nuo vabzdžių įkandimų saugančias ir juos atbaidančias priemones (repelentus, tinklelius, palapines, kurios prisotintos insekticidų).
Reikia vengti vakare vaikščioti prie vabzdžių veisimosi vietų, kurios yra arti vandens šaltinių, nes sutemus dauguma vabzdžių suaktyvėja.
Grįžus iš lauko reikia apžiūrėti save ir artimuosius, ar neįsisiurbė erkių, bei laiku pasirūpinti naminiais gyvūnais, kad jie būtų sveiki ir neturėtų parazitų.
Be to, labai svarbi yra švara, asmens higiena, tinkamas rankų plovimas,  maisto ir kitų atliekų tvarkymas, vandentiekio bei nuotekų sistemos infrastruktūros gerinimas ir plėtojimas.
Sanitarijos ir geros higienos praktika bendruomenėse gali padėti pagerinti jų narių sveikatą ir užkirsti kelią įvairioms plintančioms transmisinėms ligoms.
Tik panaudoję visas reikalingas kompleksines profilaktines priemones ir kovos prieš vabzdžius ar jų įkandimus būdus, galėsime apsaugoti save ir savo artimuosius nuo šiuo metu labai aktualių transmisinių ligų bei galbūt, išvengsime ne tik  mažo įkandimo, bet ir didelės grėsmės sveikatai ar gyvybei.

Parengė Asta Šilaitytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*