Seimas baigė iššūkiais nepaprastą ir diskusijų gausią pavasario sesiją

Kęstutis Bartkevičius

Seime baigta neįprastomis koronaviruso pandemijos sąlygomis vykusi pavasario sesija. Kovo 10 d. prasidėjusios sesijos metu padaryta daugiau, nei planuota – surengti 54 plenariniai posėdžiai, kuriuose priimta daugiau kaip 450 teisės aktų. Diskutuota įvairiais visuomenei aktualiais klausimais.
Koronaviruso pandemijai užklupus ir Lietuvą, kovo 16 d. paskelbtas karantinas truko tris mėnesius. Kadangi šis laikotarpis beveik sutapo su pavasario sesija Seime, priimant sprendimus prioritetas teiktas kovai su koronavirusu bei ekstremalios situacijos valdymui.

Atsižvelgiant į susidariusią ekstremalią situaciją, priimtas ne vienas sprendimas, skirtas padėti verslui ir darbuotojams, o taip pat ir užtikrinti šalies finansų sistemos stabilumą. Karantino metu darbdaviams sudaryta galimybė skelbti prastovą, o darbuotojams jos metu užtikrintos ne mažesnės nei MMA dydžio pajamos. Verslui suteiktos subsidijos darbo užmokesčiui, savarankiškai dirbantiems asmenims, o smulkiesiems ūkininkams – papildomos išmokos. Vaikams, senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams skirtos vienkartinės išmokos, o šeimoms, kurios per karantiną prarado pajamas, sudaryta galimybė gauti didesnius vaiko pinigus. Mėgstantiems keliauti dėl neįvykusių planuotų kelionių sudaryta galimybė gauti kuponus.
Be krizės sukeltų problemų, Seime priimta ir daugiau visuomenei aktualių sprendimų. Gera žinia asmenims, gavusiems išankstinę pensiją, – nuo 2021 m. nuspręsta nemažinti senatvės pensijos dydžio, jei tik asmuo išankstinę pensiją gavo ne ilgiau kaip trejus metus ir jo darbo stažas ne mažesnis kaip 40 metų.
Nuo liepos 1 d. 50 eurų (iki 400 Eur) padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis.
Pritarta Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams. Tai reiškia, jog leista prekiauti silpnais (jei tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų) alkoholiniais gėrimais laikinose lauko kavinėse. T. y. tose, kurios neturi stacionarios ir nuolatinės prekybos vietos.
Pavasario sesijoje daug dėmesio skirta ir aplinkosaugos klausimams. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios draudimas importuoti į Lietuvą komunalines ir pavojingąsias atliekas iš kitų valstybių, kurios skirtos šalinti ar naudoti energijai gauti.
Mažinant aplinkos taršą, padidinti mokesčio už aplinkos teršimą tarifai. Pagal naujas nuostatas, privalomos pakuočių ir gaminių apskaitos netvarkantiems mokesčio mokėtojams už nedeklaruotą (nuslėptą) kiekį mokestis bus skaičiuojamas taikant 2 proc. tarifą nuo prekių apyvartos, taip skatinant mokesčio mokėtojus tvarkyti apskaitą ir neslėpti mokesčių.
Atsiradus įtarimų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai nuo šiol galės tikrinti medžiotojų neblaivumą ar apsvaigimą.
Atvertas žaliasis koridorius stambiems investiciniams projektams. Šia iniciatyva orientuotasi į regionų vystymą, taip skatinant investicijas visoje Lietuvoje. Paprasčiau kalbant, sukurta nauja priemonė, skirta stambioms vietinio ir užsienio kapitalo investicijoms pritraukti. Įstatymų pakete, dar vadinamame žaliuoju koridoriumi investicijoms, numatytos kur kas greitesnės ir paprastesnės investuotojo įsikūrimo procedūros bei paskatos investuotojus priimančioms savivaldybėms.
Nepamiršta ir medicina, o ypač – rezidentai. Nuspręsta jiems 15 proc. padidinti darbo užmokestį, o taip pat ir įteisinti gydytojų savanoriškos ir neatlyginamos medicinos praktikos galimybę teikiant kompleksinę paliatyviąją pagalbą.
Švietimo sprendimai. Po svarstymų nuspręsta nuo 2021 m. sausio 1 d. Šiaulių universitetą prijungti prie Vilniaus universiteto.
Daug diskusijų visuomenėje pastaruoju metu kelia Lukiškių aikštė Vilniuje ir joje neseniai atidarytas dirbtinis paplūdimys. Seimas priėmė šios aikštės memorialinį statusą ir jos naudojimo principus. Tai reiškia, jog Lukiškių aikštė pripažinta pagrindine reprezentacine Lietuvos valstybės aikšte, kuri turi atlikti valstybinę reprezentacinę, Lietuvos laisvės kovotojų memorialinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas. Įstatyme įtvirtinta, kad valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti turės būti pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas. Tad privaloma užtikrinti, kad aikštės naudojimas ir tvarkymas turės atitikti jos memorialinį statusą, užtikrinti rimtį bei deramą pagarbą už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių kovotojų atminimui ir nužudytiesiems 1863–1864 m. sukilėliams. Toks teisės aktas įsigalios rugpjūčio 1 d. Už tai balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 4 parlamentarai.
Vienas paskutinių pavasario sesijos sprendimų – 2021-ieji paskelbti Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos, Jono Karolio Chodkevičiaus, kardinolo Vincento Sladkevičiaus ir Vytauto Mačernio, Juozo Zikaro, Juozo Lukšos-Daumanto ir Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais.
Ateinančios sesijos metu laukia naujos diskusijos, pasiūlymai ir sprendimai, paliesiantys kiekvieną. Rudens sesija prasidės rugsėjo 10 d.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*