Jubiliejinį diktantą rašė ir mažeikiškiai

Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Penktadienį, vietoje įprastų žinių, Lietuvos radijo bangomis buvo skaitomas Nacionalinio diktanto tekstas. Savo lietuvių kalbos žinias pasitikrinti galėjo ir gyvenantieji Lietuvoje, ir už jos ribų.
Mažeikiškiai, kuriems brangi lietuvių kalba, savo žinias galėjo pasitikrinti diktantą rašydami savivaldybėje, bibliotekose. Diktantas rašomas buvo ir kai kuriose rajono mokyklose.

Jubiliejinis – dešimtasis Nacionalinis diktantas šiemet buvo rašomas ne, kaip jau buvo tapę įprasta, šeštadienį, o penktadienį. Be to, žmonėms pasiūlyta ir daugiau vietų, kuriose buvo galima rašyti diktantą.
Būtent šios priežastys ir galėjo nulemti tai, kad Savivaldybėje diktantą rašė tik 7 mažeikiškės. Tai yra kur kas mažiau, nei ankstesniais metais. Pernai diktantą Savivaldybės tarybos posėdžių salėje rašė 19, užpernai – 23 dalyviai. Kur kas daugiau Nacionalinio diktanto dalyvių – 42, buvo sulaukta 2014 metais.
„Svarbiausia prisiminti: diktantas nėra egzaminas, nes kalba yra kur kas daugiau nei nosinės ir kableliai“, – sveikindama dalyvius per radiją kalbėjo Nacionalinio diktanto vertinimo komisijos pirmininkė Aldona Šventickienė.
Šiemet dalyviams buvo pasiūlyta rašyti Alvydo Šlepiko tekstą „Bedugnė“. Jį skaitė diktorius Marijus Žiedas.
Jį rašiusios mažeikiškės teksto sudėtingumą vertino santūriai. Vienoms tekstas pasirodė lengvesnis nei praėjusiais metais. Kitas suglumino skyryba.
Savivaldybės salėje Nacionalinis diktantas buvo rašomas ant save kopijuojančio popieriaus, tad kiek padarė klaidų, žmonės galės pasitikrinti pirmadienį, kai viešojoje erdvėje bus paskelbtas diktanto tekstas.

Plačiau skaitykite laikraštyje.

8 Atsakymai į “Jubiliejinį diktantą rašė ir mažeikiškiai”

  1. Moksleivė parašė:

    Rašiau mokykloje, jokių trukdžių nebuvo, tekstas buvo labai įdomus ir vidutiniškai sunkus (tiek skyrybos, tiek rašybos taisyklių reikėjo daug žinot).

  2. Asta parašė:

    Gaila, kad diktavo su trukdžiais, dalies teksto negirdėjome. Ar taip nutiko tik bibliotekoje, nežinia. Biblioteka savaiminio kopijavimo popieriaus kažkodėl negavo. Kodėl? Knygų mugė -Vilniuje, diktantas- bibliotekoje, ar ne simboliška?
    Šiemetinio diktanto tekstas, mano nuomone, kažkoks ” sintetinis”, netikras, “pritemptas”. O buvo ir gražių diktantų tekstų. Lengvas jis nebuvo. Bet vis tiek buvo gera jį rašyti. Mūsų kalba tokia graži ir tokia sudėtinga. Myliu JĄ.
    Pagarbiai

  3. gaila, parašė:

    kad darbo metu…ne iš visų darbų galima išeiti

  4. Dainora parašė:

    Gaila pencininko Juozapo, kad anūkas nepamokino, kaip pereiti į lietuvišką raidyną. Gal būtų laimėjęs prizą į šiltųjų kraštų kurorto kokį pajūrį, kur nuogos gražuolės būtų jį maloniai išprievartavusios.

  5. Juozapas, pencininkas parašė:

    Rasiau ir as Diktanta, bet nemokejau pereiti prie lietuvisku raidziu, tai rasiau lotyniskomis raidemis. Sako, kad parasiau prastai ir i nugaletojus nepateksiu.

  6. a parašė:

    Diktantą rašiau Viešojoje bibliotekoje, kur jis buvo transliuojamas internetu. Labai gaila, bet labai prastai buvo jam pasiruošta… Dar nesibaigus diktanto tekstui, tiesio nutrūko garsas ir niekas iš organizatorių nieko nedarė, kad tą kliūtį pašalintų…

  7. Pasitikrinau parašė:

    savo žinias rašydama diktantą namuose. Tekstas nepasirodė sunkus, tik su skyryba ir man abejonių buvo.

  8. As parašė:

    Labai gaila, kad šiemet diktantas buvo rašomas penktadienį, o ne šeštadienį , kaip visad būdavo.Būčiau ėjusi, tradiciškai. Gaila…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*