Gyvenvietės – be lietuviško beržo?

Senamiesčio parke augantys beržai džiugina ne visus mažeikiškius. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Mažeikiškio Vito Smilgio iniciatyva davė rezultatų: Sveikatos apsaugos ministerija Aplinkos  ministerijai siūlo inicijuoti teisės aktų pakeitimus, susijusius su alergiją keliančiais augalais.
Teigdamas, kad beržai ir baltalksniai nėra jau tokie nekalti medžiai – dėl jų žiedadulkių keliamų alergijų kenčia nemažai žmonių, mažeikiškis siekia, kad teisės aktai įpareigotų gyvenamosiose vietovėse auginti tik neigiamo poveikio žmogaus sveikatai neturinčius augalus.

Atkreipė dėmesį į situaciją

V. Smilgys „Santarvei“ pasakojo, kad batalijos tarp jo ir įvairių institucijų prasidėjo praėjusiųjų metų vasarą.
Pastebėjęs, kad dėl žiedadulkių, sklindančių iš miško (o ten beržynai ir baltalksnynai), kenčia pusė jo šeimos ir jis pats, mažeikiškis panoro daugiau sužinoti apie šią problemą. Tuo labiau kad tokių medžių netrūksta nei mieste, nei jo pašonėje: jais užžėlęs durpynas, beržai ir baltalksniai auga ištisai pagal Birutės gatvės atkarpą, tokie medžiai įsiveisę Naikių kvartale ir kitose gyvenvietėse.
Mažeikiškis nusiuntė prašymą Sveikatos apsaugos ministerijai, prašydamas atsakyti, ar yra kokie nors normatyvai, reglamentuojantys optimalų žaliosios gamtos plotą urbanizuotoms teritorijoms ir aplink jas, kad medžių rūšys savo poveikiu būtų naudingos, o ne žalingos miesto gyventojams.
V. Smilgys taip pat pasidalijo savo pastebėjimais, kad miestuose sodinami medžiai, kurie labiausiai tinka tenykščiam dirvožemiui, tačiau visiškai neatsižvelgiama į jų poveikį gyventojams.
Jo teigimu, taip pat elgiasi ir Aplinkos ministerija, per jai pavaldžias įstaigas ir padalinius miestuose veisdama miškus.

Pavojus – penkiems procentams

Aiškintis mažeikiškio keliamų klausimų ministerija pavedė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui. Šis kreipėsi į Šiaulių universitetą.
Iš universiteto gautame atsakyme pateikta nemažai informacijos apie žiedadulkių poveikį. Teigiama, kad alergines reakcijas dėl augalų žiedadulkių patiria apie 5 proc. Lietuvos gyventojų.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro bei Šiaulių universiteto duomenimis, tarp žiedadulkių didžiausiu potencialiu alergiškumu pasižymi beržo, kiečio ir ambrozijos genties bei miglinių ir kiparisinių augalų žiedadulkės.
Mažiau alergiškos yra vėjadulkių augalų – alksnio, lazdyno, skroblio, uosio ir gluosnio – žiedadulkės. Pagal išbarstomų žiedadulkių gausumą sumedėjusių augalų grupėje išsiskiria beržai ir pušys, tačiau pastarosios alergijos neskatina.
Šiaulių universitete dešimt metų atliekama žiedadulkių stebėsena rodo, kad daugiausiai vėjo apdulkinamų augalų žiedadulkių išbarstoma gegužės mėnesį.

Specialistų pozicija – svyruojanti?

Šiaulių universitetas, dar praėjusiųjų metų vasarą atsakydamas Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui, atsargiai vertino problemos rimtumą. Esą vėjadulkių augalų žiedadulkės dažnai pernešamos dideliais atstumais, pavyzdžiui, beržo žiedadulkės gali nuskristi iki 6 tūkst. kilometrų, todėl, net pašalinus augalus iš gyvenamosios aplinkos, žiedadulkių poveikio išvengti neįmanoma.
Vengiant tiesioginio žiedadulkių poveikio, buvo rekomenduota nešioti akinius ir apsauginę kaukę, kuri sulaiko dalį alergenų ir neleidžia jiems patekti į kvėpavimo takus. Be to, patarta namuose įsirengti apsaugą nuo žiedadulkių.
Po kelių mėnesių Sveikatos mokymo ir ligų centrui buvo išsiųstas dar vienas raštas. Jame pabrėžiama, kad įrengiant naujus želdynus būtų naudinga atsižvelgti į augalų savybes ir viešąsias erdves formuoti iš mažesnį alergiškumo potencialą turinčių augalų.

Siūlo keisti teisės aktus

Oro kokybė alerginių žiedadulkių atžvilgiu iki šiol Europoje nėra reglamentuota.
Ir vis tik Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi universiteto pateiktą informaciją, išsiuntė raštą Aplinkos ministerijai. Jame siūloma inicijuoti reikalingus teisės aktų ar kitų dokumentų pakeitimus, kad gyvenamosiose vietovėse, kuriant, tvarkant ar saugant želdinius, želdynus ar miškus, būtų auginami mažesnį alergiškumo potencialą turintys augalai.
„Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios institucijos yra pasirengusios bendradarbiauti, rengiant minėtus dokumentus“, – pabrėžiama Aplinkos apsaugos ministerijai adresuotame rašte.

Savivaldybės palaikymo nesulaukė

V. Smilgys teigė medžių žiedadulkių problemą išsakęs ir Savivaldybės administracijos direktoriui Broniui Kryžiui.
B. Kryžius, kalbėdamas su „Santarve“, skeptiškai vertino V. Smilgio prašymą. Tuo labiau kad alergiją gali sukelti ne tik beržai ar baltalksniai, bet ir kiti medžiai, augalai, net – šienas, dulkės.
„Beveik visą senamiesčio parką turėtum išpjauti, nes ten daug beržų“, – replikavo į pokalbį įsiterpęs Savivaldybės meras Antanas Tenys.
Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas Zigmantas Kristutis tik iš „Santarvės“ išgirdo apie V. Smilgio iniciatyvą iš miestų išvyti beržus, baltalksnius.
„Yra įvairių alergijų. Vieni žmonės jautrūs medžių, kiti – gėlynų ar kitų augalų žiedadulkėms. Visko neišnaikinsi. Alergenams jautrūs žmonės turi patys pasisaugoti“, – samprotavo aplinkosaugininkas.
Plačiau skaitykite penktadienio laikraštyje.