- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Sodininko skiltis: Nuo močiučių darželių – iki gurmanų stalo

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Turbūt visi esame girdėję ir smidro, ir šparago pavadinimus. Bet kokie tai augalai, nedaugelis pasakytų. Juolab mažai žinančių, kad tai vienas ir tas pats augalas. Taip, laikai keičiasi: senuosiuose kaimo darželiuose augintas žalias ažūrinis krūmas dabar tapo gurmanų delikatesu.

Tradicinėje kaimo sodyboje smidras buvo auginamas kaip dekoratyvus krūmas. Dažniausiai būdavo sodinamas prie pagrindinio įėjimo į namą, kartais – ryškiaspalvių flioksų, pelėžirnių, rusmenių, nasturčių kaimynystėje.
Ilgus metus be smidro buvo neįsivaizduojamos puokštės: klasikinis derinys – gvazdikai su smidrų šluotelėmis, galybė kitų gėlių rūšių, kurioms smidrai sudarydavo ne tik žalią foną, bet ir suteikdavo romantišką dvelksmą. Floristai sako, kad ir dabar smidrai puikiausiai derėtų puokštėse su laukinėmis gėlėmis.
Tačiau ne tik dėl floristikos jie keliami ant pjedestalo – smidrai yra ir delikatesinė daržovė, apie kurią pas mus dar ne visi žino.

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Pavasarį išdygstantys smidrų ūgliai yra nupjaunami ir paprastai paruošiami kaip garnyras arba kaip pagrindinis patiekalas. Šiek tiek sviesto arba alyvuogių aliejaus, pakepame keptuvėje arba ant keptuvo, gabalėlis šoninės ar kokio garstyčių padažo – ir skanaujame.
Kažkada, kai atkeliavo į Lietuvą, kurį laiką dvaruose buvo gaminami patiekalai su smidrais, tačiau bėgant laikui buvo pamiršta, kad augalas valgomas, ir smidrai liko tik kaip dekoratyvinis krūmas. Tuo tarpu užsienio šalyse smidrai buvo naudojami maistui, o galiausiai į Lietuvos restoranus sugrįžo su tarptautiniu šparagų pavadinimu.
Šparagai dažnai painiojami su šparaginėmis pupelėmis, tačiau su jomis turi nedaug ką bendro. Užsienyje dažniausiai vartojamas pavadinimas, artimas lotyniškajam asparagus, o lietuviškai vadiname smidrais.
Ar verta auginti smidrus šiandien? Žinoma! Jei turite sodybą ir smidro krūmo neišrovėte, šį ilgaamžį tikriausiai nebeturite. Smidras vienoje vietoje auga iki 15 metų. Geriausia jį auginti ne gėlyne, o darže, nes smidras nemėgsta būti užgožtas, jam reikalinga erdvė, kad nenusilptų šaknys, kad galėtų sustiprėti iki kitų metų pavasario. Vienai šeimai įprastai užtenka 3–5 kerų. Pavasarį pjaukite ūglius ir skanaukite, kol birželio pradžioje pastebėsite, kad ūgliai pradeda medėti. Palikite 5–8 šakeles, kad toliau augtų ir šakotųsi – tai būtina, kad šaknys sukauptų pakankamai maisto medžiagų ir pasiruoštų naujam sezonui. Tokiu būdu ir derlių nuimsite, ir krūmu grožėsitės, ir į puokštę šakelę nusiskinsite.
Smidrų galima pasisėti, bet dygsta jie sunkiai, todėl geriau įsigyti daigų. O priežiūra nesudėtinga: svarbiausia auginti lengvoje, neužmirkstančioje dirvoje. Patinka jiems kompostas – nuėmę derlių, gausiai juos apkaupkite. Rudenį, kai visai pagelsta, nupjaukite iki pat žemės. Galite apkaupti kompostu arba lapais, jei to nepadarėte vasarą.