- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Išklausę verslininkus, politikai prisiminė rinkiminius pažadus

Po ilgo priešinimosi ir abejonių dėl 5 mln. litų investicijos į Mažeikių rajoną atėjimo politikai ryžosi išklausyti verslininkų, siekiančių eksploatuoti Plinkšių durpyną.
Trečiadienį Savivaldybės tarybos frakcijų seniūnai susitiko su UAB „Vilistra“ direktoriumi Arvydu Antaniūnu, UAB „Plinkšių Vilistra“ direktoriumi Algimantu Valteriu, personalinės įmonės savininku dr. Ginučiu Juozapavičiumi bei architektu Alvydu Mituzu.
Susitikime dalyvavo Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Algimantas Čepys. Jis yra gavęs Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko raginimą išnagrinėti Seimo Kaimo reikalų komiteto prašymą dėl problemų, susijusių su Plinkšių durpyno eksploatacija.TARYBA GRĮŽO Į PRADINĮ TAŠKĄ
UAB „Vilistra“ direktorius Arvydas Antaniūnas frakcijų seniūnams sakė, jog pagrindinis jų įmonės tikslas – visus klausimus spręsti teisėtai. Jis paaiškino, kad dar 2000 metais UAB „Vilistra“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama pasiūlyti kažkada eksploatuotą, bet dabar apleistą durpyną.
Buvo pasiūlyta Plinkšių aukštapelkė, kaip Lietuvoje vienas labiausiai pažeistų, sunykusių durpynų.
2001 metais įmonė gavo leidimą šiame durpyne atlikti žvalgybą, pirminius tyrimus bei rengti poveikio aplinkai tyrimą. Gavusi tuometinio Mažeikių rajono mero Vidmanto Macevičiaus sutikimą, UAB „Vilistra“ 2002 metais įregistravo dukterinę įmonę „Plinkšių Vilistra“. Numatyta į šią įmonę investuoti 5 mln. litų, sukurti apie 40 darbo vietų.
Šių metų kovo mėnesį įmonė gavo leidimą naudoti Plinkšių durpyno žemės gelmių išteklius ir ertmes. Po daugybės suderinimų jį išdavė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Pageidaujamas Plinkšių durpyno 114 ha plotas dabar priklauso Mažeikių miškų urėdijai. Gavusiai visus leidimus „Plinkšių Vilistrai“ liko paskutinis žingsnis – pakeisti tikslinę žemės paskirtį. Norint, kad šis plotas taptų naudingųjų iškasenų žeme, reikia parengti detalųjį planą. Tam leidimą turėjo duoti Savivaldybė.
„Čia mes ir užstrigome. Rajono taryba pradėjo svarstyti ne detaliojo plano rengimo klausimą, o apskritai grįžo į pradinį tašką ir pradėjo mąstyti, ar iš viso Plinkšių durpyne verta ką nors daryti. Ji pamiršo, kad tokį leidimą mes jau turime. Šie svarstymai užsitęsė pusmetį. Balandžio mėnesį taryba nepritarė detaliojo plano rengimui. Mums liko vienintelis kelias – kreiptis į juristus. Teismui padavėme prašymą, kad tarybos sprendimas būtų panaikintas. Tikiuosi, kad šios dienos pristatymas atitolins ar visai užbaigs šitų klausimų nagrinėjimą ir nereikės jų kelti teismuose“, – kalbėjo A. Antaniūnas.

GEOLOGŲ IŠVADOS
Personalinės įmonės „Magma“ savininkas dr. Ginutis Juozapavičius patikino, kad visi UAB „Vilistra“ atlikti darbai buvo vykdomi nustatyta tvarka, nieko neaplenkiant, neperšokant nė vieno etapo. Viskas atlikta taip, kaip įteisinta norminiuose aktuose.
G. Juozapavičius sakė, kad iš pradžių poveikio aplinkai tyrimą organizavo J. Jonyno individuali ekofirma, sutelkusi kompetentingus specialistus. Buvo prieita prie išvados, kad, eksploatuojant Plinkšių durpyną, poveikis aplinkai nebus reikšmingas. Svarstant šį tyrimą, buvo gauta pastabų iš Savivaldybės. Pasak habilituoto mokslų daktaro, visos jos buvo išanalizuotos ir pateiktas motyvuotas atsakymas.
Įmonė „Magma“, atlikusi Plinkšių durpyno telkinio žvalgybą, parengė durpių eksploatacijos projektą. G. Juozapavičius paaiškino, kad svarbiausia yra išsaugoti vandens nuotėkį iš aukštapelkės, nes jis būtinas Plinkšių parko ežerėlių režimui palaikyti. Taip pat reikėjo išspręsti problemą, kad per miestelį nevažiuotų durpyno transportas. Šie klausimai buvo išspręsti.
Papildomai buvo padaryta daugiau nei 100 gręžinių, matuojamas vandens nuotėkis įvairiais metų laikais, parengta schema, kaip įsisavinti durpyną. Su visais atliktais darbais susipažino žemės gelmių formavimo ekspertai.
„Kasant durpes, vandens režimas pelkės išorėje visiškai nepasikeis, nes ir dabar ji yra nusausinta, apsupta kanalų. Rytinėje durpyno dalyje būtų kasama giliau, vakarinėje – sekliau. Išeksploatavus durpyną, liktų vandeniu užsipildžiusi įduba, pakraščiuose – drėgna pelkė, o pakilimuose – sausumos, kuriose būtų galima didesnė nei dabar augalijos ir gyvūnijos įvairovė. Tokiu būdu atsistatytų visas pelkės režimas. Tokie projektai yra parengti visiems Lietuvoje egzistuojantiems durpynams, nes be jų įmonė negali pradėti kasti“, – pasakojo G. Juozapavičius.

KALTINIMUS IR EMOCIJAS REIKIA ATMESTI
Architektas Alvydas Mituzas taip pat teigė, kad užsakovas buvo nurodęs, jog viskas būtų daroma pagal įstatymus. Išstudijavęs pateiktą informaciją, architektas pateikė siūlymus, kaip, kasant durpes, turėtų būti tvarkomas durpynas, kad ateityje jis taptų stabiliu kraštovaizdžio kompleksu su gerai sutvarkytais vandens telkiniais.
„Iš esmės santykinė žala gamtai gali būti daroma tik kasant durpes. Vėliau ši teritorija būtų stabilus pelkinis kompleksas. Konsultuotasi su daugybe specialistų, ir jie visi buvo tos pačios nuomonės. Labai apmaudu skaityti rajono spaudoje, kad tie, kurie negyvena Mažeikiuose, nieko nenusimano, yra korumpuoti. Manyčiau, kad būtina atmesti tokius kaltinimus, nes tai yra emocijos. Sprendžiant iš ekspertų išvadų, aišku, kad tokios būklės durpynas negali likti. Mūsų nuomone, sprendimas eksploatuoti durpyną, privedant jį iki numatyto gamtinio komplekso, yra optimalus“, – sakė A. Mituzas.

AR PASIRAŠYTŲ KRAUJU?
Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komiteto pirmininkas, Valstiečių ir Naujosios demokratijos sąjungos narys Jonas Siminkevičius teigė, kad išanalizavęs poveikio aplinkai tyrimo ataskaitą suvokė, jog išeksploatavus durpyną, vandens lygis bus pažemintas. Dėl šios priežasties iškiltų didžiulė problema dėl tvenkinių ir ežero maitinimo.
G. Juozapavičius paaiškino, kad tokią nuomonę J. Siminkevičius susidarė todėl, kad išanalizavo tik pirminę medžiagą.
Pasak „Magmos“ savininko, per tolesnį tyrimą buvo atliktos parengtinė ir detalioji geologinės žvalgybos, atlikti vandens režimo bei nuotėkio stebėjimai. Tik po visų tų darbų padarytas galutinis projektas.
„Nė viename durpyne nėra taip, kad jį iškasus ir sureguliavus režimą, nebūtų vandens. Bet koks tvenkinys, iškastas šalia ūkininko sodybos, prisipildo vandens. Juk Lietuvoje lyja daugiau nei reikia. Kasant durpes, vanduo yra nuleidžiamas žemiau, tačiau jis visą laiką nuteka“, – tikino geologas.
Meras Vilhelmas Džiugelis pareikalavo nedviprasmiško atsakymo, ar durpyno eksploatacija pakenks Plinkšių ežerui?
G. Juozapavičius patikino, kad Plinkšių ežerui jokio poveikio ne-bus. Habilituotas mokslų daktaras paaiškino, kad Plinkšių durpynas nėra priešežerio durpynas. Tai – atskira sistema.
„Ežeras yra gerokai žemiau, todėl nei kasant, nei po to jokio kenkimo nebus. Dabar iš durpyno išteka mažas kanalėlis, kuris vasarą visai išdžiūva. Jis tikrai negali pamaitinti tokio ežero“, – sakė G. Juozapavičius.
Merui paklausus, ar po tokiu teiginiu „Magmos“ savininkas galėtų pasirašyti krauju, šis ramiai atsakė, kad gali.

IŠDRĮSO NUSIGRĘŽTI NUO SAVIVALDYBĖS
Neetatinis vicemeras J. Siminkevičius, pajuokavęs, kad dabar visi smaigaliai yra nukreipti į jį, sakė, jog dar 1998 metais Savivaldybė užsakė projektą dėl Mažeikių rajono saugotinų teritorijų. Į šį projektą įtraukta 12 teritorijų, tarp kurių yra ir Plinkšių aukštapelkė. Už šį projektą sumokėta 4 tūkst. litų. Žemėtvarkos projektavimo institutui, parengusiam kartografinius žemėlapius, buvo sumokėta 19 tūkst. litų. Vicemeras tikėjosi projektą pristatyti tarybai per praėjusį posėdį. Tačiau šis klausimas buvo atidėtas.
„Prisiminkite, kad prieš dvejus metus iš Savivaldybės jūs gavote neigiamą atsakymą. Tada nusigręžėte nuo mūsų ir pradėjote viską derinti Vilniuje. Tik po to atėjote paprašyti, kad duotume leidimą rengti detalųjį planą. Manau, kiekvienas verslininkas žino, kad valstybės žemė pagal Savivaldos įstatymą priklauso rajono Savivaldybei. Tik ji priima galutinį sprendimą. Jeigu jūs iš Geologinės tarnybos gavote leidimą tyrinėti durpyną, prašau, tyrinėkite. Čia aš nematau jokios mūsų kaltės, – piktinosi politikas, priminęs, kad grasinimais paduoti į teismą UAB „Plinkšių Vilistra“ daro didžiulį spaudimą tarybos nariams.
Vicemerui kilo klausimas, kodėl būtent „Vilistrai“ reikia leisti eksploatuoti durpyną? Pasak jo, įmonei iš Vilniaus kažkodėl nereikėję dalyvauti konkurse dėl žemės nuomos.
„Gal kita įmonė būtų pažadėjusi, kad įdarbins šešiasdešimt ar septyniasdešimt žmonių? Gal ji būtų pažadėjusi sutvarkyti Plinkšių miestelį?“ – svarstė politikas.
Jam buvo paaiškinta, kad žemė, turinti naudingųjų iškasenų, skiriama ne konkurso tvarka.
UAB „Plinkšių Vilistra“ direktorius Algimantas Valteris atkreipė politiko dėmesį į tai, kad Savivaldybė tuos 23 tūkst. litų išleido ne vien dėl Plinkšių aukštapelkės – lieka dar vienuolika teritorijų.
Taip pat buvo atmestas J. Siminkevičiaus teiginys, kad „Vilistra“ pretenzijų Savivaldybei negali turėti, nes V. Macevičius 2002 m. pasirašė raštą, adresuotą ne „Vilistrai“, o J. Jonyno ekofirmai. Buvo paaiškinta, kad J. Jonyno ekofirma yra paslaugas teikianti įmonė, kuri kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybę „Vilistrai“ užsakius.
„Mūsų advokatai teisiniu požiūriu nagrinėja mūsų nueitą kelią. Jų nuomone, visi veiksmai yra atliekami teisingai. Mes tikrai neblefuojame“, – sakė A. Antaniūnas.
G. Juozapavičius pajuokavo, kad siuvėjas nesisavina kliento užsakyto pasiūti švarko, tai kodėl Savivaldybės darbuotojams kyla minčių, kad „Vilistra“, pateikusi J. Jonyno ekofirmai užsakymą, gali blefuoti.

ESMĖ YRA ŽMOGUS IR JO ALGA
Neetatinis vicemeras, Liberalų demokratų partijos narys Kęstutis Bartkevičius teigė, kad susidarė nestandartinė situacija. Jo nuomone, gamta nedovanoja už padarytas klaidas. Politikas, padėkojęs J. Siminkevičiui už kruopštų šio projekto auditą, teigė, kad domėjosi „Vilistra“ ir įsitikino, kad ši įmonė nekelia abejonių. K. Bartkevičius pasisakė už privataus kapitalo atėjimą į Plinkšių durpyną.
Liberalcentristas, neetatinis vicemeras Kęstutis Slavinskas priminė ne kartą sakęs, kad mūsų rajonui svarbi kiekviena sukurta darbo vieta. Jis teigė nesuprantąs, kodėl įsivelta į diskusijas dėl galimų mokesčių.
„Esmė yra ne gaunami mokesčiai, o žmogus ir jo gaunama alga. Per rinkimus kiekvienas žadėjome, kad sieksime sukurti darbo vietų, tačiau dabar tuos pažadus lyg ir pamiršome. Turime Aplinkos ministerijos išvadas, todėl nesuprantu, kodėl turėtume neleisti eksploatuoti to durpyno. Kolegoms noriu priminti, kad anksčiau dėl kai kurių tarybos sprendimų abejojau. Pavyzdžiui, kai buvo sprendžiama dėl kai kurių šilumos tinklų, ligoninės dalykų. Nors balsavau prieš, tačiau sprendimai buvo priimti, nes buvau vienas iš mažumos. Dabar raginu J. Siminkevičių ir kitus jį palaikančius politikus neįsižeisti – aš esu už durpyno eksploatavimą“, – kalbėjo K. Slavinskas.
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Pranas Noreika sakė, kad jų frakcija domėjosi, kiek mokesčių sumoka Renavo durpynas. Paaiškėjo, kad jie siekia beveik pusę milijono. Taip pat buvo kalbėtasi su Mažeikių urėdu, kuris akcentavo, kad būtina kažką daryti su Plinkšių durpynu.
„Patvenkimui reikės pinigų. Jeigu „Vilistra“ prisiteis, jų taip pat reikės. Iš kur juos paimsime? Be to, norint užtvenkti durpyną, reikės viską išlyginti, todėl nei tų žolių, nei medžių ten taip pat neliks. Manau, kad šiuo atveju mums svarbesnis darbo vietų sukūrimas“, – samprotavo P. Noreika.
Jam pritarė ir mero pavaduotojas Viktoras Bugnevičius, pabrėžęs, kad rajono politikai, neįsileidę investicijų, atrodys nesolidžiai.
Naujosios sąjungos atstovas, Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komiteto narys Vidmantas Erminas stebėjosi, kodėl iki šiol nuo tarybos narių buvo slepiama informacija, kodėl prieš tarybos posėdį nebuvo pateiktos Aplinkos ministerijos išvados ir kodėl J. Siminkevičius kalbėjo apie 8 tūkst. litų mokesčius, kai Renavo durpynas jų sumoka beveik pusę milijono. Politiko nuomone, komitetas dėl to dar turės rimtai padiskutuoti.
Romualdo SAKALAUSKO nuotr.:
Dr. Ginutis Juozapavičius garantavo, kad durpyno eksploatacija nepakenks Plinkšių ežerui.