Danijos verslininko sumanymas Bugeniuose plėtoti stambų kiaulių ūkį žlugo – Savivaldybės taryba tam nepritarė. Kiaulių augintojai sutinka keturis kartus sumažinti gamybos apimtis, tačiau gyventojų nuostata dėl kiaulių kaimynystės nepasikeitė – renkami parašai, prašymai skrieja į Prezidentūrą, Seimą.

VERSLININKO
PLANAI KEIČIASI
„Bugenių Agro“ atkurtame Bugenių kiaulių komplekse siekė auginti iki 46 tūkst. kiaulių. Rajono politikai, atsižvelgdami į komisijos išvadas ir gyventojų nuomonę, tokiai veiklai sutikimo nedavė.
Verslininkai neketina trauktis iš Bugenių, tik po nepalankaus Tarybos sprendimo gerokai pakoregavo savo planus.
„Mes norime su gyventojais kalbėtis, rasti kompromisą, o ne pyktis. Sutinkame planuotas gamybos apimtis sumažinti keturis kartus“, – „Santarvei“ sakė bendrovės savininkas ir direktorius Ervinas Nisenas.
Bendrovė Savivaldybei įteikė kitą verslo planą. Verslininkas sutinka per metus auginti iki 12 tūkstančių kiaulių – tokios buvo ir anksčiau veikusio komplekso gamybos apimtys. Tokį komplekso pajėgumą 1975 metais buvo patvirtinusi tuometinė deputatų taryba.
Savivaldybės vicemeras Jonas Siminkevičius sakė, kad šitiek kiaulių bendrovė galėtų auginti ir be Tarybos leidimo, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas poveikį aplinkai vertina, tik turėdamas Savivaldybės sutikimą. Tokio vertinimo nereikia, kai per metus užauginamų kiaulių skaičius yra ne didesnis nei trys tūkstančiai.
GYVENTOJAI
IEŠKO UŽTARIMO
Ruzguose ir Bugeniuose iš naujo užvirė aistros, sužinojus, kad kiaulių augintojai iš Bugenių trauktis neketina. Per 300 gyventojų savo parašais Savivaldybei paliudijo nepritarią ir ketinimui auginti mažiau kiaulių.
Bugenių bendruomenės atstovas Kęstutis Jarmolavičius pagalbos kreipėsi į Seimą, Prezidentūrą. Jis išsakė žmonių susirūpinimą, kad kiaulidžių kaimynystė užkirstų kelią kaimo turizmui bei ekologiniams ūkiams, kristų šioje vietovėje esančio nekilnojamojo turto vertė, kiltų pavojus Šerkšnės, Varduvos, Kvistės ir Ventos upėms bei žmonių sveikatai.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas informaciją apie mažeikiškių problemas perdavė naujajam aplinkos ministrui.
Savivaldybė aukštesnėms institucijoms išsiuntė prašytus dokumentus, tačiau kol kas atsakymo nesulaukė.
SUSITIKO
SU GYVENTOJAIS
Ketvirtadienį rajono valdžios atstovai vietoje norėjo išsiaiškinti žmonių poziciją. Bugeniuose ir Ruzguose vykusiuose susitikimuose dalyvavo ir „Bugenių Agro“ direktorius E. Nisenas bei jo pavaduotojas Arūnas Girdenis. Verslininkų bandymas pasikalbėti, išdėstyti savo argumentus buvo nesėkmingas – žmonės liejo emocijas, nebuvo linkę jų klausytis.
„Kodėl mes dėl Jūsų verslo turime patirti nuostolių. Krenta žemės, pastatų kainos, negalime ekologiškai ūkininkauti, bus teršiamas šulinių vanduo“, – vardijo bugeniškė ūkininkė Rozalija Jonikienė. Kažkas pridūrė, jog dėl smarvės gali tekti vaikščioti su dujokaukėmis.
Žmonės suskaičiavo, kad dabar Bugeniuose parduodami net aštuoni namai, tačiau pirkėjų nesą vien dėl būsimų kiaulidžių kaimynystės.
„Nenorime tokių „svečių“. Turime gamtą išsaugoti ateities kartoms. Danų kiaulėms mes tariame „ne“, – reziumavo K. Jarmolavičius.
Ruzgų gyventojai taip pat pasiryžę ginti savo teisę gyventi švaresnėje aplinkoje.
„Turime pašonėje „Mažeikių naftą“, mums užtenka vienos smarvės“, – rėžė žmonės.
ŽMONĖS GALI LEMTI
Savivaldybės juridinio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Antanas Naujokas bandė nuraminti gyventojus.
„Savivalda turi jums tarnauti, vykdyti Jūsų reikalavimus. Kad taip ir yra, tikėti privalote, nes pirmasis sprendimas yra jums palankus“, – juristas priminė Tarybos sprendimą, kuriuo nepritarta kiaulių ūkio plėtrai.
Tačiau, anot A. Naujoko, savivalda turi paisyti ir verslininkų interesų – to, ką įstatymas leidžia, uždrausti negalima.
Jeigu komplekse kasmet būtų išauginama iki 12 tūkstančių kiaulių, srutoms įterpti reikėtų per 300 hektarų. Bendrovė šiuo metu turi tik 15 hektarų nuosavos žemės.
Rajono savivaldybė „Bugenių Agro“ informavo, kad nepateikus sutarčių su gyventojais ir savininkais, kurių žemėse bus laistomos srutos, nebus galima pritarti planuojamai veiklai.
Sanitarinė zona nustatyta ne tik kiaulidėms (iki 12 tūkst. kiaulių – 500 metrų), bet ir laukams, kuriuose bus pilamos srutos. Kai srutos laistomos, ši zona yra 100, kai įterpiamos – 50 metrų. Be to, jei ta žemė yra prie kelio, 10–15 metrų juosta turi būti apsodinta želdiniais.
Komisijos nariai prognozavo, kad verslininkams sudėtinga bus atlikti tokią „namų užduotį“ dėl žemės stokos.
„Jeigu sutikimus dėl srutų laistymo pasirašysite, mes nieko negalėsime padaryti, nes bendrovė, jeigu atitinka reikalavimus, turi teisę auginti tiek kiaulių“, – į gyventojus kreipėsi komisijos pirmininkas, vicemeras Jonas Siminkevičius.
TVARTUOSE
KRIUKSI KIAULĖS
2005 metų pabaigoje įsikūrusi bendrovė „Bugenių Agro“ įsigijo buvusio komplekso pastatus ir ėmėsi ruoštis būsimai veiklai. Restauruotas administracinis pastatas, kai kurios patalpos, tvartai. Kilus gyventojų pasipriešinimui, bendrovė sustabdė investicijas. Tačiau bene prieš pusmetį viename tvarte ėmė kriuksėti kiaulės. Tokie verslininkų žingsniai išgąsdino gyventojus.
„Be jūsų žinios nepradėjo tų kiaulių auginti“, – valdžios atstovais suabejojo kai kurie bugeniškiai.
„Bugenių Agro“ direktoriaus pavaduotojas A. Girdenis paaiškino, kad bendrovė nenusižengia įstatymams.
„Mes, kaip ir bet kuris ūkininko ūkis, turime teisę per metus be jokių leidimų užauginti iki trijų tūkstančių kiaulių. Šiemet planuojame užauginti 2400 kiaulių“, – informavo pavaduotojas.
Savivaldybės juristas pridūrė, kad tai yra tiesa. Tik kaip ir kiekvienai fermai, galioja reikalavimas neteršti aplinkos.
Kiaulių augintojai patikino, kad aplinkai grėsmės nesą – skystas mėšlas kaupiamas lagūnose, ir Savivaldybės komisiją pakvietė tuo įsitikinti vietoje.
MĖSA IŠ BUGENIŲ
ATITENKA
LIETUVOS RINKAI
Verslininkas E. Nisenas geranoriškai svečiams aprodė savo valdas. Šiuo metu įmonė augina 600 kiaulių. Tai jau antra jų partija. Pirmieji Bugenių kiaulidėse užauginti bekonai parduoti bene prieš tris mėnesius.
„Pardavėme juos čia pat, įvairiuose Lietuvos miestuose. O kodėl turėčiau vežti į Daniją, juk aš čia gyvenu“, – į „Santarvės“ klausimą klausimu atsakė E. Nisenas.
Verslininkas pastebėjo, kad Lietuvoje užaugintos kiaulės turi paklausą, tik supirkimo kainos kiek per mažos.
„Lietuvos rinka pilna lenkiškos mėsos, nemanau, kad mes pakenksime kitiems kiaulių augintojams“, – samprotavo danas.
E. Nisenas sakė, kad bendrovė pasiruošusi paklusti visiems mūsų šalies reikalavimams. Pastebėjus, kad srutos kaupiamos po žeme esančiuose grioviuose, o ne rezervuaruose, verslininkas sakė, jog kol neturi leidimo plėsti kiaulių ūkio, nerizikuoja investicijas skirti modernizavimui, rezervuarų įrengimui.
REIKIA AIŠKIŲ
DOKUMENTŲ
Prieš danų verslininką sukilę gyventojai mano, kad užsienio kapitalo kiaulių kompleksų daugėjimo Lietuvoje procesas turi būti reguliuojamas teisės aktais. Apie tai kalba ir žemdirbiams atstovaujančios institucijos.
Savivaldybės juristas A. Naujokas taip pat pasigedo naujesnių, pasikeitusią situaciją atitinkančių teisės aktų.
Sovietiniais metais statant kompleksus buvo atsižvelgta tik į valstybės poreikius. Dabar visa aplink esanti žemė privati.
Galiojančius įstatymus kritikuoja ir „Bugenių Agro“ vadovai.
„Įstatymai netobuli. Vyriausybė, Seimas turėtų nustatyti ribas, kur, ką ir kiek galime auginti. Arba tegu uždraudžia kompleksus, kaip tokią ūkininkavimo formą. Dabar viskas ant mūsų užkrauta. Ir žmonės pyksta ant mūsų“, – situacija nepatenkintas A. Girdenis.
Verslininkas kol kas nekomentuoja, kokių veiksmų imsis, jeigu ir šį kartą jų planuojama veikla nesulauks Savivaldybės pritarimo.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: E. Nisenas (kairėje) ir A. Girdenis komisijos pirmininkui J. Siminkevičiui bandė įrodyti, kad modernus kiaulių kompleksas nekeltų grėsmės gamtos ir žmonių saugumui.