Rajono kaimiškosios bendruomenės yra nusivylusios rajono valdžios parama. Bendruomenių pirmininkai ketina inicijuoti susitikimą su Savivaldybės tarybos nariais ir jiems išsakyti susikaupusias nuoskaudas bei problemas.
NORĖTŲ IŠSAKYTI NUOMONĘ
Neseniai vykusiame kaimo bendruomenių pirmininkų susirinkime buvo diskutuota apie bendruomenių statusą, įstatymus, finansavimą.
„Jaučiamės valdžiai nereikalingi. Lyg šuniui penkta koja“, – pasisakiusiųjų kalbos dvelkė nusivylimu.
Rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė, sediškė Genoveita Gricienė apgailestavo, kad niekas iš šios sąjungos nekviečiamas į Savivaldybės tarybos posėdžius.
Bendruomenių pirmininkai norėtų būti lygiaverčiai partneriai su Tarybos nariais – turėti teisę ne tik dalyvauti posėdžiuose, bet ir reikšti nuomonę svarstomais klausimais.
Pasitarime dalyvavusi Lietuvos bendruomenių sąjungos pirmininkė, Žemės ūkio rūmų specialistė Guoda Burokienė informavo, kad kai kuriuose rajonuose valdžia ranka rankon dirba su bendruomenėmis, tariasi priimdama sprendimus. Bendruomenių pirmininkai oficialiai kviečiami į Tarybos posėdžius, jiems suteikiama teisė pasisakyti.
FINANSINĖ PARAMA NEDIDELĖ
Bendruomenių veikla rajone finansuojama per projektus. Nevyriausybinėms organizacijoms skirta tik 30 tūkst. litų.
Bendruomenių pirmininkai yra nusivylę menka parama. Visuomeniniais pagrindais dirbantiems žmonėms savo lėšomis reikia važinėti į Mažeikiuose vykstančius susirinkimus, renginius, sumokėti už telefono pokalbius, kompensuoti kitas išlaidas, susijusias su bendruomenių veikla.
„Šiemet neberašiau jokio projekto“, – prisipažino nusivylusi tokia situacija Žemalės kaimo bendruomenės pirmininkė Anita Avdaljan.
G. Burokienė vardijo miestus, kur savivaldybės yra įkūrusios bendruomenių fondus. Jų lėšos naudojamos paremti bendruomenių veiklą. „Savivaldybei ne vieną raštą esu įteikusi dėl tokio fondo įkūrimo, tačiau jokio atgarsio“, – apgailestavo G. Gricienė.
Sediškė prisiminė pernai Sedoje vykusį bendruomenių susirinkimą, kuriame dalyvavo ne tik rajono, bet ir apskrities valdžia. Tada buvo negailėta pažadų, tačiau greitai jie pamiršti. „Galbūt iš tikrųjų valdžia laiko mums neturi?“ – retoriškai klausė bendruomenių sąjungos pirmininkė.
PASIGENDA PALAIKYMO
Kaip pastebėjo G. Gricienė, be valdžios paramos neįmanoma gauti finansavimo iš Lietuvoje veikiančių fondų.
„Esame per silpni, kad savarankiškai parašytume projektus. Be to, reikalinga įvairi techninė dokumentacija“, – teigė bendruomenių sąjungos pirmininkė.
Žemės ūkio rūmų atstovė G. Burokienė pridūrė iš savo praktikos žinanti, kaip košmariška atsiskaityti su Nacionaline mokėjimo agentūra už finansų panaudojimą.
Bendruomenių pirmininkai sutiko, kad reikėtų aktyviau bendradarbiauti su seniūnais, tačiau ne visi įsivaizdavo, kaip to pasiekti. Anot jų, kai kurie seniūnai atsargiai vertina bendruomenių atsiradimą, baiminasi, kad dėl šito gali susilpnėti jų valdžia.
„Panaši situacija yra visoje šalyje. Seniūnai nesupranta, kad bendruomenės yra partneriai. Ko negali padaryti seniūnija, gali bendruomenės“, – teigė G. Burokienė.
Viešnia pastebėjo ir kitokias negeras tendencijas: kai kur bendruomenės atsiranda „ne iš apačios“, bet „iš viršaus“, t.y. jų steigimo iniciatoriai yra seniūnai, merai. Anot jos, šis variantas dar blogesnis, nes tada bendruomenės yra po valdžios padu.
MOKYKLOS NEĮSILEIDŽIA
„Pas mus daug bendruomenių net su mokyklomis nesusišneka. Mokykla save laiko atskira bendruomene“, – guodėsi bendruomenių pirmininkai. Tik nedaugelis mokyklų įsileidžia pasinaudoti kompiuteriais.
„Mūsų mokykla turi bene dešimt kompiuterių, tačiau norėdama sužinoti naujausią internetinę informaciją, turiu važiuoti į Šerkšnėnų seniūniją“, – apgailestavo Žemalės bendruomenės pirmininkė Anita Avdaljan. Moteris pridūrė, kad jai sunku buvę priprašyti žemališkių bendruomenei skirti 2 proc. pajamų mokesčio. Anot jos, moksleivių tėvai pabūgę pasipriešinti mokyklos direktorės prašymui.
Rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė, Sedos mokyklos direktorė G. Gricienė patikino, kad sediškiams mokyklos durys atviros visada. „Tačiau per savaitę ateina 2–3 žmonės. Nėra informacijos poreikio „iš apačios“, – apgailestavo direktorė.
KALTINO PASYVUMU
Savivaldybės specialistė darbui su jaunimu ir nevyriausybinėmis organizacijomis Loreta Rubežienė nesutiko su kaltinimais rajono valdžiai. Anot jos, rajono biudžete atskira eilute skirti pinigų bendruomenėms nėra galimybių.
„Bendruomenės norėtų, kad Savivaldybė į jų sąskaitas pervestų pinigų. Tačiau tai prieštarauja įstatymams. Bendruomenės nėra biudžetinės organizacijos. Savivaldybė tik gali pirkti jų paslaugas. Bendruomenės pinigus turi užsidirbti per projektus“, – paaiškino specialistė.
L. Rubežienė sutiko, kad nevyriausybinių organizacijų projektams skirta per mažai pinigų. Kita vertus, pretenduojančiųjų į paramą nėra daug. Šiemet prioritetas skirtas kaimo gyvenimo kokybei gerinti, verslumui skatinti. Kaimo bendruomenės pinigų galėjo gauti mokymams, stadionų, jaunimo aikštelėms įrengti ir panašiems dalykams. L. Rubežienė apgailestavo, kad tik aštuonios bendruomenės – Užventės, Renavo, Tirkšlių, Auksodės, Pikelių, Purvėnų, Užlieknės, Sedos – pateikė paraiškas. Visos jos patenkintos.
„Jeigu nori gauti pinigų, reikia kažką daryti, o ne tik kritikuoti ir iš kitų reikalauti“, – replikavo specialistė, pridūrusi, kad daugelio bendruomenių projektai yra silpni ir, esant didelei konkurencijai, jų nebūtų galima finansuoti.
NEPATENKINTOS NE TIK BENDRUOMENĖS
L. Rubežienė pastebėjo, kad susipriešinimas tarp seniūnų, mokyklų ir bendruomenių pastebimas visoje Lietuvoje. Anot specialistės, kai kurie bendruomenių pirmininkai linkę labiau šūkauti, reikalauti, negu imtis veiklos.
Savivaldybės specialistei skundžiasi ne tik bendruomenių pirmininkai, bet ir seniūnai. „Kai kurių bendruomenių pirmininkai tapo vienvaldžiai. Bendruomenės ima kištis į seniūnų darbą, ima jį koreguoti, diktuoti savo sąlygas“, – pastebėjo specialistė. Anot jos, didžiausia problema tai, kad nei viena, nei kita pusė neieško, kaip ramiai išspręsti problemą.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
