Kaimo mokyklas išgelbės tuštesnės tėvų kišenės?

Nuo šių mokslo metų moksleiviai nemokamai gali važiuoti tik iki artimiausios švietimo įstaigos. Į toliau esančias mokyklas vaikus leidžiantys auksūdiškiai prašo politikų kompensuoti kelionę.
Apgailestaujama, kad valdininkai užsimojo prievarta grąžinti mokinius į kaimą.

SIEKIA LENGVATŲ
Praėjusiais metais rajono politikai priėmė sprendimą moksleivius nemokamai vežti tik iki artimiausios mokyklos.
Nuo šių metų liepos įsigaliojęs Savivaldybės Tarybos sprendimas atitinka Švietimo įstatymo nuostatas. Tokie apribojimai galioja 1–8 klasių vaikams.
Tuomet kaimo mokyklų vadovai džiaugėsi: tuštėjant kaimo mokykloms tai bus aplinkybė, skatinanti tėvus savo vaikus leisti į kaimo mokyklą. Mat ne visi tėvai išgalės apmokėti vaikų kelionės iki didesnės mokyklos išlaidas.
Tačiau optimistinė direktorių prognozė gali ir nepasitvirtinti. Tėvai jau kreipėsi į valdininkus, prašydami grąžinti kelionės išlaidų kompensavimo tvarką toliau besimokantiems vaikams.
Pirmieji sukruto auksūdiškiai. Nors šio kaimo vaikams artimiausia mokykla yra Laižuvoje, dalis jų mokytis važiuoja į Mažeikius. Kalbintos mamos „Santarvei“ sakė, kad kol kas vaikus tenka vežioti savo lėšomis.
„Vienas nuvežame, kitas važiuojame parsivežti. Pikta, kai autobusas bet kuriuo atveju važiuoja, paima vyresniuosius, veža į miestą, o tie keli mažesni vaikai neva jau kliudytų. Juk bet kuriuo atveju yra nuostolinga vežti kelis vaikus autobuse,“ – samprotavo auksūdiškė.
Kita kalbinta mama apgailestavo, kad valdininkai nori vaikus traumuoti: kelerius metus mieste besimokiusį vaiką nori ištraukti iš įprastos aplinkos ir atvesti jį į kaimo mokyklą.

REIKĖS LĖŠŲ
Auksūdiškės suskaičiavo, kad mokant iš tėvų kišenės į mokyklą Mažeikiuose važiuoja septyni vaikai, kai tuo tarpu vyresnius kaimynus nemokamai veža autobusas. Kelionė iki miesto atsieina apie septynis litus.
Tačiau Savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, už kelionę į pamokas šiuo metu moka apie pusantro šimto rajono vaikų. Tad patenkinus auksūdiškių tėvų prašymą, to paties gali pareikalauti ir kitų mokinių tėvai.
„Negalime tokio sprendimo priimti vienam kaimui, vienai mokyklai. Jeigu kas aiškina, kad viena mokykla gavo finansavimą, o kita – ne, tai ieškokite, kas derino tokius reikalus. Aš nė vieno prašymo nederinau, mano specialistai – taip pat,“ – Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus užkirto kelią kalboms, kad kai kurios mokyklos sugebėjo gauti kompensacijas už kelionę.
Iki šiol mokinių pavėžėjimui iš rajono biudžeto per mokslo metus atseikėjama apie pusantro milijono litų. 1–8 klasių moksleivių, važiuojančių į toliau esančią mokyklą, kelionės išlaidoms kompensuoti prireiktų dar trečdalio milijono litų.
Tuo tarpu dalis švietimo įstaigų dar nėra susimokėję už praėjusiais mokslo metais suteiktas vežimo paslaugas. Tą patvirtino ir UAB „Mažeikių autobusų parkas“ direktorius Leonas Kvietkauskas.
„Bet nevežti negalime. Reikia vežti, kaip vaikai nukeliaus? Bet kuriuo atveju mes esame vykdytojai. Tuos sprendimus priima politikai. Jeigu mums Savivaldybė sakys nevežti, ir nevešime. O jei sakys: vežkite, mes mokėsime, – tai ir vykdysime,“ – paaiškino direktorius.

KAIME NEIŠMOKO?
Bendrovės vadovas L. Kvietkauskas „Santarvei“ sakė, kad dar negali pasakyti, kaip pasikeitė mokinių srautas, ar mokiniai pasuko artimiausios mokyklos link. Tai bus aišku išanalizavus rugsėjo mėnesio pavėžėjimus.
Tačiau mokyklos jau skaičiuoja išėjusius arba atėjusius mokinius. Senamiesčio pagrindinės mokyklos direktorė Janina Norvilienė „Santarvei“ sakė, kad dėl pakeistos kelionių kompensacijos tvarkos į kaimo ar miestelių mokyklas grįžo keli jų auklėtiniai.
„Tai ir yra dvipusė padėtis. Juk kaimo mokyklos tuščių klasių nelaikys, reikia vaikų. O kiekvieno tėvo noras visų pirma yra duoti vaikui geresnį išsilavinimą. Ne iš piršto laužti moksliniai tyrimai, įrodantys, kad geresnių rezultatų pasiekia vaikai, ugdomi didesnėse klasėse. Čia vyksta gyvenimas, yra konkurencija, gali pasitikrinti savo žinias, lygiuotis,“ – aiškino direktorė.
Būtent rezultatus ir ugdymo kokybę akcentuoja ir vaikus į didesnes mokyklas leidžiantys tėvai.
„Į Laižuvą nenoriu vaiko leisti. Tiek neišmoko, kiek mieste. Jeigu tas vaikas blogai mokytųsi, suprasčiau: išleidai į tą Laižuvą, ir tegul mokosi, kaip nori. Bet jeigu jis nori mokytis, tai turi leisti į miestą. Vieną sūnų leidau į Laižuvą, tai galiu palyginti,“ – apie ugdymo kokybės skirtumus kalbėjo viena iš auksūdiškių.

DIRBA SPECIALISTAI
Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinės mokyklos direktorius Antanas Vasiliauskas su auksūdiškių išsakyta kritika nesutinka.
„Patikrinimus atlieka ir vietiniai, ir apskrities specialistai, ir trūkumų didelių neranda.O tėvų nuomonių įvairių yra. Su jais nesiginčiju. Ugdome kaip ir visur. Nesakau, kad čia viskas taip blizga, juk ir miesto mokyklose visko būna. Mūsų mokykloje dirba dauguma specialistų, visi mokytojai turi pedagoginį išsilavinimą,“ – tvirtino mokyklos direktorius.
Jam antrino ir Daubiškių pagrindinės mokyklos direktorė Silva Poškienė. Ji tvirtino, kad ugdymas kaimo mokyklose nėra prastesnis nei mieste.
„Aš nekaltinu vidurinių ar gimnazijų, juk mokytojai lygiai tokie pat, kaip ir mes. O tą patį aukštąjį esame baigę, kvalifikaciją apsigynę esame. Aišku, idealios mokyklos niekur nėra, mano manymu. Bet kaimo mokyklose yra mažiau vaikų, mokytojas yra arti mokinio. Pagalvokite, ar trisdešimt vaikų klasėje, ar mūsų dešimt,“ – samprotavo įstaigos vadovė.

GRIAUNA MOKYKLAS
Kaimo mokyklų direktoriai „Santarvei“ teigė, kad leidimas nemokamai važiuoti į toliau esančią mokyklą griauna kaimo mokyklas.
Pavyzdžiui, šiuo metu Daubiškių pagrindinė mokykla yra viena mažiausių rajono mokyklų. Čia rugsėjo pirmąją susirinko apie šešiasdešimt moksleivių. Mokyklos direktorė S. Poškienė apgailestavo: situacija būtų visai kitokia, jei vaikai iš artimiausių kaimų nebūtų vežami į kitas mokyklas.
Šiuo metu tiek tėvai, tiek mokyklų bendruomenės laukia politikų sprendimo. Jeigu būtų galimybė nemokamai važiuoti į didesnes mokyklas, turbūt iš kaimo mokyklų pajudėtų ir daugiau moksleivių.
„Tada išeitų visi jungtiniai klasių komplektai, – prognozavo Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus. – O dabar politikai turi apsispręsti: arba išlaikome kaimo mokyklas, arba visus išvežiojame.“

POLITIKAI NEVIENINGI
Tuo tarpu Savivaldybės Tarybos atstovai auksūdiškiams atsakyti neskuba – specialistai dar atlieka skaičiavimus. Politikai šiuo klausimu kol kas nėra vieningi.
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis „Santarvę“ patikino į šį klausimą žiūrįs iš žmogiškosios pusės: jeigu autobusas vienaip ar kitaip važiuoja, tai vaikus galėtų pavežti.
Tačiau pasiteiravus, ar atsirastų 300 tūkst. litų, reikalingų taip pat nemokamai vežti ir kitus toliau besimokančius vaikus, meras atsakė neigiamai.
Tuo tarpu Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narė Judyta Čejauskienė su tokia nuomone nesutinka. Arba galimybė važiuoti nemokamai suteikiama visiems rajono vaikams, arba niekam, – sakė kaimo mokyklų išlikimą ginanti politikė ir profesinės sąjungos atstovė.
„Išsilavinimą mes privalome užtikrinti artimiausioje mokykloje. Švietimo įstatymas, nustatantis pavėžėjimo tvarką, ir gina kaimo mokyklas. Kitaip tuose kaimuose nieko nebeliks,“ – įsitikinusi J. Čejauskienė.
Nuotr. iš redakcijos archyvo.: Nuo šiol kompensuojamos išlaidos tik už tas keliones, kai kaimo vietovėse gyvenantys vaikai vyksta į artimiausią mokyklą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto