Kai galvos skausmas tampa kasdieniu palydovu: kalta migrena ar gyvenimo būdas?

Nuotr. iš redakcijos archyvo

Duriantis, maudžiantis, geliantis, o gal pulsuojantis – ar žinote, kas slepiasi už skirtingų galvos skausmo tipų? Ką daryti, kai vis pasikartojančiam galvos skausmui malšinti nuskausminamieji geriami saujomis, bet vis tiek nepadeda?
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Editos Stankevičiūtės teigimu, svarbiausia į galvos skausmą nenumoti ranka, malšinant jį vien nuskausminamaisiais, o ieškoti skausmo priežasčių.

Migrena – priepuolinis, įtampa – laipsniškas skausmas

„Galvos skausmas gali tapti bet kurios ligos palydovu ar išsivystyti be jokios priežasties. Tačiau dažniausiai galvos skausmas jaučiamas karščiuojant, pervargus, dėl įtampos ar streso, per menstruacijas, pasikeitus oro temperatūrai ar miego režimui, vartojant per daug šokolado, kavos ar fermentinio sūrio, pakvėpavus tvankiu oru ar dūmais, padauginus alkoholio. Taip pat galvos skausmas gali būti ir ryškus meningito ar insulto simptomas“, – sako E. Stankevičiūtė.
Jos teigimu, dažniausiai galvos skausmo priežastį ir gydymo būdus nesunku nustatyti pagal skausmo tipą.
„Migrenos sukeltas galvos skausmas dažniausiai būna priepuolinis – tai varginantys, vis pasikartojantys galvos skausmai, kuriuos gali sukelti įvairios priežastys, pavyzdžiui, alergija, stresas ar nuovargis. Esant migrenai, skausmas būna vienpusis, pulsuojantis, vidutinio arba didelio stiprumo, skausmą gali lydėti pykinimas arba vėmimas, taip pat šis skausmas yra linkęs didėti kasdienės fizinės veiklos metu. Dažniausiai jis tęsiasi nuo 4 val. iki 3 dienų“, – sako E. Stankevičiūtė ir priduria, kad įprastinis migrenos dažnis yra 1–2 priepuoliai per mėnesį.
Pasak vaistininkės, įtampos sukeltas galvos skausmas gali trukti nuo 30 min. iki 7 dienų.
„Tai abipusis, spaudžiantis, veržiantis silpnas arba vidutinis galvos skausmas. Užsiimant kasdiene fizine veikla, jis nedidėja, taip pat nėra pykinimo ar vėmimo simptomų“, – paaiškina vaistininkė.

Kaip gydytis?

„Dažniausiai į vaistinę užėję ir galvos skausmu besiskundžiantys žmonės prašo nuskausminamųjų, tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad nuskausminamieji skausmo šaltinio tikrai nenaikina. Pirmiausia, reiktų išmokti atskirti įtampos ir migrenos sukeltus negalavimus ir jų neignoruoti“, – teigia E. Stankevičiūtė.
Vaistininkė pataria: įtampos sukeltą skausmą malšinti padeda paprastas miego ir mitybos režimo sureguliavimas, saikingas kofeino vartojimas, reguliarus fizinis aktyvumas ar netgi psichoterapija.
„Deja, migrenos skausmus įveikti yra šiek tiek sudėtingiau. Nors medicinos pasaulis daro viską, kad rastų būdą migrenai išgydyti, tačiau kol kas tokio metodo neturime, todėl visas gydymas yra nukreiptas į jos kontrolę.
Išsiaiškinus, kad turite migreną, gydytojas paskiria vaistus, kuriais priepuoliai greičiau nuslopinami ir sumažinamas migrenos dažnis. Palengvinti migrenos skausmus padeda panašūs metodai kaip ir įtampos skausmams malšinti – gulėjimas ramioje, silpnai apšviestoje patalpoje, subalansuotas miego ir mitybos režimas“, – tvirtina E. Stankevičiūtė.

Kada kreiptis į medikus?

„Galvos skausmas peržengia normalumo ribas, kai jis išsivysto labai staigiai, yra stiprus ir dėl to „surakina“ kurią nors kūno dalį, taip pat galvos skausmą lydi karščiavimas ir vėmimas, raumenų susilpnėjimas, sąmonės sutrikimas, kaklo sustingimas ir jautrumas šviesai, jis atsinaujina ar yra nuolatinis. Tokiais atvejais reiktų kuo skubiau ieškoti skubios medicinos pagalbos“, – pataria vaistininkė.
Pirmoji pagalba, pasak E. Stankevičiūtės, yra poilsis ramioje vietoje, šaltas kompresas ant kaktos, nuskausminamieji.
Vaistininkė įspėja, kad, užuot davus aspirino jaunesniems nei 16 metų asmenims, reiktų kuo skubiau kreiptis į medikus.

Nedubliuokite preparatų

Siekiant numalšinti galvos skausmą, pasak vaistininkės, žmonės neretai griebiasi ne tik natūralių gydymosi būdų, bet ir įvairių medikamentinių priemonių, o juos kombinuodami tarpusavyje, neretai prisidaro dar daugiau žalos.
„Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vartojamų preparatų suderinamumą. Įsivaizduokite, žmogus nori numalšinti galvos skausmą ir kartu gydytis nuo karščiavimo ar peršalimo ligų. Daug problemų sau gali pridaryti tie, kurie, norėdami „pastiprinti“ imunitetą peršalimo metu, išgeria alkoholinių gėrimų, o po to nuskausminamųjų, taip didėja tikimybė pažeisti vidinius organus, pavyzdžiui, kepenis“, – teigia vaistininkė.
Be to, anot jos, vienu metu geriant vaistus nuo galvos skausmo ir nuo peršalimo, dažnai į jų sudėtį įeina tie patys preparatai, todėl žmogus gali tiesiog suvartoti per didelę dozę vaistų.
„Kad taip nenutiktų, iškilus klausimams dėl vaistinių preparatų suderinamumo su kitais vaistais, maisto papildais ar net su maistu, drąsiai klauskite vaistinėse specialistų konsultacijų, nemokamai patikrinkite vaistų suderinamumą ir, svarbiausia, neužsiimkite savigyda, nes taip galite pakenkti savo sveikatai“, – pataria vaistininkė E. Stankevičiūtė.