Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka
Paspaudus šaltukui ir gausiai prisnigus, laukiniai gyvūnai vis sunkiau randa sau maisto. Jiems padėti skuba žmonės – į mišką jie neša daržovių, šieno… Maitinami ir paukščiai – žiemą įrengiamos lesyklos prie namų, balkonuose.
Ką darome teisingai, o kada klystame, maitindami laukinius žvėris ir paukščius? Šį klausimą pateikėme aplinkosaugininkams ir veterinarijos specialistams.
Pašaras turi būti tinkamas
Gyvūnų negalima maitinti atliekomis. Jiems skiriamas pašaras turi būti kokybiškas, be to, atitinkantis jų mitybos poreikius.
Pavyzdžiui, stirnoms tinkamiausias yra šienas, o šernams – bulvės. Tačiau šienas turi būti nesuplėkęs, o bulvės – neperšalusios ir nesupuvusios. Šeriant laukinius gyvūnus daržovėmis, reikia atsiminti, kad jos gana greitai genda ir tuomet jau yra nebetinkamos jų mitybai.
Miško žvėrims įrengus šėryklą ir joje reguliariai paliekant pašaro, jiems yra lengviau peržiemoti, išgyventi šaltąjį metų laiką.
Pakenks ar padės?
Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Virginijus Grigaliūnas „Santarvei“ sakė, kad vienkartiniai laukinių gyvūnų šėrimai nerekomenduojami – jei gyvūnas miške kažkur rado šieno, tą vietą jis atsimena.
„Jei pradėjote rūpintis laukiniais gyvūnais, darykite tai periodiškai iki pat pavasario, nes kartą maisto radęs gyvūnas į tą pačią vietą vėl sugrįš. Todėl vienkartinė „akcija“ gyvūnui gali labiau pakenkti nei padėti“, – sakė V. Grigaliūnas.
Kaip elgtis, jei ikimokyklinių įstaigų vaikai organizuoja tokias pagalbos gyvūnams akcijas, tačiau jos – ne nuolatinės?
Veterinarijos specialistas pripažino: viena kita vaikų palikta morka itin didelės žalos nepridarys. Jis patarė tą vietą, kur vaikai ketina padėti pašaro gyvūnams, sutrypti, padaryti lyg savotišką aikštelę.
„Jei vaikai savo atneštas daržoves sumėtys į sniegą, tai gyvūnai jų neras“, – pastebėjo V. Grigaliūnas.
Plačiau skaitykite penktadienio laikraštyje.
