- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Po Afriką visureigiu – 5,5 tūkstančio kilometrų

Okovango deltoje galima priplaukti labai arti dramblių – tuo įsitikino Erlandas Gromas. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Botsvana, Namibija, Zambija, Zimbabvė – skamba egzotiškai ir daugeliui mūsų asocijuojasi tik su geografijos mokymusi ar TV laidomis apie antrą pagal dydį planetos žemyną. O mažeikiškiams Vaidai ir Erlandui Gromams šios pietvakarių Afrikos šalys jau geriau pažįstamos.
Vasaros atostogų kelionė sutuoktinių porai padovanojo naujos patirties, gausybę iššūkių, pojūčių ir įspūdžių, kuriuos kartais sunku nusakyti žodžiais. Ir, žinoma, nuotraukų. Jų – keli tūkstančiai, tad dar ne kartą bus atgaminta tai, kas patirta.
Beje, šios kelionės į Afriką neorganizavo jokia turizmo agentūra – jai keliautojai ruošėsi patys.

Svarbiausia – gerai pasirengti

Savivaldybės administracijos darbuotoja Vaida ir informacinių technologijų specialistas, analitikas Erlandas – jau patyrę keliautojai. Jie labiau mėgsta patys sugalvoti būsimos kelionės tikslą, numatyti lankytinus objektus ir labai gerai pasiruošti. Vaida juokauja, kad pagal įdirbį ji tokiose kelionėse – tik svečias, kuris maitinasi įspūdžiais, nes didžiausias krūvis tenka vyrui.
Kaip kilo mintis apie Afriką? „Gal ir pasirodys vaikiška, bet jau seniai svajojau pamatyti zebrus. Didelę bandą natūralioje aplinkoje. Tai pirmas kodinis žodis buvo „zebras“. Antrasis – Viktorijos krioklys. Prisimenu, dar geografijos vadovėlyje pamačiau, kaip jis atrodo, ir pagalvojau: to negali būti. Taip ir nusprendėme, kad važiuosime iš vasaros į žiemą“, – šypsojosi „Santarvės“ pašnekovė.
Po to prasideda paruošiamasis laikotarpis. Ruošiantis šiai kelionei, „namų darbai“ truko apie tris mėnesius.
„Išsiaiškinus, ką nori pamatyti, susidėlioji pagrindinius kelionės taškus, tinkamiausią maršrutą. Primeti, kiek laiko tai gali trukti, tada pradedi galvoti, kur geriausia nuskristi, iš kur grįžti. Ir pradedi medžioti lėktuvo bilietus. Kai jie pagaliau užsakyti, Erlandas ima dėlioti konkretų maršrutą ir planuoti visas detales: transporto priemones, lankytinas vietas, nakvynes“, – pasakojo Vaida. Pasak mažeikiškės, yra vietų, kurias apžiūrėti gali tik iš anksto užsisakęs. Pernai keliavę po Pietų Ameriką mažeikiškiai aplankė garsųjį Maču Pikču. Kelionę su gidu kai kam tenka rezervuotis prieš metus – štai kiek norinčiųjų pamatyti inkų tvirtovės griuvėsius…
Vaida juokavo, kad toks darbas Erlandui tinka ir pagal specialybę – jis iki smulkmenų viską apgalvoja, susirenka informaciją, kiek įmanoma, suskaičiuoja būtinas išlaidas: naršo internete, ieškodamas paslaugų, domisi keliautojų komentarais, vertina jų patikimumą ir dėlioja, planuoja.

Palapinės – ant stogo

Į kelionę išsiruošė keturiese – prie Vaidos ir Erlando prisijungė dvi jo kolegės. 18 valandų teko skristi iki galutinio taško – Namibijos sostinės, Vindhuko. Ten pat, oro uoste, keliautojų laukė išsinuomotas automobilis. Visureigis modifikuotas – aprūpintas viskuo, ko reikia kelionei. Su „miegamaisiais“ ant stogo – būtent ten statomos palapinės, nes tradiciškai – ant žemės – stovyklauti tuose kraštuose niekam nepatariama…
„Tojotą“ pristatęs nuomos bendrovės atstovas, tikriausiai turėjo peržegnoti nuvažiuojančius lietuvius, nes eismas – kairiąja kelio puse“, – pajuokavo Vaida. Bet po truputį apsipratę, aplenkę sostinės centrą, keliautojai pajudėjo Namibo dykuma. Pirmoji nakvynė parodė, kad palapinių miestelis ant stogo gal ir saugus, tačiau nelabai komfortiškas. Į afrikietišką viduržiemį atvykę keliautojai dieną jautė nesunkiai pakeliamą 27–28 laipsnių karštį, tačiau naktimis temperatūra nukrisdavo iki 6 laipsnių.
„Buvo suplanuota, kad po 2–3 parų, praleistų automobilyje ir palapinėse, miegame po stogu. Tad tikrai nuoširdžiai laukdavome „žmoniško“ poilsio ir šiltesnės antklodės“, – pasakojo mažeikiškė.

Su ruoniais – po Atlantą

Pirmieji numatyti objektai – raudonieji Namibo smėlynai ir Dedlėjus – mirusių akacijų slėnis. Namibo dykumoje yra kopų, kurios priklausomai nuo saulės padėties ir drėgmės keičia spalvą. Ir važiuojant prie vandenyno, dykumoje yra išskirtinė vieta, kurią turizmo reklamose neretai pamatysi kaip Namibijos įdomybių vizitinę kortelę.

Prie Viktorijos krioklio. Nuotr. iš asmeninio archyvo

„Vaizdas nenusakomas. Tarp raudonų kopų tvyro baltas išdžiūvęs druskingas ežeras ir suakmenėjusi giraitė – juodi juodi akacijų kamienai“, – pasakojo Vaida.
Po to – kelionė Atlanto link. Ten laukia suplanuotas pasiplaukiojimas su ruoniais. Turistams paruošta smagi atrakcija – vandenyno įlankoje jie plaukioja baidarėmis, o jauni ir guvūs ruoniai nardo aplinkui. Senimas tokiais dalykais neužsiima – vyresnieji ruoniai išdidžiai guli ir kaitinasi paplūdimyje.

Laukiniai gyvūnai – ne visur

O kur planuotieji zebrai? Vaida pasakojo: netiesa, kad Afrika pilna egzotiškų gyvūnų. Jie nuolat migruoja, ieškodami maisto ir vandens. Vietovėse, kur viso šito pakanka, kuriami nacionaliniai parkai. Tai ta pati laukinė gamta, tik į ją tave įleidžia pro vartelius už atitinkamą mokestį. Važiuok ir žiūrėk.
„Iš pradžių, keliaudami po Namibą, fotografuodavomės prie kelio ženklų, kuriuose buvo vaizduojamas tai vienoks, tai kitoks gyvūnas. Kai pamatėme pirmąją žirafą, bėgome klupdami, kad spėtume pasižiūrėti į ją iš arčiau. Tik vėliau, pasiekę nacionalinius parkus ir ilgokai pavažinėję, jau ramiai reaguodavome: „A, žirafos…“ – šypsojosi „Santarvės“ pašnekovė.
Beveik kiekviename kempinge yra natūralus arba dirbtinis vandens telkinys, didžiulė bala. Prie jo – suoliukai „žiūrovams“, kai kur apsauginės tvoros, kai kur apsieinama be jų. Vakarop visi renkasi laukti, kada ateis atsigerti.
„Pasijunti tarsi laidotuvėse – visi ateina tyliai, tyliai, atsargiai atsisėda ir žiūri į vos ne į vieną tašką. Triukšmauti negali, kad neišbaidytum žvėrių. Tvenkiniai apšviesti, tad galima matyti, kaip iš tamsos, iš šešėlių kažkas materializuojasi, – pasakojo Vaida, kuriai bene stipriausią įspūdį paliko dramblio pasirodymas: – Jis išniro tarsi iš niekur – tik matau: parlinguoja didelės plevėsuojančios ausys… O atlikęs visus reikalus taip pat paslaptingai pradingo…“

Įspūdingiausi – drambliai

Po Namibijoje įsikūrusį Etošos nacionalinį parką keliautojai važinėjosi pustrečios dienos. „Dienotvarkė paprasta: išmiegi, susipakuoji ir išvažiuoji. Visą dieną – automobilyje, kadangi iš jo išlipti negalima. Žinoma, jei esi kvailas, rizikuok.
Pastebėjome, kad beveik visi gyvūnai į automobilį reaguoja kaip į kažkokį gyvą padarą, tačiau reikia tik pasirodyti žmogui, pavyzdžiui, išlįsti pro langą, jie išsyk bėga. Žmogus – ne draugas…“ – pasakojo mažeikiškė.

Nuotr. iš asmeninio archyvo

Etošoje buvo visko: įvairiausių antilopių, zebrų, žirafų… Vis dėlto labiausiai moterį sužavėjo drambliai: „Gali valandas žiūrėti, kaip jie ateina grupelėmis, viena grupė įbrenda į vandenį. Ilgai geria, o po to prausiasi – susitvarko vieną šoną, paskui – kitą. Po maudynių pudruojasi dulkėmis, matyt, tai suteikia apsaugą nuo saulės. Vedlys sutrimituoja – visi rikiuojasi ir išeina. Tuomet prie vandens prieina kiti.“
Plėšriųjų kačių taip paprastai nepamatysi. Matė liūtą, nukovusį žirafą ir saugantį savo grobį. Yra nuo ko saugoti – aplinkui sukiojosi gal šimtas grifų… O Erlandui pavyko įamžinti leopardą. Bet tai jau Botsvanoje – Čobės nacionaliniame parke.

Išskirtinė fotosesija

Per šį nacionalinį parką teka Čobės upė, kuri neišdžiūsta ištisus metus. Turistams čia sudarytos visos sąlygos pasijusti „National Geographic“ atstovu – plaukdamas upe, gali dalyvauti gamtos fotosesijoje. Kai kurie laiveliai paprasti, jie skirti stebėtojams, o kai kuriuose įrengtos darbo vietos fotografavimui, yra puiki aparatūra… Kai plaukiojimas baigiasi, gauni savo kortelę – ten viskas, ką tau pavyko įamžinti.
Po savaitės, praleistos Botsvanoje, keliautojai patraukė Viktorijos krioklio link. Krioklys – dviejų Afrikos valstybių – Zambijos ir Zimbabvės – pasienis. Nori – gali jį apžiūrėti iš abiejų pusių, tačiau turi pirkti kiekvienos valstybės vizą. Jei būsi gerai informuotas, išsyk įsigysi dvigubą vizą abiem šalims, šita pigesnė.

Viktorijos nuprausti

Vaida tvirtino: to, ką pajunti stovėdamas prie 1,6 kilometro ilgio krioklio, pavadinto Anglijos karalienės garbei, neįmanoma nupasakoti – reikia ten pabūti, kad prisimintum tą jėgą, grožį, galybę. Nuotraukose tokia didybė, kaip įprasta, neatsispindi.
Lietuviai stebėjo, kaip japonų turistai stengėsi apsisaugoti nuo vandens – gaubtis lietpalčiais, autis kroksus, tačiau patys nutarė be tokių priemonių apsieiti. „Kai esi arti krioklio, atrodo, kad lyja lyg iš kibiro. Pinigus ir dokumentus supakavome į maišelius. Visi peršlapome iki paskutinio siūlo, bet išdidžiai sakėme: „Ne kiekvieną dieną mus prausia Viktorija“, – pasakojo Vaida.

Paprastas gyvenimas

Po trumpo vizito į šias dvi Afrikos šalis, keliautojams teko grįžti beveik tuo pačiu maršrutu – pro Botsvaną į Namibiją. Tiesa, buvo keli nuokrypiai. Pirmasis – iki baobabų giraitės, tačiau tai buvo pats sunkiausias kelionės maršrutas. Nuo pagrindinio kelio teko pasukti ir nuvažiuoti apie 90 kilometrų.
„Tą atkarpą važiavome keturias valandas. O baisiausia, kad tiek pat – ir atgal“, – pajuokauja Vaida. Pasak jos, svarbiausia – ne ilgas kelionės laikas, o grėsmė, kad automobiliui kas nors nepatiks, galimybė pradurti padangą. Atsarginių yra, bet ne kiekvienoje vietoje būsi saugus ją keisdamas…
Paskutinis susitikimas su laukine gamta – Okavango upės deltoje. Čia gausu įvairios gyvūnijos, vadinasi, ir turistų. Yra stovyklų, kuriose aptarnaujami atvykstantys žmonės. Po deltą turistai plukdomi laiveliais, juos lydi gidai.
„Žiūri, dramblys už kokių penkių metrų. Lyg ir baisoka, bet pagalvoji: gidas žino ką daro“, – nuotrauką su dramblių kaimene pakomentavo Vaida.

Afrikos patirtis

Daug mažeikiškės įspūdžių liko nesudėta į straipsnį. Apie vietos gentis, kurios vis labiau orientuojasi į turistus ir juos priima „gyvuosiuose muziejuose“. Apie ekskursiją po savaną su bušmenais, kurie iš tiesų šneka čiulbėdami – taip pat, kaip filme „Dievai tikriausiai pamišę“.
Vis dėlto vieną Vaidos mintį dar būtina pacituoti: „Visus zyziančius reikėtų siųsti į Afriką. Ten pagrindiniai poreikiai – susirasti maisto ir turėti vandens. Bet visi linksmi.“

Tokie nuomojami visureigiai pritaikyti ir sudėtingiems keliams, ir stovyklavimui. Nuotr. iš asmeninio archyvo