Išlaikyti šaltą protą (dez)informacijos amžiuje padeda kritiškumas

Dideli ir greiti informacijos srautai prisideda prie to, kad žmonės ne tik nuo jos pavargsta, bet ir ima tikėti viskuo, kas rašoma.

Šiuolaikiniame informacinių technologijų amžiuje visuomenė yra nuolat atakuojama pranešimais, naujienomis, raginimais protestuoti prieš kažką, pasirašyti peticijas, tapti įvairių grupių socialiniuose tinkluose nariais bei sekėjais.
Informaciją skelbia ne tik į internetą persikėlusios tradicinės žiniasklaidos priemonės, bet ir įmonės, organizacijos, savo nuomones įvairiais klausimais reiškia politikai, visuomenei žinomi žmonės, pavieniai komentatoriai.
Gyvename tokiu metu, kai atskirti pelus nuo grūdų arba, kitaip tariant, – melą nuo teisybės, tampa vis sudėtingiau.
Specialiai skleidžiamų melagingų naujienų fone vis svarbesnis tampa apsišvietusios, gebančios kritiškai mąstyti ir situaciją vertinti visuomenės vaidmuo.

Reikia mokytis atpažinti

Įvairių sričių mokslininkai, politologai, informacinių technologijų, komunikacijos specialistai tikina: koronaviruso pandemijos sukelta krizė atvėrė naujas galimybes manipuliacijoms informacija arba kitaip melagienoms.
„Lietuva pasirinko natūralią atranką – išgyvens tik stipriausieji“, „Farmacijos pramonė slepia, kad vitaminas C nužudo koronavirusą“, „Vokietijos tankas išniekino žydų kapines Kaune“ – tai tik kelios iš daugelio pastaruoju metu Lietuvoje pasirodžiusių melagingų straipsnių antraščių.
Visuomeninė organizacija „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ surengė virtualius mokymus tema „Kaip išlaikyti šaltą protą netikrų naujienų laikotarpyje“.
„Matome, kad tokie mokymai ypač svarbūs ir aktualūs visiems piliečiams, kurie domisi dezinformacija, sąmokslo teorijomis. Šiuo metu gyvename informacinio pertekliaus laikotarpiu, kai informacija sklinda žaibišku greičiu“, – kalbėjo mokymų organizatorius, Pilietinio atsparumo iniciatyvos vadovas Tomas Kazulėnas.

Dezinformacija – pavojinga ir gyvybei

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius sako, kad pandeminės krizės metu žalą daro ir pats koronavirusas, ir žaibišku greičiu plintanti dezinformacija (melu paremtos informacijos, neegzistuojančių faktų skleidimas) bei misinformacija (manipuliavimas tam tikra informacija).
„Tikrasis koronavirusas sukelia didžiules pasekmes žmogaus sveikatai ar net gyvybei, lygiai taip pat ir dezinformacinis virusas gali turėti didžiulių skaudžių pasekmių. Todėl reikia suprasti, kas tai yra. Reikia mokytis, kaip tai dekonstruoti“, – kalbėjo lektorius.
Jis pateikė pavyzdį: pandemijos pradžioje Irano socialiniuose tinkluose plačiai pasklido informacija, kad koronavirusą neva žudo alkoholis ir šiluma. Po šios informacijos paplitimo mirė 27 iraniečiai, virusą bandę „išsigydyti“ metilo alkoholiu.

Bandoma užaštrinti emocijas

Pasak Nerijaus Maliukevičiaus, įvairių krizių, karinių konfliktų, pandemijų metu propagandistų taikinys yra visuomenės emocijos, kurios jau ir šiaip yra pertemptos. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Pasak N. Maliukevičiaus, socialinių, ekonominių, karinių krizių ar, šiuo atveju, koronaviruso pandemijos metu pagrindiniu dezinformacijos skleidėjų taikiniu tampa visuomenės emocijos. Jos jau ir šiaip yra pertemptos dėl to, kas ir kaip vyksta. Žmonės išgyvena baimę, patiria stresą dėl neužtikrintos ateities. O čia dar gausybė bauginančių antraščių, pranešimų, reportažų…
Žodžiu, nelieka nei laiko, nei noro tą informaciją tikrinti. Tai puikios sąlygos žaibiškai plisti dezinformacijai bei misinformacijai.
Žiniasklaidą, politinius konfliktus, informacinį karą, Rusijos studijas kaip savo mokslinius interesus pasirinkęs N. Maliukevičius pastebėjo, kad į šiuolaikinius medijos kanalus misinformacijos prasiskverbia daugiau nei grynosios dezinformacijos.
„Melas skrenda, o tiesa lėtai juda iš paskos, tad, kai žmonės suvokia teisybę ir atsipeikėja, būna per vėlu: pokštas įvyko ir tikslas jau pasiektas“, – anglų rašytojo Džonatano Svifto mintį dabartinei situacijai dėl plintančios melagingos informacijos pritaikė politologas.

Išskiriamos septynios propagandos technikos

Visuomenės atstovams, norintiems išsaugoti aiškų realaus pasaulio vaizdą ir išvengti manipuliacijų bei apgaulės, gyvybiškai svarbiomis tampa komunikacinės kompetencijos ir žiniasklaidos raštingumas.
Globaliame informacijos ir dezinformacijos amžiuje „susigaudyti“ tarp tiesos ir pramanų gali padėti
septynios propagandos technikos.
Pirmoji iš jų – etikečių klijavimas. Pasak N. Maliukevičiaus, neretai rengiant informacinius pranešimus, idėjai ar argumentui diskredituoti yra panaudojami blogi ar žeidžiantys epitetai. Negražūs epitetai bei įžeidimai istorijoje visada vaidino svarų vaidmenį. Jais griaunama reputacija, pažeminami žmonių pasiekimai, panaudojant juos žmonės net uždaromi į kalėjimą, dėl jų vyksta karai. Tokie epitetai gali būti nukreipti prieš individus, grupes, bendruomenes, gentis, kaimynus, valstybes, regionus, tautas ir rases.
Geriausias priešnuodis nuo manipuliacijos yra aktualizacija: apatiją įveikia aktyvumas, kontrolę – laisvė, cinizmą – pasitikėjimas, o melą nugali atvirumas ir tiesa.

Vertybės suprantamos kitaip

Blizgantys apibendrinimai – kai kažkas susiejama su „dideliu gėriu“. Ši technika naudojama bandant visuomenę įtikinti pritarti kažkam, ko mes net nepatikriname.
Žmonės dažnai tiki ir kovoja už idėjas, kurios įvardijamos „dideliu gėriu“: už „civilizaciją“, „krikščionybę“, „teisybę“, „demokratiją“, „patriotizmą“, „motinystę“, „tėvystę“, „mokslą“, „mediciną“, „sveikatą“ ar „meilę“.
Propagandos analizės tikslams šias etiketes galime pavadinti „blizgančiais apibendrinimais“. Šios etiketės reiškia skirtingus dalykus skirtingoms auditorijoms ir jomis taip pat dažnai manipuliuojama. Tai nėra šių idėjų kritika, priešingai, tai kritika to, kaip šiomis idėjomis manipuliuoja propagandistai.

Pavyzdžių yra ir čia pat

Blizgančių apibendrinimų, etikečių klijavimo ir kitų propagandos technikų panaudojimo pavyzdžiu gali būti prieš porą savaičių socialinio tinklo „Facebook“ skelbimų grupėse sklidęs raginimas (faktinės klaidos neredaguotos): „Sveiki žemiečiai. Jeigu jums rūpi jūsų, jūsų vaikų, anūkų, proanūkių ateitis, tai kviečiame rytoj, 2020 metų balandžio 21 dieną, 17 valandą atvykti prie Mažeikių miesto savivaldybės su bet kokia transporto priemone, ir parodyti, kad mes dar „gyvi“, kad norim patys planuotis tolesnį gyvenimą. Gal sudarydami didesnį eismą, atkreipsim į save valdžios dėmesį, į mūsų norus. Paraginkit draugus, pažįstamus, kuriems aktuali ateitis.“
Pasipylus kritiškai nusiteikusių interneto vartotojų klausimams, skirtiems šio „suvažiavimo“ iniciatoriams, apie tai, koks yra jo tikslas, užvirus diskusijai, kad nesankcionuoti susibūrimai gali užtraukti baudas, atsakymų iš organizatorių nebuvo sulaukta. Galiausiai dingo ir pats skelbimas.

Tik juoda arba balta

Perkėlimo metodas suteikia autoritetą, pateisinimą ir reputaciją kažko gerbiamo kitam, kad pastarasis būtų priimtinas. Arba priešingai – pasitelkus autoritetą ir reputaciją, propagandistas bando priversti mus atmesti argumentus.
Propagandistai retai naudojasi tik vienu simboliu. Muzika, vaizdas, uniformos, ritualai – visi yra derinami ir panaudojami.
Liudijimo technikai būdinga tai, kad ją naudojant gerbiami arba nekenčiami asmenys sako, jog tam tikra idėja, programa, produktas ar asmuo yra geri arba blogi.
Kai kurie iš šių liudijimų gali daugiau dėmesio skirti pačiam asmeniui, kuris kažką teigia, o ne jo argumentų ir idėjų turiniui. Taip kuriama iliuzija, kad „toks ar toks blogas žmogus palaiko tokią ar tokią idėją, todėl ir pati idėja yra bloga.“
Anot N. Maliukevičiaus, po Rusijos agresijos Kryme Rusijos politikai dažnai naudoja „istorinio teisingumo“ argumentus, neva paaiškinančius ir pateisinančius šią kampaniją.

Palankumo siekia būdami savais

Nuo tautos. Tai propagandos technika, kuria kalbėtojas bando įtikinti savo auditoriją, kad jis ir jo
idėjos yra geri, nes jie yra „paprastų žmonių“. Politikai, visuomenės lyderiai dažnai siekia gyventojų palankumo ir jo sulaukia, sakydami, kad jie yra tokie patys žmonės kaip „tiesiog visi mes“. Jie viešai demonstruoja savo atsidavimą mažiems vaikams, paprastiems žmogiškiems dalykams bei įpročiams.
Jie kviečiasi žurnalistus į savo namus, vaišina virtuvėse „netikėtai“ atrastais savo pačių keptais pyragais. Įvairių šalių lyderiai demonstruoja, kaip dalgiu moka pjauti šieną, o rudenį iš daržų rauti morkas. Jie „kaip ir visi paprasti“ žmonės kartais nusideda sveikos mitybos principams ir suvalgo porciją greitojo maisto.

Bandoma „išjungti“ kritiškumą

Taikant kortų kaladės techniką, kaip kortos maišomi faktai bei informacija, vaizdai, logiški ir nelogiški teiginiai – tam, kad būtų sukurtas geriausias efektas. Visko vaizdavimas tik baltu ar juodu,
grynu gėriu ar blogiu, be jokių atspalvių ar niuansų – tai šios technikos pavyzdžiai.
Bandymas visuomenę įtikinti, kad „Visi ar bent jau dauguma tai daro“ priskiriamas vagono prikabinimo technikai. Ją naudojant siekiama, kad žmonės sektų propagandistų programą, sumanymus kaip visumą, neanalizuodami argumentų už ir prieš, nesidomėdami įrodymais bei faktais, pateikiamais kituose šaltiniuose.
„Neskubėkite. Saugokitės savo išankstinių įsitikinimų. Susilaikykite nuo sprendimų,
kol neįvertinote visos informacijos. Analizuokite“, – laikytis tokių principų, vertinant šiais laikais gausiai plintančią informaciją, patarė N. Maliukevičius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*