Lietuva sausio 23-iąją
1793 m. Peterburge pasirašyta konvencija dėl antrojo Žečpospolitos padalijimo. Rusijai atiteko didžioji Lietuvos dalis, Prūsijai skirtas Dancingo miestas ir nemaža Lenkijos dalis.
1897 m. Vanagų kaime, netoli Klaipėdos, gimė rašytoja Ieva Simonaitytė, savo romanuose aprašiusi Klaipėdos krašto žmonių gyvenimą. Mirė 1978 m.
1907 m. Auksūdyje, Kretingos rajone, gimė Alfonsas Kalnius, kalbininkas, tekstologas, redagavęs Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzę“, Žemaitės „Raštus“. Mirė 1981 m.
1918 m. Vilniuje įsteigta Baltarusijos mokslo draugija – Lietuvos baltarusių mokslininkų organizacija.
1920 m. išleistas ryšininkų leidinio „Paštininkų balsas“ pirmasis numeris.
1921 m. Vilniuje gimė archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras, Marija Gimbutienė. Mirė 1994 m. Los Andžele (JAV).
1998 m. Rygoje baigėsi Baltijos jūros šalių tarybos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame 11-os šalių vyriausybių vadovai deklaracija patvirtino nuostatą toliau stiprinti regiono bendradarbiavimą, kurti stabilią ir klestinčią Europą be skiriamųjų linijų.
1999 m. sostinės Rotušėje pirmą kartą surengtas labdaringas Vienos pokylis.
2002 m. pirmajai moteriai Lietuvos kariuomenėje – Linai Lajauskienei – suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis.
2009 m. Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė įstatymą dėl Energetikos ministerijos įsteigimo.
Lietuva sausio 24-ąją
1507 m. Žygimantas Senasis vainikuotas Lenkijos karaliumi.
1907 m. Kaune gimė Rostislavas Andrejevas, Kauno muzikinio teatro solistas, vyriausiasis režisierius. Mirė 1967 m. Maskvoje.
1989 m. Lietuvos kompozitoriai atsiskyrė nuo TSRS kompozitorių sąjungos ir įkūrė nepriklausomą Lietuvos kompozitorių sąjungą.
1991 m. Skandinavijos valstybės atsiuntė TSRS vadovui Michailui Gorbačiovui laišką, reikalaujantį sustabdyti teroristinius veiksmus Baltijos respublikose.
2002 m. Seimas į Atmintinų dienų sąrašą įtraukė Kovo 8-ąją, minimą kaip Tarptautinę moterų solidarumo dieną.
2005 m. Klaipėdoje humanitarinių mokslų daktarui doc. Jurgiui Mališauskui įteikta aštuonioliktoji rašytojos Ievos Simonaitytės premija. Ši premija teikiama už brandų literatūrinį indėlį į Klaipėdos krašto kultūrą.
2011 m. eidamas 91-uosius metus mirė režisierius, aktorius Vladas Limantas. Su jo vardu susijęs Vilniaus universiteto Kiemo teatro studijos ir Senamiesčio teatro įkūrimas.
Lietuva sausio 25-ąją
1323 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Vilnius.
1549 m. Žygimantas Augustas specialia privilegija patvirtino Biržams kunigaikštystės statusą.
1851 m. Pasvalio rajone, Mediniuose, gimė Lietuvos valstybininkas ir pramonininkas, pirmojo lietuviško dienraščio „Vilniaus žinios“ steigėjas Petras Vileišis. Mirė 1926 m.
1890 m. Ukmergės apskrityje, Pageležiuose, gimė dailės istorikas ir kritikas, lietuvių profesionaliosios muziejininkystės pradininkas, grafikas Paulius Galaunė. Mirė 1988 m.
1905 m. Kaune vyko politinis streikas – į gatves išėjo beveik 20 tūkstančių Kauno darbininkų.
1912 m. Bubeliuose, Suvalkų vaivadijoje, gimė Albinas Žukauskas, poetas, prozininkas, vertėjas, išleidęs per dešimtį poezijos rinkinių, kelias apsakymų knygas. Mirė 1987 m.
1919 m. Kaune įkurta Lietuvos karo mokykla.
1931 m. pasirašyta Lietuvos ir Latvijos mokyklų konvencija. Lietuvoje veikė nemažai latvių, o Latvijoje – lietuvių mokyklų.
1989 m. Vasario 16-oji paskelbta tautine švente.
1992 m. įsteigta Lietuvos samariečių bendrija.
2001 m. Varšuvos Karalių pilyje Prezidentui Valdui Adamkui įteiktas garbingiausias Lenkijos verslo klubo apdovanojimas už pastangas ir nuoseklumą kuriant sąlygas abiejų šalių politiniam bei ekonominiam bendradarbiavimui.
2003 m. Čijūnės Sugiharos (Chiune Sugihara) fondas „Diplomatai už gyvybę“ už naują požiūrį į lietuvių ir žydų santykius 2002 metų Tolerancijos žmogumi paskelbė profesorę Ireną Veisaitę.
2007 m. eidamas 97-uosius metus po sunkios ligos mirė žinomas prozininkas, eseistas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius Juozas Kralikauskas.
2010 m. eidamas 96-uosius metus mirė vyriausias Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algirdas Petrulis.
