- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Žemaitijos nacionalinio parko direkcija vykdo projektą „Darnus miškas – darnaus turizmo praktika“

Nuotrauka iš Žemaitijos nacionalinio parko archyvo

Jau praėjo beveik metai kaip Žemaitijos nacionalinio parko direkcija pradėjo įgyvendinti projektą „Darnus kietųjų lapuočių miškų valdymas – darnaus turizmo vystymo praktika“. Kurdami bendrą strategiją, bendradarbiauja šeši projekto partneriai iš Lietuvos, Švedijos ir Lenkijos. Šia strategija bus siekiama padidinti ir populiarinti tarpvalstybinį turizmą kietųjų lapuočių miškuose, kurti naujus turizmo produktus, rinkodaros veiklą ir tinklų kūrimą.
Iš projekto lėšų jau yra atnaujintas Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos internetinis tinklalapis, šiuo metu vykdomas informacinių terminalų pirkimas bei filmo apie parką kūrimas. Ruošiami planai Liepijų miškui tvarkyti, vaikščiojimų trasoms įrengti. Projekto veiklos sparčiai įgyvendinamos norint pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Gegužės 23–24 dienomis Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis, projekto vadovė Viktorija Rumšaitė kartu su asocijuotais partneriais iš Lietuvos: Plungės turizmo informacijos centro direktore Sandra Kasmauskiene, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus geografe Agne Tamošiūne, Žemaitijos kaimo turizmo asociacijos pirmininke Jurgita Krištupiene, dalyvavo projekto „Attractive Hardwoods“ partnerių konferencijoje „Management of hardwood tourism assets“ Švedijoje, Ronnebey mieste. Susitikimo metu išklausyti pranešimai apie Švedijos patirtį įrengiant takus bei pažintinius maršrutus saugomose teritorijose.

Nuotrauka iš Žemaitijos nacionalinio parko archyvo

Įdomu tai, kad Švedijoje yra labai išvystyta vaikščiojimo takų infrastruktūra. Vien tik Skane regione vaikščiojimui yra parengta daugiau kaip 1200 km takų, kurie turi jungtis su Danija bei kitais Švedijos regionais. Šių trasų įrengimas yra finansuojamas ne tik iš turizmui ar aplinkos apsaugai skirtų lėšų, bet ir iš sveikatos apsaugai skirtų asignavimų. Paklausus, kodėl sveikatos apsaugos lėšos yra investuojamos į turizmo infrastruktūrą, išsiaiškinome, kad aktyvaus poilsio propagavimas yra investavimas į žmonių sveikatą. Aktyvus, judantis žmogus visada yra sveikesnis ir valstybei reikia žymiai mažiau lėšų ligoms gydyti.
Lankydamiesi projekto teritorijose turėjome puikią galimybę apžiūrėti, susipažinti su įrengtais takais, lauko informacine sistema. Į akis krito trasų ženklinimo paprastumas. Trasose nerasi įmantrių rodyklių, stendų su informacija irgi yra minimaliai. Dažniausiai trasoms ar takams paženklinti naudojami paprasčiausi kuolai ar trasos tiesiog dažais pažymimos ant medžių. Toks infrastruktūros paprastumas leidžia ją daug pigiau ir lengviau prižiūrėti, o ir įrengimo kaštai yra minimalūs.
Ne mažiau įdomi diskusija buvo apie bendradarbiavimą su žemės savininkais ir kitais asmenimis įrengiant trasas miškuose, „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo darbus. Smagu, kad jų teisės aktai leidžia prioritetą teikti žemės savininkams ir mokėti jiems, kad patys įrengtų teritorijų pažinimui reikalingą infrastruktūrą.

Projekto vadovė Viktorija RUMŠAITĖ
REK-15676

Šio straipsnio publikacija yra griežtai tik straipsnio autoriaus nuomonė, kuri neatspindi  Europos Sąjungos, Vadovaujančios institucijos ar Pietų Baltijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos 2014-2020 jungtinio sekretoriato, nuomonės.