Vandenyje skęstantis miškelis labiau rūpi gyventojams nei jo savininkams.
Valdininkai nuo gyventojų, susirūpinusių kaimynystėje skęstančiu miškeliu, ginasi atsirašinėjimais. Mažeikiškių skundus ne vienerius metus tiria įvairios komisijos, tačiau situacija nesikeičia.
SENA PROBLEMA
Pagalbos dėl tvinstančio miškelio Sienos gatvės gyventojai ieškojo dar 2008 metų pavasarį. Apie tai, kad vanduo naikina miško medžius, buvo informuota Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūra. Tačiau ši gyventojų pranešimą perdavė Mažeikių miškų urėdijai, t. y. to valstybinio miško valdytojai.
Gegužės pradžioje Mažeikių girininkija gyventojams pranešė, kad… miške vandens nebėra (lyg jie to nebūtų matę – B. R.) ir pažadėjo, kad šalia miško esantis apsauginis griovys bus pradėtas valyti, kai jame sumažės vandens lygis.
Be to, urėdo atsakyme gyventojams buvo nurodyta, kad Edita Rancienė įspėta dėl valstybinio miško dviejų arų aptvėrimo ir yra įpareigota iki gegužės dešimtos dienos tvorą pašalinti.
NIEKAS NEPASIKEITĖ
Sienos gyventojams šiemet ir vėl tenka varstyti įvairių institucijų duris, nes iki šiol viskas liko kaip buvę: miškelyje tyvuliuoja vanduo, miško teritorijoje tebėra ir tinklinė tvora.
„Niekas to miškelio neprižiūri, medžiai išvirtę, menkaverčiai krūmynai auga. O dar tie vandenys…
Gaila medžių. Šitaip mirkdami jie supus. Mieste tiek mažai žalumos, ir tos pačios niekas nesugeba išsaugoti“, – „Santarvei“ guodėsi gatvės gyventojai.
Anot pašnekovų, šiemet ši problema kaip niekada aštri, nes seniai tiek sniego nebuvo. Miškelyje vanduo tyvuliavo dar per žiemos atodrėkius. Sienos gyventojai surinko parašus ir prašymą gelbėti miškelį nunešė į seniūniją.
Popierių gyventojai gavo, bet atsakymo jame nerado. „… dėl esamų sudėtingų sąlygų nuotekų griovys bei nuotekų pralaida yra užšalę, todėl nusausinti mišką žiemos metu nėra galimybių…“ – vasario pabaigoje gyventojams rašė miesto seniūnas Šarūnas Armonas.
Gyventojai tada replikavo: galbūt seniūnas bus pamiršęs, kad žiema turi pabaigą, kas bus toliau, kai įšalas išeis? Galbūt miesto seniūnas bus pamiršęs apie tai informuoti?
„Ten ne miesto teritorija. Urėdija tegu išsprendžia, jei reikia, padėsim“, – seniūnas nesuprato, kokio atsakymo nori „Santarvė“.
NETEISINGAS POŽIŪRIS
Toks seniūno atsakymas netenkino ir Sienos gatvės gyventojų. Pašnekovai (nenorėję būti įvardinti – B. R.) nurodė ir miškelio užtvinimo priežastis. Esą kitoje pusėje gyvenantys verslininkai Saulius Rancas ir Kęstutis Voras, tverdami tvoras, užvertė apsauginį griovį.
Žmonės stebėjosi, kad problemą žinanti miškelio valdytoja – Mažeikių miškų urėdija, nieko nedaro, gelbėdama turtą.
„Todėl, kad šis miškelis yra valstybės. Jeigu jis būtų privatus, tikrai tokios netvarkos nebūtų“, – replikavo žmonės.
Mažeikiškių skundas pasiekė visuomeninę organizaciją „Baltijos aplinkos forumas“. Problema apie sugadintą drenažo sistemą registruota akcijos „Pranešk apie skriaudžiamą gamtą“ metu. Dar vienas skundas yra iškeliavęs į Aplinkos ministerijos Miškų departamentą.
KOMISIJA ĮPAREIGOJO URĖDIJĄ
Baltijos aplinkos forumo prašymas privertė labiau sukrusti rajono valdininkus. Šį kartą buvo sudaryta komisija, kurioje dirbo Savivaldybės, Mažeikių miškų urėdijos ir miesto seniūnijos atstovai. Komisija važiavo į įvykio vietą, dar kartą, kaip ir prieš trejetą metų, konstatavo, jog miškelis tvinsta ir medžiai pūva dėl to, kad sugadintas drenažas, panaikintas griovys, skirtas miškui nusausinti.
Ir vėl komisija nustatė, kad gyventojai (šį kartą jau du) savavališkai nutiesė tvoras miško sklypo ribose bei įpareigojo jas nusikelti.
Komisijos pirmininkas Savivaldybės vyriausiasis specialistas Jonas Repšys, praėjusią savaitę apibendrindamas jos darbą, „Santarvei“ pasidžiaugė, kad problema bus išspręsta. Esą miško nusausinimo griovį iškas Mažeikių miškų urėdija, o projektą darbams parengs Savivaldybės Žemės ūkio skyrius.
„Kadangi urėdija nežiūrėjo, kaip buvo atlikti geodeziniai matavimai, neiškėlė pretenzijų, dabar įpareigota iškasti griovį. Kai valdas tvarkėsi (Rancas ir Voras), derino sklypo matmenis, urėdija galėjo iškelti sąlygą“, – samprotavo komisijos pirmininkas.
Urėdijai komisija rekomendavo miško nusausinimo griovį atstatyti iki liepos mėnesio.
IMSIS GRIEŽTŲ SANKCIJŲ
Komisijos narys Mažeikių girininkas Rimantas Aleksandravičius „Santarvei“ patvirtino, kad urėdija griovį iškas. Tačiau jeigu anksčiau urėdija planavusi jį kasti kitur, tai dabar kas tiksliai toje vietoje, kur jis yra buvęs, nesvarbu, jeigu gyventojams ir teksią nuardyti stacionarias tvoras. Atseit sprendimas būsiąs kaip parodomasis. Kad kitiems nekiltų pagundų elgtis savavališkai, urėdija pažeidėjų atžvilgiu bus griežta.
„Šimtu procentų išsiaiškinsime ribas, samdysime geodezininkus. Turi būti centimetras į centimetrą. Už savavališkus veiksmus atsakomybė yra griežta. Jeigu miško teritorijos negrąžins, laukia bauda nuo 2 iki 4 tūkstančių litų“, – apie atsakomybę paaiškino girininkas.
Gyventojai, savavališkai su tvoromis įlindę į miško teritoriją, jas nusikelti įpareigoti iki balandžio 15 dienos. R. Aleksandravičius teigė, kad jeigu nepavyks susitarti geruoju, kreipsis į teismą.
TVORĄ PAŽADĖJO NUKELTI
Valstybinio miško teritorijos aptvėrimu kaltinamas verslininkas S. Rancas patikino tikrai nenorėjęs pasisavinti miško. Esą ši tvora likusi nuo namo statybos.„Gal ir gerai, kad jos nenuardžiau. Jeigu ne tvora, tai niekas ir nebūtų susirūpinęs miškeliu. O dabar bent komisijos atvažiuoja“, – gudravo pašnekovas.
S. Rancas atmeta ir tai, kad jis ar kitas kaimynas užvertė drenažo griovį – net neįsivaizduojąs, kurioje vietoje jis buvęs.
„Argi aš būčiau užvertęs griovį, kad pašonėje esantis miškelis skęstų vandenyje? Turiu mažų vaikų, tokia situacija kelia pavojų“, – į apsemtą teritoriją rodė pašnekovas.
Verslininkas teigė jau ketvirta diena iš miškelio pumpuojantis vandenį, ir jo lygis nukrito labai nedaug.
„Tegu baudžia, aš sumokėsiu tą baudą, jeigu miškelį sutvarkys. Man brangiau kainuoja vandenį pumpuoti. Siurblio nuoma, kuras – kasdien apie 170 litų išleidžiu“, – skaičiavo pašnekovas.
S. Rancas patikino, kad tvorą miško teritorijoje nuardys, tačiau ne iki nustatyto termino, nes ji apsemta vandeniu.
GYVENTOJŲ NUOMONĖS NEIŠKLAUSĖ
Savavališkais veiksmais įlindę į mišką kaltinami mažeikiškiai stebėjosi, kad komisija juos nuteisusi už akių, neišklausiusi jų nuomonės.
„Jie bando ieškoti kaltų. Miškelis užtvindytas, o akcentuoja tvorą. Tegu parodo, kokį griovį užvertėme. Niekas nebuvo atvažiavęs normaliai pasikalbėti. Jeigu nėra pinigų miškeliui tvarkyti, tarkimės. Jeigu urėdija imtųsi iniciatyvos, kartu būtume sutvarkę. Aš pats prieš dvejus metus samdžiau specialią mašiną, žiūrėjome, kur drenažo vamzdynus pramušti, net nežinome, kur tas vanduo turi nubėgti“, – nepatenkintas komisijos darbu S. Rancas.
Komisijos pirmininkas J. Repšys „Santarvei“ teigė, kad jos tikslas buvęs žiūrėti faktą, o ne priežastį naikinti.
„Be to, tą griovį urėdija pasižadėjo sutvarkyti. Tikslas pasiektas“, – aiškino pašnekovas.
Pastebėjus, kad savavališkais veiksmais apkaltinti gyventojai nepatenkinti jų ignoravimu, komisijos pirmininkas sutiko, kad galbūt ir negerai, kad nebuvo išklausytos abi pusės.
Tačiau, anot jo, pakeisti nieko negalima – komisija darbą baigė, protokolas surašytas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: S. Rancas patikino: jeigu urėdija imtųsi spręsti miško užtvindymo problemą, jis prisidėtų.
