Po vasaros atostogų mokiniai nebesugrįš į mokyklų skyrius Buknaičiuose ir Plinkšėse – jie likviduoti.
Kitas mokyklas, besiruošiančias artėjantiems mokslo metams, švietimo specialistai perspėja, kad tikrasis kaimo mokyklų naikinimas dar tik prasidės.
UŽDARYTI DU SKYRIAI
Rajono kaimiškose vietovėse įsikūrę po dvi gimnazijas ir vidurines mokyklas bei dešimt pagrindinių mokyklų. Po vasaros atostogų pamokos nebevyks Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos Plinkšių bei Kalnėnų pagrindinės mokyklos Buknaičių Henriko Nagio skyriuose.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvę“ informavo, kad tikslesnę informaciją pateiks rugsėjo mėnesį, kada bus aišku, po kokias mokyklas pasiskirstė rajono moksleiviai. „Jeigu kažkur, ypač mažuose skyriuose, nesusirinktų vaikų, žinoma, rugsėjo pirmosios ten nepradės. Bet kol kas tikime, kad šiemet nieko neuždarysime“, – vylėsi pašnekovas.
Sudėtingiausia situacija šiuo metu yra Viekšnių gimnazijos Kapėnų skyriuje. Čia belikę pusė vaikų – mažiau nei keturiasdešimt. Dauguma važiuoja mokytis į gimnaziją.
VALDŽIAI –
PRIEKAIŠTAI
Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius „Santarvę“ patikino, kad naujais mokslo metais skyrius visgi dar turėtų gyvuoti. Tačiau pripažino, kad ekonomiškiau būtų jį likviduoti.
„Taip būtų geriau Lietuvai: būtų mažiau švaistomos valstybės lėšos. Gimnazijoje pasiskirsto vaikai po klases ir nebėra jokių papildomų išlaidų. Žinoma, kaimo bendruomenei gal geriau, kad vaikai būtų šalia“, – situaciją komentavo direktorius.
Susitikime su rajono mokyklas lankančiais valdžios atstovais Kapėnų kaimo bendruomenės žmonės samprotavo, kad jei nebūtų buvę konfliktų su tuomete direktore Irena Kuodiene, tėvai nebūtų apsisprendę vaikus vežti į Viekšnius, ir šiandien gal mokykla nebūtų ant išnykimo ribos.
„Jų priekaištus mes priėmėme labai sveikai, vis dėlto Taryboje turėjome priimti kitokius sprendimus“, – „Santarvei“ sakė rajono mokyklas lankantis vicemeras Jonas Siminkevičius.
„Santarvė“ yra rašiusi, kad po mokykloje atlikto audito specialistai nustatė, jog mokyklos direktorė I. Kuodienė savo nuožiūra naudojo gyventojų pajamų mokesčio 2 proc. dalį. Audito tarnybai pradėjus tyrimą, mokyklos direktorė bandė nuslėpti pažeidimą. Tačiau tuomet mokyklos direktorė atsipirko papeikimu.
VYKS REORGANIZACIJA
„Santarvei“ pasiteiravus, gal jau užsibaigs kaimo mokyklų naikinimo vajus, Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus informavo, kad šis procesas tik prasideda.
Naujajame Švietimo įstatyme numatytas naujas mokyklos tipas – progimnazija.
„Vyriausybės nutarime yra vienas punktas, kuris labai gražiai skamba: mokyklos, kurios neatitinka progimnazijos reikalavimų, turi būti reorganizuotos. Progimnazijose negalės būti jungtinių klasių, o pas mus praktiškai nėra tokios kaimo pagrindinės mokyklos, kuri nesudarytų jungtinių klasių. Jeigu kaimo mokyklos negalės būti progimnazijomis, jos turės būti arba prijungtos prie kažko, arba reorganizuotos ir likviduotos. Arba skyriai, arba nieko“, – konstatavo vedėjas ir pridūrė, kad progimnazijomis negalės būti ir tos švietimo įstaigos, kurios neturės devintų – dešimtų klasių.
Vyriausybės nutarime numatyta, kad reikalavimų neatitinkančios mokyklos turi būti reorganizuojamos iki 2012 metų rugsėjo, o vidurinių mokyklų rajone neturi likti iki 2015 metų.
„Čia bus galvos skausmo ne vienam. Ir diskusijų, ir ginčų“, – prognozavo A. Stonkus.
Ramūs naujuosius mokslo metus pasitinka tik gimnazijų vadovai: Sedos Vytauto Mačernio bei Viekšnių gimnazijų tinklo pertvarka nepalies.
„SITUACIJA NORMALI“
Kol spręsis kaimo mokyklų likimai, įstaigų direktoriai ruošiasi artėjantiems mokslo metams. Mokyklas pastarosiomis savaitėmis lanko vietos valdžios atstovai.
Ekonominiu sunkmečiu Savivaldybės administracija mokykloms nebeskiria lėšų, tad patalpoms atnaujinti naudoja vadinamąsias „dviejų procentų“ lėšas. Kai kurie vadovai randa rėmėjų, o dažnai prie mokyklos išlaikymo prisideda ir patys. Savo kabinetais dažnai pasirūpina mokytojai.
Nemažai kaimo mokyklų aplankę valdininkai konstatavo, kad situacija mokyklose „labai normali“.
„Tegaliu lenkti galvą ir sakyti nuoširdų ačiū vadovams, kurie, nepaisant finansų stygiaus, sugeba sutvarkyti mokyklas. Aš maniau, kad situacija bus prastesnė, bet žmonės, matyt, pradėjo branginti savo darbo vietą“, – svarstė A. Stonkus.
Pagrindinė kaimiškose vietovėse įsikūrusių mokyklų problema – skylėti stogai. Kai kuriems numatyta lėšų skirti.
NETENKINA PRAKTIKA
Šiuo metu daugelyje rajono mokyklų galima sutikti tik budinčius darbuotojus. Tai nustebino vicemerą Joną Siminkevičių. Jo įsitikinimu, mokyklų vadovai pirmiausia dėmesį turėtų sutelkti, kad būtų pasiruošta naujiems mokslo metams, o tik paskui atostogauti.
„Aš suprantu, kad kai kuriuos mokytojus reikia išleisti atostogauti, bet ne taip, kaip dabartiniu metu: durys uždarytos, niekas nedaroma, o paliktas tik „dižiruojantis“. Tokia praktika nevykusi, taisytina“, – pabrėžė pašnekovas.
Tuo tarpu „Santarvės“ kalbinti šveitimo įstaigų vadovai dėl to problemos nemato. Jie patikino kosmetinį remontą spėsiantys pasidaryti ir grįžę iš atostogų – dar liko rugpjūtis. O didesniems remontams nėra pinigų.
PINIGŲ NEUŽTENKA
Pikelių pagrindinės mokyklos direktorė Audronė Eitutienė priminė, kad ne visoms mokykloms pavyksta surinkti vadinamuosius „du procentus“.
„Jūs pagalvokite: dauguma kaimo vaikų yra socialiai remtini, vadinasi, tėvai nedirba. Tad pinigėlius sudeda mokytojai, techninis personalas, jų artimieji ir kai kurie dirbantys tėveliai. Didelės sumos nesusidaro, tik keli tūkstantėliai, tuo labiau, kad reikia per mokslo metus išgyventi“, – situaciją aiškino vadovė.
Tuo tarpu Ukrinų pagrindinės mokyklos direktorė Vanda Staškuvienė „Santarvei“ sakė, jog, svarbiausia, kad visa bendruomenė dirbtų išvien.
„Tų pinigėlių neišpaišysi, jie nenukrenta iš dangaus. Padeda tėveliai, rėmėjai, kaimo bendruomenė“, – apie bendradarbiavimą kalbėjo direktorė, pati savo atostogas praleidžianti mokykloje.
KURSIS DARŽELINUKAI
Šiemet kaimo mokyklose esama ir naujovių. Mažėjant mokinių skaičiui, kai kuriose kaimo mokyklose ruošiamasi įsteigti ikimokyklines grupes. Jau šiemet darželinukai rinksis į Ukrinų pagrindę mokyklą.
„Santarvės“ žiniomis, prie mokyklos bendruomenės prisijungs daugiau kaip dešimt darželinukų.
Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus „Santarvė“ informavo, kad steigti ikimokyklines grupes nutarta todėl, kad valdžia nėra pajėgi įsteigti atskirus lopšeliusdarželius.
„Pagalvojome: mokyklose mažėja mokinių, yra patalpos, mokyklos rodo iniciatyvą, tai kodėl ne? Ten, kur bus vaikų, tokių grupių turėtų atsirasti ir daugiau“, – naują tendenciją įvardijo pašnekovas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Klasės tuštėja visose rajono mokyklose. Viliamasi, kad šalia mokyklinukų kaimo mokyklose įsikurs ir darželinukai.
