Septyni per parą besikreipiantieji pagalbos telefonu kalba apie savižudybę, tačiau specialistai dažniausiai juos atkalba nuo pražūtingo žingsnio. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Savaitgalį iš gyvenimo pasitraukė aštuoniolikmetis Svirkančių kaimo gyventojas. Išeidamas jaunuolis atsisveikinimo laiško nepaliko. Tiriamos įvairios nelaimės versijos, viena iš jų – nelaiminga meilė.
Jaunuolį apibūdino gerai
Aplinkiniai velionį apibūdino buvus draugišką, tvirtą vaikiną. Esą sunku buvo nujausti nelaimę, nes jokie ženklai to nebylojo.
Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius „Santarvei“ sakė, kad sunku kalbėti apie įvykusią nelaimę, nes tai didelis skausmas tiek šeimai, tiek mokyklos bendruomenei.
„Mus palikęs jaunuolis buvo tiesiog paprastas vaikinas – atsakingas, darbštus, draugiškas“, – jaunuolį apibūdino direktorius.
Panašios nuomonės ir Viekšnių gimnazijos mokytojas Paulius Auryla, pernai mokęs jaunuolį.
Liko tik spėlioti
„Santarvės“ pašnekovai teigė, kad aštuoniolikmetis mokykloje nebuvo iš tų, kurie stovėtų nuošalėje ir vengtų bendravimo.
„Pakviestas niekada neatsisakydavo dalyvauti ir mokyklos renginiuose, tačiau nebuvo iš tų, kurie yra vadinami „klasės siela“. Uždaroko būdo, neatviraudavo su bet kuo, bet su visais buvo draugiškas ir bendraujantis“, – prisiminė mokytojas.
Daugelis mokyklos bendruomenės narių jį įsiminė kaip mėgstantį kaimo darbus, sugebantį valdyti bet kokią techniką, pradedant kombainais, traktoriais ir baigiant lengvaisiais automobiliais.
„Apie nelaimę buvo sunku įtarti, nes paskutinėmis dienomis jo elgesys nepakito. Visiškai neseniai jis gavo vairuotojo pažymėjimą, o tai gana svarbus įvykis jauno žmogaus gyvenime. Jei jis būtų iš anksto planavęs savižudybę, vargu ar būtų laikęs vairavimo egzaminus. Greičiausiai viskas įvyko esant afekto būsenos“, – spėliojo P. Auryla.
Padeda specialistai
Po nelaimės Viekšnių gimnazijoje dirbo Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai. Šios tarnybos vadovė Salvinija Lukšienė „Santarvei“ sakė, kad su mirusiojo klasės draugais ir likusia jo seserimi dvyne specialistai dirbo ir grupelėse, ir individualiai. Dedamos visos pastangos, kad panašios istorijos nepasikartotų, kad bendraklasiai ne taip išgyventų nelaimę.
Tai ne vienintelis moksleivio savižudybės atvejis Viekšnių seniūnijoje. Prieš beveik dvejus metus iš gyvenimo pasitraukė septyniolikmetis, taip pat Viekšnių gimnazijos moksleivis. Tuomet kilo įtarimų, kad vaikinas buvo įsivėlęs į kompiuterinius žaidimus, turėjo finansinių bėdų ir, neatlaikęs sunkumų, pakėlė ranką prieš save.
Ragina išsikalbėti
S. Lukšienės teigimu, nurodyti nelaimės priežastis yra be galo sunku, todėl nėra tikslo nė spėlioti.
„Jaunuoliai šiais laikais yra uždaresnio būdo, nedrįsta kalbėti, todėl sunku nuspėti ir užbėgti nelaimei už akių. Paskutinėse klasėse – toks moksleivių amžius, kai jie yra linkę į spontaniškumą, o vyresnio amžiaus žmonės daugiau planuoja, apmąsto savo veiksmus“, – pastebėjo S. Lukšienė.
Susidūrus su problemomis jaunuolius ji ragina netylėti, nelaikyti nuoskaudų savyje, o kuo daugiau kalbėti. Tiems, kuriems sunku savo išgyvenimus išsakyti žodžiu, pataria jausmus ir emocijas išlieti raštu arba tiesiog išsiverkti į pagalvę ar pasitaikius progai išsišaukti, išsiklykti.
„Alkoholis ir medikamentai tikrai nepadės išspręsti problemų. Vaistai tik užslopina, užspaudžia emocijas ir jos niekur nedingsta. Todėl patariama, kad jei galima iškentėti, tai geriau kentėti be medikamentų“, – teigė S. Lukšienė.
Sulaukta nemažai skambučių
Kad būtina kalbėti apie iškilusias problemas, „Santarvei“ sakė ir Klaipėdos jaunimo linijos koordinatorė Indrė Gaudiešiutė. Tik kalbantis esą galima rasti išeitį iš bet kokios padėties.
Jos duomenimis, vidutiniškai per dieną pagalbos kreipiasi septyni apie savižudybę kalbantys žmonės.
Pernai per metus „Jaunimo linijos“ savanoriai atsiliepė į 93 tūkst. skambučių, arba vidutiniškai į 256 skambučius per parą. Maždaug po septynis iš per parą paskambinusiųjų kalbėjo apie savižudybę. Dažniausiai žmonės skambina dėl santykių problemų, minčių apie savižudybę, patiriamų patyčių, psichikos ir fizinės sveikatos problemų, išsiskyrimų, netekčių ir konfliktų.
Daugiau nei pusė skambinančiųjų – jaunesni nei 15 m., trečdalis – 16–25 m. amžiaus. Dažniausiai skambina merginos.
Nemažai pagalbos prašymų gauta ir internetu. Atsakyta į visus per pusantro tūkstančio atsiųstų laiškų.
Nebūna vienos priežasties
I. Gaudiešiutės teigimu, iš gyvenimo pasitraukus artimam žmogui, likusieji ieško atsakymo į klausimą „kodėl?“
„Iš tiesų savižudybei paprastai nebūna vienos priežasties. Tiesiog per tam tikrą laiką susikaupia daug įvairių problemų ir sunkumų, todėl paskutinis lašas, pastūmėjęs pražūtingam žingsniui, gali būti bet kas. Todėl tas paskutinis lašas ne visada būna pagrindinė savižudybės priežastis“, – aiškino I. Gaudiešiutė.
Jos teigimu, nelaimingą meilę išgyvena dauguma žmonių, bet ne visi pakelia ranką prieš save. Viskas esą priklauso nuo turimos gyvenimiškos patirties ir sugebėjimo susitvarkyti su iškilusiomis problemomis.
„Kodėl žmogus nutaria pasitraukti iš gyvenimo, gali atsakyti tik jis vienas, todėl likusiems po artimojo savižudybės reikėtų stengtis ne ieškoti atsakymo, bet atrasti jėgų gyventi su žinia, kad į tą klausimą atsakymo nebus niekada“, – patarė I. Gaudiešiutė.
Suteikia pagalbą
Specialistai ragina žmones iškilus problemų kreiptis pagalbos nemokamais telefonais:
„Jaunimo linija“ – 8 800 28 888
„Vaikų linija“ – 116 111
„Vilties linija“ – 116 123
„Pagalbos moterims linija“ – 8 800 66 366
„Linija doverija“ – 8 800 77 277 (pagalba teikiama rusų kalba)
