Sodininko skiltis: Kai kvepia obuoliais ir rudeniu

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Tik įpusėjo rugpjūtis, o jau stipriai pakvipo rudeniu. Trumpėja dienos, atvėso naktys, saulę vis dažniau pavagia niūrūs debesų laivai. Vis labiau pilnėjant sodo kraitėms, nemažta ir darbų šūsnis.
• Metas pradėti ruoštis rudeniniam medelių ir vaiskrūmių sodinimui. Pirmiausia iškasame duobes. Jei žemė įtręšta, jų didelių kasti nereikia. Prastesnėje, neparuoštoje, dirvoje obelims iškaskite bent 80 cm pločio ir 40–50 cm gylio, kaulavaisiniams augalams – 70 cm pločio ir 40–50 cm gylio duobes. Į jas pripilkite komposto ar perpuvusio mėšlo (tik jokiu būdu ne šviežio!) ir mineralinių trąšų, sumaišykite su žeme. Palikite gerai susigulėti.
• Rugpjūtį išpjaunami derėję aviečių stiebai, o jaunų viršūnės per sprindį sutrumpinamos – tuomet greičiau subręs ir geriau pasiruoš žiemai, o kitąmet šakosis ir geriau derės. Seni stiebai nupjaunami prie pat žemės. Suaugęs aviečių krūmas privalo turėti ne daugiau kaip 10–12 stiebų.
• Sodiname braškes. Tinkamiausia braškėms dirva – kurioje augo burokėliai, ropės, morkos, ridikėliai, ridikai, salotos. Dirvą sukaskite, kruopščiai išrinkite piktžolių šaknis. Daigas turi turėti sveiką šerdelę bei geras 5–7 cm ilgio šaknis, ne mažiau kaip 3 gerai išsivysčiusius lapus. Šaknys turėtų būti drėgnos, sodinant jų negalima užlenkti. Į maždaug 20 cm gylio duobutę įberkite komposto, suformuokite kauburėlį, pasodinkite daigą, išskleisdami šakneles, ir apipilkite žemėmis iki šerdelės. Tarp kerų turi būti apie 40–50 cm, o atstumas tarp eilių – ne mažesnis kaip 70 cm. Pasodinus patartina pamulčiuoti durpėmis.
• Imdami vasarinių kopūstų derlių, gerai apžiūrėkite šaknis. Jei pastebėjote ant šaknų gumbuotus sustorėjimus, kopūstkočius sudeginkite – augalai serga pavojinga liga – šaknų gumbu.
•Kad netamsėtų ir neišretėtų žiedinių kopūstų galvutės, juos pridenkite įlaužtais lapais.
• Jeigu mėnesio pabaigoje nulaužysite Briuselio kopūstų viršūnes, jų gūžės geriau augs.
• Pradėjus suktis vėlyvųjų kopūstų gūžėms, juos ypač puola amarai ir vikšrai. Patariama kas savaitę po 3–4 kartus nupurkšti augalų antpilu: 1/3 indo susmulkintų varnalėšų lapų užpilkite vandeniu iki indo viršaus, palaikykite 3 paras.
• Laiku nuraukite žieminius česnakus ir svogūnus. Jei pavėluosite, česnakai suskils į atskiras skilteles, o svogūnai išleis šaknis. Jei lapai dar žali – suriškite juos. Tai paskatins ropelių brendimą. • Mėnesio pabaigoje kasamos ankstyvosios bulvės.
• Laikas ruošti balkoninių augalų sodinukus. Į drėgną substratą kiškite pelargonijų, fuksijų, plektrantų šakeles. Joms įsišaknijus, nugnybkite viršūnėles, per žiemą laikykite namuose, o kitais metais turėsite šakelių auginiams.
• Išlaužykite jurginų silpnus ir šoninius pagrindinių stiebų ūglius.
• Rugpjūtį akiuojamos rožės. Išpjaukite dekoratyvios veislės miegantį pumpurą, jį įkiškite po įskiepio (erškėtrožės) žieve prie pat dirvos, netoli šaknų, apsukite plėvele. Akutė suaugs su įskiepiu ir pavasarį išleis ūglį, kuris virs nauju rožių krūmu.
• Dauginkite ir persodinkite daugiametes gėles: bijūnus, astilbes, auskarėlius, pentinius, alpinius astrus, šiušeles, melsves, kurpeles, pakalnutes, bruneras, plautes, begonijas ir kt.
• Dauginkite lelijas. Jos mėgsta šiltą, saulėtą vietą ir laidžią dirvą. Persodinamos kas 4–5 metai.
• Sodinkite žydres, krokus, margutes, snieguoles, scyles, pavasarines leukonijas.
• Mažiau tręškite kambarinius augalus, kad lėčiau augtų ir pratintųsi prie trumpėjančių dienų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

scroll to top