Reklama

Žemaičio pasas rodo, kad esame tikri žemaičiai(11)

Žemaičio paso viršelį puošia Žemaitijos herbas ir tarmiškas dokumento pavadinimas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Žemaičio pasas – vienas iš mūsų krašto tapatybės skiriamųjų bruožų. Kaip vertinamas ir suprantamas šis dokumentas?


Atsirado subūrus  draugiją

Žemaičio pasas – formaliai tai dokumentas, žymintis priklausymą Žemaičių kultūros draugijai. 
Visoje šalyje padalinius turinčios Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius teigia, kad 1988 metų pabaigoje įkūrus minėtą draugiją, narystę joje reikėjo kažkaip įforminti. Šiaulių krašto žemaičiai sukūrė ir pagamino pirmąjį žemaičio pasą, kuris ir tapo dokumentu, rodančiu priklausomybę draugijai.
Laikui bėgant Žemaičio pasas paplito po visus draugijos centrus ir šiais metais švęs 25-tuosius gyvavimo metus.


Dokumento forma taisytina 

Žemaičio paso išvaizda artima Lietuvos Respublikos pasui, tik ant jo viršelio puikuojasi Žemaitijos herbas ir tarmiškas užrašas „Žemaitė pasos“. 
„Žemaičio pasas parašytas daugeliu pasaulio kalbų, išskyrus japonų, nes neturėjome tokio šrifto“, – pasakojo S. Kasparavičius.
Nepaisant to, pasak Mažeikių rajone veikiančios Žemaitijos krašto draugijos vadovo Eduardo Butos, paso forma taisytina.
Mažeikiškio nuomone, pagrindinis žemaičio paso trūkumas yra tas, kad jame nėra įrašo, leidžiančio deklaruoti žemaičio tautybę.
Pašnekovo teigimu, tai, kad pase yra prierašas, jog dokumento turėtojas turi dėti visas išgales Žemaitijos krašto išsaugojimui ir suklestėjimui, tik apibrėžia jį kaip žemaitį, bet kaip tautybė žemaitiškumas nėra įvardijamas.
Kad dokumentuose jau senais laikais buvo svarbu nurodyti ne tik pilietybę, bet ir tautybę, E. Buta įrodo neseniai Telšių rajono savivaldybės Žemaičių muziejaus „Alka“ archyvuose rastu dokumentu. 1934 metais Aleksandrui Plechavičiui išduotame leidime turėti ginklą yra nurodyta tautybės grafa, šalia kurios parašyta – žemaitis.
„Dokumentas įrodo, kad mintis deklaruoti savo tapatybę gyvavo jau seniai ir tai nėra vien mūsų išsigalvojimas, o minėtas rašytinis šaltinis yra geriausias to pavyzdys“, – tvirtina Žemaitijos krašto draugijos pirmininkas.


Išduodant svarbiausia yra atsidavimas

Nors žemaičio paso išdavimo įstatuose nurodyta, kad šis dokumentas suteikiamas visiems, norintiems prisidėti prie žemaičių krašto tradicijų puoselėjimo, tačiau E. Buta įsitikinęs, kad nepagrįsta ir nemotyvuota užgaida turėti šį dokumentą neturi būti pildoma.
„Mano nuomone, tam, kad gautum pasą, turi būti „truopnus žemaitis“, o suprasti, ar norintysis tikrai vertas šio dokumento, kartais užtenka su žmogumi pabendrauti vos kelias minutes“, – tvirtino pašnekovas.
Žemaitijos krašto draugijos vadovas prisimena, kad yra pasitaikę atvejų, kada net nebūdami žemaičiai žmonės kovoja už šią tapatybę labiau nei tikri žemaičiai.
Pašnekovas teigia, kad žemaičio pasą yra įteikęs žmogui, kuris net negyvena Žemaitijoje ir nekalba žemaitiškai, tačiau jo kilmės šaknys Žemaitijoje, o ir pats pilietis už protėvių kraštą guldo galvą.
„Kalba dar ne viskas. Žmonės nekalti, kad užauga šeimose, kur tėvai nekalba ir nemokina vaikų kalbėti tarmiškai. Svarbiausia yra šaknys ir Žemaitijos krašto tradicijų puoselėjimas“, – įsitikinęs mažeikiškis.


Vertina  įvairiai

Kiekvienas žemaičio paso turėtojas šio dokumento prasmę ir svarbą suvokia skirtingai.
Muzikantas, žemaitiškų dainų autorius ir atlikėjas Raimondas Rozenbergas žemaitiškumą įvardija kaip savotišką religiją, o žemaičio pasas jam – simbolinę prasmę turintis dokumentas, kuris rodo priklausomybę bendrijai.
Panašios nuomonės laikosi ir  ūkininkas Vaidotas Jermolavičius, teigdamas, kad žemaičio pasas teikia simbolinę prasmę, tačiau pašnekovas įsitikinęs, kad šis dokumentas taip pat apibrėžia žmogaus identitetą.
„Žemaičio pasas reikalingas ne dėl šou, ne dėl reklamos, o dėl paties savęs, pabrėžti savo identiteto išskirtinumui“, – įsitikinęs žemaitis.
Žemaitiško paso turėtojas Alfredas Raudys nesutinka, kad šis dokumentas turi tik simbolinę prasmę. Jam, taip pat kaip ir E. Butai, tai tapatybę deklaruojantis bei pagarbą protėviams ir jų  tradicijoms puoselėjantis dokumentas.
Mažeikiškis Juozapas Kukštas žemaičio pasą vertina kaip tikrą žemaitybės įrodymą ir pasididžiavimą, nes nedaug tėra žmonių, išlaikiusių savo gimtą tarmę ir tradicijas, todėl šis dokumentas tikram žemaičiui suteikia privalumų. Ir jei pasitaiko proga, kodėl gi to nepaminėjus?


Didelio mažeikiškių susidomėjimo nesulaukia

E. Buta teigia, kad žemaičio pasus jis pradėjo dalinti bene prieš ketverius metus, kai įsteigė Žemaitijos krašto draugiją. Per tą laikotarpį Mažeikių rajone jis išdavė per 100 žemaičio pasų. Skaičiai rodo, kad itin didelio mažeikiškių noro turėti žemaitiškumą deklaruojantį dokumentą  nesulaukiama, tačiau E. Buta pakartoja, kad jis laikosi tvirtos savo nuomonės ir žemaičio paso bet kam nedalina. Žinoma, yra galimybė pasą gauti nuvažiavus į Žemaičių kultūros draugijos padalinį.
Žemaitis A. Raudys pastebi, kad nors žemaičio paso išdavimu kraštiečiai masiškai nesidomi, tačiau jo turėjimą vertina teigiamai: „Vieni galbūt su pavydu žvelgia į tai, kad turiu šį dokumentą, kiti gal nutyli savo nuomonę, bet nėra tekę sutikti žmogaus, kuris būtų sakęs, kam tau jo reikia“.
Anot pašnekovo, svarbu, kad visi žinotų ir suprastų, kas yra žemaitybė. Kažkam pasakęs, kad turi žemaičio pasą, gali sudominti ir taip geru pavyzdžiu užkrėsti kitus.


Visuomenei trūksta informacijos

A. Raudys mano, kad galbūt daugelis kraštiečių ir norėtų turėti žemaičio tapatybę deklaruojantį dokumentą, tačiau visuomenei trūksta informacijos apie jo išdavimą.
E. Butos teigimu, su šia problema susiduriama todėl, kad informacija nėra skelbiama viešai. Pasak jo, kaip kiekvienas žemaitis iš dalies turi prisidėti prie savo kultūros puoselėjimo, taip tuo turėtų rūpintis ir kultūros bei švietimo įstaigos. Informacija, skelbiama visuomeniniu mastu, daug paveikesnė, – įsitikinęs mažeikiškis.
„Kartais net pažįstami nustemba, kad aš galiu išduoti žemaičio pasą. Juk neinu ir nesiskelbiu, kad galiu išduoti šį dokumentą, o kas tuo domisi, kam to reikia, patys mane susiranda“,– teigia pašnekovas.
Anot jo, žmogus turi jausti, kad nori šio dokumento, reikia jo ar ne. Galbūt šiuo metu nenorės, po kažkiek metų prireiks – ir tai yra kiekvieno asmeninis apsisprendimas.
Mažeikiškiai, norintys įsigyti žemaičio pasą, gali tiesiogiai kreiptis į E. Butą arba į Žemaičių kultūros draugijos Mažeikių skyriaus pirmininką Gintarą Gricių.
E. Buta praneša, kad žemaičio paso savikaina yra 10 litų, o esant galimybei galima ir papildomai paremti draugiją.
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

  • Komentaras yra nebeaktualus, todėl neberodomas

  • Komentaras yra nebeaktualus, todėl neberodomas

  • Komentaras yra nebeaktualus, todėl neberodomas

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.