Kalėdų proga santarvė.lt pašnekovai linki visiems svajonių

Kalėdos į pašnekovų namus atneša džiaugsmo. Jie viliasi, kad gražių jausmų nepašykštės ir ateinantys metai. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Sakoma, kad Kalėdos – tai metas, kada įvertiname praėjusį etapą ir, savo širdyse pasitikę kūdikėlį Jėzų, žengiame į kitą.
Santarvė.lt kalbinti žinomi mažeikiškiai pasakojo, kad šie metai, kaip ir kiekvieni praėjusieji, atnešė kažką ypatingo. Pašnekovai sau ir kiekvienam skaitytojui linki atrasti dvasinę ramybę, nepamiršti savo artimų žmonių ir nepaliauti svajoti.

Antanas TENYS. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Antanas TENYS,
rajono Savivaldybės meras:

– Man Kalėdos – tai šeimos šventė. Dažniausiai jas švenčiame savo namuose, su šeima. Suvažiuoja vaikai, artimiausi mums žmonės. Taip bus ir šiemet. Neturime ypatingų tradicijų, viskas – kas lietuviška.
Šie metai man buvo nelengvi, pradedant rinkimais į savivaldą. Išbandymas valdžia iš tikrųjų pareikalauja daug jėgų, sveikatos, kantrybės. Manau, kad viso to prireiks ir kitais metais.
Santarvė.lt skaitytojams ir visiems mažeikiškiams linkiu santarvės ir gero sutarimo, abipusio supratimo, kad būtų išgirstos ir išklausytos visos pusės. Ir „Santarvę“ tegu visi skaito, kad žinotų, kas vyksta rajone.
Tad ramių Kalėdų ir sėkmingų 2012-ųjų.

 

 

Jolanta TENDIENĖ. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Jolanta TENDIENĖ,
Mažeikių choreografijos mokyklos direktorė ir tautinių šokių ansamblio „Kauškutis“ vadovė:

– Šeimoje turime savas tradicijas, todėl net nekyla klausimas, kur ir su kuo švęsim didžiąsias metų šventes. Ankstesniais metais, kai tėtis buvo gyvas, per Kūčias visada važiuodavome į tėviškę, į brolio namus. O dabar, kai jau daug metų tėvelio nebėra, per Kūčias renkamės mūsų namuose, o per šventas Kalėdas kelios kartos suvažiuojame į Klaipėdą, pas mano vyro seserį.
Visada laikomės tradicijos per šventas Kūčias laužyti vadinamąsias „plotkeles“ ir sakyti vienas kitam gerus žodžius, linkėjimus. Mūsų močiutė, mano mama, yra atsakinga už „plotkeles“ ir už maldos parinkimą, kurią paprastai skaito mamos parinktas vyriškos giminės atstovas.
Visų sakomi linkėjimai nėra tradiciniai, kaip įprasta, kad linki sveikatos ir pan. Dažniausiai pasisakome, kas nepatiko per praėjusius metus, ir ko norėtume, kad pasikeistų. Pavyzdžiui, linkime, kad artimas nebekartotų padarytų klaidų ir panašiai. Tariami žodžiai visada būna iš širdies, todėl
man jie be galo svarbūs, nes iš artimų žmonių išgirstu, ką jie širdyje laiko, kas yra blogo ir kas gero.
Visą Kūčių dieną šeimos nariai stengiasi būti kuo geresni, paslaugesni, nekalbėti ir nedaryti blogų dalykų.
O šių metų šventos Kalėdos išskirtinės tuo, kad gausią mūsų šeimą papildė dar viena nauja karta.
Gegužės mėnesį sulaukėme anūkių – dvynukių. Jei kas ir buvo blogo šiais metais nutikę, mažylių gimimas viską atpirko ir užglaistė.
Tikimės, kad ir ateinantys metai nebus blogesni, o tik geresni. Labai norėčiau, kad kitais metais žmonės būtų šviesesnių nuotaikų ir vėl atsirastų bendrumas. Pastaruoju metu pastebėjau, kad be galo esame nutolę vienas nuo kito. Įsisukę į kasdienius rūpesčius, pamirštame save ir savo artimus žmones. Dėl laiko stokos neberodome jiems elementaraus dėmesio. Todėl ir norisi, kad ateinančiais metais stabtelėtume ir pažiūrėtume, kas yra šalia mūsų ir kam esam reikalingi.

Remigijus PETRAITIS. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Remigijus PETRAITIS,
UAB „Mažeikių mėsinė“ generalinis direktorius:

– Tiek Kūčios, tiek Kalėdos visų pirma yra savotiška susikaupimo ir šeimos šventė. Augau šeimoje, kurioje net ir tuo vadinamuoju sovietmečiu Kūčių ir Kalėdų tradicija buvo šventas reikalas. Tad aš tikrai Kūčių vakarienės neįsivaizduoju be bendro šeimos stalo, kada visi šeimos nariai, kartu su pačiais mažiausiais, susėdame ir dalijamės tą patį paplotėlį.
Turime susikaupimo valandą, dažniausiai tai būna prieblandoje. Tai yra savotiškas bendruomeniškumo arba artumo išreiškimas šeimos rate, kada prie stalo susėdę visi šeimos nariai galime pasidalinti ir dvasine ramybe.
Aš atsimenu, kad tą patį darydavau su savo tėveliais, tad lygiai tas pačias tradicijas skiepiju savo vaikams.
Kalėdos jau yra džiaugsmo šventė ir, nežiūrint į tai, kad mano vaikučiai auga (turiu dvi dukras, iš kurių vienai jau yra dvylika, kitai devyneri su puse metų), visi šeimos nariai – ir suaugę, ir mažesni – visada Kalėdų rytą po eglute randame dovanas. Tai taip pat yra graži tradicija. Dovanos yra ypač slepiamos, kad apie jas niekas nesužinotų anksčiau. Ir kiekvienas mūsų Kalėdų rytas mums prasideda nuo eglutės, kai mes dovanas čia pat išpakuojame.
Kaip verslininkui, šitie metai man buvo gana sėkmingi, tikrai džiaugiamės rezultatais ir rodikliais, kurių mums pasisekė pasiekti per tuos metus. Džiaugiuosi ne aš vienas, bet visa mūsų komanda.
Asmeniškai džiaugiuosi, kad visi aplinkui yra sveiki, kad po sunkių darbų ir po įtemptos darbo dienos grįžęs namo į šeimą galiu atrasti tą dvasinę ramybę. Tie dalykai, man atrodo, yra patys svarbiausi.
Jeigu kalbėtume apie ateinančius metus, tai, kaip sakoma, reikėtų mažiau žiūrėti televizorių ir klausyti, ką tenai kalba.
Ekonominė situacija Europos Sąjungoje (o mes esame vieningos ekonominės bendrijos nariai) perspektyvą piešia labai santūrią. Bet aš manau, kad dirbtinai nereikėtų gąsdinti nei mūsų žmonių, nei potencialių klientų, nei vartotojų.
Žinoma, man, kaip verslininkui, truputį nerimą kelia didėjanti emigracija ir žmonių nusivylimas tiek vietine, tiek mūsų šalies valdžia, tiek galimybe save realizuoti perspektyvoje. Negaliu smerkti tų žmonių, kurie išvažiuoja, bet manau, kad važiuoti reikėtų tik tada, kai dešimtą kartą įsitikiname, kad jau visi būdai ir netgi visos, nors ir menkiausios, galimybės save realizuoti mūsų šalyje yra išnaudotos. Nerimą kelia ir protinio potencialo, ir aukštojo mentaliteto nutekėjimas.
Įvertinant tai, kad turime didžiulę patirtį, sugebame atspėti tai, ko iš mūsų tikisi vartotojas, manome, kad kitais metais viskas turėtų būti gerai.
Mažeikiškiams metų sandūroje visų pirma norėčiau palinkėti gražių ir prasmingų švenčių. Jos ateina ir praeina, bet jų dvasia ir atmosfera dar kurį laiką išlieka. Tad linkiu, kad Kalėdų dvasią tiek šeimoje, tiek kasdieniame darbe neštume per visus metus ir nepamirštume, jog mes Mažeikiuose visi esame santykinai nedidelės bendruomenės nariai. Norėčiau palinkėti, kad tas bendruomeniškumo jausmas ateinančiais metais dar tik stiprėtų.

Jūratė MILIAUSKAITĖ. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Jūratė MILIAUSKAITĖ,
buvusi mažeikiškė, dainininkė ir pedagogė:

– Besibaigiantys mano metai buvo pilni kelionių, įspūdžių, pasirodė mano naujas albumas „Laiškai“, kartu su manimi nuolat buvo gausus būrys mano auklėtinių, surengėme daugybę koncertų. Mano gyvenime šiais metais įvyko įvairiausių pasikeitimų, kurie galbūt buvo dėsningi, neišvengiami.
Aš tai priėmiau kaip natūralią realybę. Šie metai nebuvo kažkuo išsiskiriantys ypatingais pasiekimais, jie gal buvo labiau virsmo metai: mano viduje tarsi gimė kažkokia nauja asmenybė su kitokiomis, naujomis mintimis. Tai tarsi kažkokio naujo gyvenimo etapo pradžia.
Kūčias tradiciškai stengiuosi sutikti su šeima, su artimiausiais žmonėmis, dažniausiai grįžtu į gimtinę, atvažiuoju į Mažeikius pas mamą. Žinoma, būna ir išimčių: jeigu kitą dieną būna koncertai ar filmavimai, ne visada išeina atvažiuoti.
Bet jeigu tik yra galimybė, tai būtinai esu Mažeikiuose prie šventinio stalo, prie uždegtos žvakutės. Norisi su artimiausiais žmonėmis pabūti kartu, pajusti tą gerumo dvasią, artumą, pasakyti gerą žodį. Juk per skubėjimą, visokius rūpesčius ir kasdienius darbus esame linkę gerus žodžius nutylėti ir kažkodėl išsakyti tik pretenzijas…
Mano sūnus Dominykas visada būna kartu su manimi, nepaisant to, kad jam jau dvidešimt metų. Per Kūčias visada būname kartu – tai šventas reikalas. Kas kita – Kalėdos: tada jau galima susitikti su draugais, nueiti į svečius ar dar kažką veikti.
Bet kuriuo atveju Kūčios ir Kalėdos yra vilties, troškimų, svajonių ir kūrybos metas. Svajones mes susikuriame, o paskui tų svajonių ir troškimų visus metus siekiame.
Visiems norėčiau palinkėti, kad niekada neišsižadėtumėte noro svajoti ir nuolat eitumėte tų svajonių link.

Talidas OSTRAUSKAS. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Talidas OSTRAUSKAS,
laikinai einantis Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko pareigas:

– Turbūt kaip ir daugelis šeimų, laikomės vienos pagrindinės tradicijos – Kūčių vakarienė yra valgoma namuose, o per šventas Kalėdas paprastai važiuojame aplankyti tėvų.
Besibaigiantys metai buvo be galo sudėtingi. Visų pirma kalbu kaip pareigūnas. Turbūt visi suprantame, kad kol nepasikeis situacija valstybėje, negalėsime lengviau atsikvėpti nei mes, pareigūnai, nei kiti eiliniai žmonės.
Todėl belieka tikėtis, kad ateinantys metai, jei nebus geresni, tai bent išliks tokie pat ir nepablogės.
Kadangi asmeninis gyvenimas yra glaudžiai susijęs su darbu, vadinasi, jei nebus problemų tarnyboje, tai ir asmeninis gyvenimas bus sklandus.
Norėtųsi, kad artėjančios šventės būtų ramios, jaukios ir saugios, nes visos šventės yra tiesiogiai susijusios su mūsų darbu. Jei bus ramios šventės, tai ir mums bus ramiau tarnauti.

Rimantas GRAMAS. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Rimantas GRAMAS,
žemės ūkio skyriaus vedėjas:

– Man ir mano šeimai šios Kalėdos labai džiugios, galima sakyti, neeilinės. Nes penkerias Kalėdas sutikome vieni su žmona, o šiemet prie šventinio stalo jau būsime penkiese. Iš Airijos po šitiek metų per šventes grįžta abi dukros ir žentas.
Visi kartu palydėsime ir senuosius metus, kartu įžengsime į naujuosius. Horoskopais nesidomiu, nežinau, ką žada žvaigždės. Net nežinau, koks mano Zodiako ženklas.
Džiugu, kad praėjusieji metai tiek man, tiek šeimai buvo neblogi. Jokių stresų, nesėkmių nepatyrėme. Darbe taip pat viskas klostėsi neblogai. Norėčiau, kad kiti metai būtų ne prastesni.
Ir „Santarvės“ kolektyvui norėčiau palinkėti gerų, kūrybingų metų. Tuo labiau kad tos sėkmės kūryboje tikrai prireiks, nes metus baigėte su naujo portalo startu. Tai puiki dovana skaitytojams. Ne tik akiai malonus vaizdas, bet portalas informatyvus, įdomus. Ir toliau viešinkite darbus, na, geriau gerus, o ne blogus. Kad nepritrūktumėte temų!
Žemdirbiams šie metai buvo nekokie. Linkėčiau palankesnių orų, didesnių derlių.
Gerų metų visiems „Santarvės“ skaitytojams.

Genoveita GRICIENĖ. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Genoveita GRICIENĖ,
rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė:

– Kiek pamenu iš savo vaikystės, visuomet švęsdavome Kalėdas. Tik kažkaip nepamenu Kūčių… Prisimenu, kaip Kalėdų išvakarėse puošdavome eglutę mažais obuoliukais, saldainiais ir žvakutėmis. Ypač būdavo vargo, kol pritvirtindavome žvakutes ant eglutės. Šypseną kelia prisiminimai, kai tuoj pat „nusipuošdavo“ mūsų eglutė, nes mes, vaikai, suvalgydavome saldainius ir tekdavo kabinti tik saldainių popieriukus, įdėjus ką nors į jų vidų.
Kažkodėl man neliko atminty ir dovanų… Bet jų, matyt, būdavo, nes Senelis pas mus kasmet užsukdavo. Smagu man, kad vėl grįžo Senelio Šalčio vardas!
Kai pati auginau vaikus, Kūčias švęsdavome kartu su tėvais. Tikiu, kad mano vaikai tą patį darys ir savo šeimose: tradicijas turime saugoti, jas branginti.
Manau, kad pačiose šventėse svarbiausia – visos šeimos suėjimas, ramus pabuvimas kartu. Džiaugiuosi, kad vaikai nuo mažens prisimena šių švenčių liaudiškus burtus. Nors jie – gana paprasti: šieno traukimas, „parakanų“ tvoros apkabinimas, malkų glėbio atnešimas, bato metimas ir daug kitų, bet mus be galo gerai nuteikia.
Nors Kalėdų tradicijose padaugėjo komercijos, nes dovanos tapo pagrindiniu šventės akcentu, vis tik pastebiu, kad yra vidinis žmonių grįžimas atgal į pačią šventės esmę, jos tradicijas.
Manau, kad pirmiausia tai – bažnytinė šventė. Jeigu nebeturime laiko su šeima nueiti į Dievo namus, prarandame patį svarbiausią dalyką – Kalėdų dvasią. Tuomet, kad ir kaip būtų gaila, palieka tik materialūs dalykai…
Be galo džiaugiuosi, kad jauni žmonės randa Mišių prasmę. Galiu pasakyti, kad pasitvirtino sena tiesa: šeima, o ne mokykla išauklėja vaiką.
Džiaugiuosi, kad grįžta Kūčių šventimas su senoviniais valgiais, papročiais.
Būkime daugiau tikri piliečiai, daugiau atsakingi už save ir už tą, kuris – šalia. MYLĖKIME vieni kitus! Bet tai pradėkime daryti nuo savęs. Nebevaikščiokime „marmuriniais“ veidais ir dažniau nusišypsokime. Gyvenimas yra gražus! Jeigu tau nėra blogai, jeigu nėra blogai tavo šeimos nariams, jeigu kaimynai gerai gyvena – tuomet nustokime kankintis dėl menamo blogio ar skurdo! Šiltų, linksmų ateinančių metų!

2 Atsakymai į “Kalėdų proga santarvė.lt pašnekovai linki visiems svajonių”

  1. Virgis parašė:

    Su šventėm visus! O kodėl prie Jūratės neparašyta, kad ji dar ir modelis? O ponia Tendienė jau močiutė? Niekada nepagalvočiau, ji p;ati dar tekėti galėtų. Och tie choreografai… Nesvarbu: ačiū visiems už linkėjimus, to paties bei dar geresnių švenčių visiems.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video