Sodininko skiltis: Į sodus ateina ruduo

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Vėsiais rytmečiais iš lėto sklaidosi migla, įspindus saulei tviskėdami draikosi įstabūs vorų nėriniai. Sodai vilioja raudonskruosčiais obuoliais, sultingomis kriaušėmis ir kitais turtais. Ruduo. Ir… rudens darbai.
Rugsėjo pradžioje genime obelų vienmečius ūglius, prašviesiname vainiką, tuomet geriau nusispalvins nokstantys obuoliai. Rudenį nupjovus ūglius pavasarį nebus vilkūglių.
Rugsėjį skiname slyvas, kriaušes, obuolius ir kitus retesnius soduose derančius vaisius. Ir tai reikėtų padaryti iki šalnų. Iš smulkių, prastesnių vaisių spaudžiame sultis, verdame džemus, darome mišraines, gaminame obuolių sūrius, džioviname žiemai. Nuskintus vaisius iš karto surūšiuojame, sudedame į dėžutes ir  sunešame į rūsį ar kitą vėsią patalpą. Surenkame kenkėjų pakenktus bei pradėjusius pūti, nuskiname ant medžių likusius ligotus vaisius ir sunaikiname.
Rūsį ar kitą sandėliavimo patalpą vertėtų vėdinti – kuo greičiau vaisiai atvės, tuo ilgiau laikysis. Soduose vaismedžių kamienus pravartu aprišti gofruoto popieriaus juostomis, kurias prieš žiemą nuimsime ir sunaikinsime nemažai kenkėjų.
Nuskynę vaisius apravime pomedžius, išbarstome kalio ir fosforo trąšas ir supurename žemę. Jei sodas jaunas ir vaismedžių šaknys nėra plačiai išsikerojusios, žemę sukasame arba suariame, esant galimybei, į sklypelį paskleidžiame mėšlo ir apariame.
Nuolat ruošiame kompostą iš nupjautos žolės, įvairių atliekų, mėšlo, žemės. Iki rugsėjo vidurio dar galima sodinti braškes.
Dabar galime pasidauginti auginiais juodųjų ir raudonųjų serbentų. Auginiams tinka gerai subrendę, stiprūs pirmamečiai ūgliai. Auginius ruošiame 18–20 cm ilgio. Apatinį pjūvį darome aštriu peiliu šiek tiek įstrižai žemiau pumpuro, viršutinį – 1 cm aukščiau pumpuro. Paruoštus auginius susmeigiame iki viršutinio pumpuro 10×20 cm atstumu, šiek tiek įstrižai į paruoštą lysvę.
Paskutinę rugsėjo dekadą profilaktiškai nupurškiame vaismedžius nuo ligų ir kenkėjų.
Rūgščias dirvas, kai auga rūgštynės, asiūkliai, kalkiname. Rūgštingumą ypač reikia tikrinti veisiant naują sodą. Nereikia kalkinti to plotelio, kur augs braškės. Joms skirta žemė tręšiama perpuvusiu mėšlu ir mineralinėmis trąšomis. Patręšiame ir anksčiau pasodintas braškes, supurename lysves.
Jei ruošiatės sodinti sodą, jau dabar reikėtų paruošti jam plotą. Šeimai rekomenduojama turėti: 4–5 obelaites, 2 kriaušes, 5 slyvas, 4–5 vyšnaites (iš jų – 2 žagarvyšnes), 5–6 kelmelius juodųjų, baltųjų, raudonųjų serbentų, 4 krūmelius agrastų.
Visiems vaismedžiams tinkamiausios pakilaus reljefo, neįmirkusios, su 1–1,5 m gylyje esančiu podirvio vandeniu, purios, silpnai rūgščios arba neutralios priesmėlio, priemolio, puraus molio dirvos, gausiai įtreštos organinėmis trąšomis.
Trešnėms, persikams ir abrikosams parenkama pati šilčiausia vieta, užuovėjoje, netoli pastatų, labiau apsaugota nuo šiaurės vėjų. Jeigu šie kaulavaisiai augs užmirkusioje dirvoje, tai sodinant ir pačias ištvermingiausias veisles, jos vis tiek iššals. Prieš veisdami sodą ir kasdami duobes, gerai apgalvokime, suplanuokime, kur kokie vaismedžiai augs.
Vyšnios, slyvos sodinamos į atskiras eilutes sodo pakraščiuose. Viduryje sodo išdėstomos obelaitės ir kriaušaitės. Atskiras kampas parenkamas avietėms ir juodiesiems serbentams. Atskirai auginami raudonieji, baltieji serbentai ir agrastai. Vertėtų pasisodinti vijoklinių augalų: vynmedžių, aktinidijų, citrinvyčių ir kt. Duobes augalams ruošiame iš anksto, 3–4 savaitės iki sodinimo.
Pagal kelius sodinami dekoratyviniai krūmai, paliekama vietos poilsiui, gėlynams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*